){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
PSO ekspertų teigimu, daugiausia įtakos mūsų sveikatai turi gyvensena – 50 proc., 20 proc. jos priskiriama genetikai, tačiau tiek pat, 20 proc., turi ir aplinka ir tik 10 proc. – medicina. Taigi, valdydami visas sveikatos dedamąsias, ir gyvenimą pailginsime, ir jo kokybę pagerinsime. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip turėti ne tik švarius, bet ir sveikus namus.
Probiotikai sveikatai
Apie probiotikų naudą sveikatai kabama daug. Mokslininkai netgi sako, kad gyvename ant probiotikų revoliucijos slenksčio. Jei XX amžiuje revoliuciją medicinoje ir mūsų gyvenime sukėlė antibiotikai, tai XXI amžius jau dabar dažnai vadinamas probiotikų era. Priminsime, kad probiotikai – tai draugiškosios arba gerosios bakterijos (probio reiškia „už gyvenimą“), kurios būtinos mūsų egzistencijai, nes suteikia natūralią apsaugą nuo pavojingų bakterijų.
Šiuo metu pasaulyje itin daugėja sergančiųjų alerginėmis ligomis. Šių ligų plitimą skatina užterštas oras, per gausus cheminių medžiagų buityje naudojimas, nenatūralūs maisto produktai ir netgi tai, kad stengiamasi gyventi pernelyg steriliai. Be to, žmonės aktyviai, neretai be reikalo, vartoja antibiotikų, todėl gana dažnai patiria disbakteriozę – natūralios bakterijų terpės žmogaus organizme disbalansą, nes antibiotikai sunaikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, kurios formuoja natūralų žmogaus imuninės sistemos pagrindą.
Europos aplinkos agentūros užsakytoje mokslinių tyrimų apžvalgoje teigiama, kad hormonų sistemą ardančios cheminės medžiagos gali būti vienas veiksnių, lemiančių akivaizdų sergamumo daugeliu ligų pagausėjimą. O chemikalų gausu visur – jų aptinkama maiste, vaistuose, pesticiduose, buitinės chemijos produktuose ir kosmetikoje.
Esant tokiai situacijai, visuomenė laukia ir ieško natūralių ir ekologiškų produktų, tad jų paklausa nuolat auga. Pvz., maisto produktai su probiotikais, papildančiais organizmą gerosiomis bakterijomis, tampa vis populiaresni, nes jie padeda normalizuoti žarnyno mikroflorą, reguliuoja virškinimą, padeda imuninei sistemai ir atlieka kitas pagalbines organizmo funkcijas.
Tad kodėl gi nepabandžius paskleisti šių gerųjų bakterijų ir mūsų kasdienėje aplinkoje: darbovietėse, namuose ir net medicinos įstaigose.
Tradicinis požiūris
Jokia paslaptis, kad kone visų šiuolaikinių skalbiklių, valiklių, kitų buityje naudojamų priemonių sudėtyje yra medžiagų, pavojingų ir sveikatai, ir aplinkai. Išvengti jų patekimo į mūsų organizmą praktiškai neįmanoma: jos kontaktuoja su oda plaunant indus, grindis, baldus ir t.t. Ir drabužiuose, net ir kruopščiai išskalautose, vis tiek lieka skalbimo priemonių. Taigi švara atsisuka prieš mus. Viena vertus, kasdien gaunamų pavojingų medžiagų koncentracija nereikšminga, kita vertus, tik iš pirmo žvilgsnio. Juk šios medžiagos patenka į mūsų organizmą nuolat, metų metus, nuo pat gimimo ir praktiškai kiekvieną dieną. Be to, po panaudojimo visos šios medžiagos keliauja į kanalizaciją, galiausiai susigeria į dirvožemį, patenka į vandens telkinius. Taip kartu teršiama ir gamta.
Tradicinis požiūris, kaip kovoti su žalingais mikroorganizmais, esančiais aplinkoje, – dezinfekcija. Namai blizgės, tačiau naikindamos nešvarumus šios priemonės kartu pražudo ir gerąsias bakterijas – probiotikus. Įprasti, bakterijas naikinantį poveikį turinys cheminiai valikliai, geba gerai nuvalyti paviršius, tačiau negali užtikrinti apsaugos nuo bakterijų ar virusų augimo ir dauginimosi.
Inovatyvus požiūris
Mūsų aplinkoje knibžda daugybė mikroorganizmų. Teigiama, kad vos vienas patalpoje esantis žmogus kas valandą orą papildo 37 mln. bakterijų. Panašiai, kaip žmogaus organizmas, taip ir mūsų gyvenimo aplinka užpildyta ir gerosiomis bakterijomis, kurios neleidžia daugintis ir plisti patogeniniams mikroorganizmams. Tad gal įmanoma ir savo aplinką prižiūrėti pagal tokius pačius principus ir su tokiu pačiu rūpesčiu, kaip prižiūrime savo organizmą vartodami probiotikų? Pasirodo, kad taip. Nes galima pasirinkti natūralias probiotines valymo priemones, kurios sukuria palankią gerųjų bakterijų terpę, apribojančią ir sustabdančią blogųjų bakterijų ir mikrobų dauginimąsi. Taip užtikrinama ilgalaikė antibakterinė ir antivirusinė apsauga.
Su probiotinėmis valymo priemonėmis paviršiai ne tik švariai nuvalomi, bet ir padengiami valikliuose esančiomis gerųjų bakterijų sporomis, kurios išsiskleidžia ir pradeda daugintis, taip sudarydamos nepalankią terpę augti ir daugintis blogosioms bakterijoms ir mikrobams. Priešingai nei kiti cheminiai valikliai, kurie sunaikina viską savo kelyje ir palieka sterilią terpę daugintis įvairioms bakterijoms, kai tik šios nusėda ant sterilaus paviršiaus, probiotiniai valikliai gali užtikrinti ilgalaikę apsaugą – net iki aštuonių dienų.
Inovatyvus požiūris – panaudojant gerąsias bakterijas sudaryti nepalankias sąlygas daugintis patogenams ir taip pagerinti aplinkos balansą. Galima sakyti, kad probiotinės priemonės sukuria švarą 3D formatu: grindų, sienų ir oro. Taigi daugybė gerųjų bakterijų rūšių, gyvuodamos aplinkoje, savo probiotinėmis savybėmis gali teigiamai paveikti mūsų aplinką, imuninę sistemą ir galiausiai gyvenimo gerovę. Todėl nenuostabu, kad probiotikai teikia daug vilčių. Prognozuojama, kad probiotikai taps ateities inovatyvių technologijų pagrindu.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę