){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Cholesterolis – riebi į vašką panaši medžiaga, randama kiekvieno gyvūno, taip pat ir žmogaus, organizmo ląstelėse. Organizmas sugeba pats jį sintetinti, o pagrindinė jo gamybos ir „saugojimo“ vieta yra kepenys. Cholesterolis yra gyvybiškai būtinas, nes dalyvauja visų ląstelių „statyboje”, lytinių hormonų gamyboje, vitamino D, tulžies rūgšties sintezėje. O problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis ir kokiu pavidalu cirkuliuoja kraujyje.
Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja kartu su baltymais, sudarydamas junginius, vadinamus lipoproteinais. Pagal tai cholesterolis ir skirstomas:
• Didelio tankio lipoproteinas (DTL) – „gerasis“ cholesterolis. Pagrindinė jo funkcija yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį, neleisti jam kauptis arterijų sienelėse ir nugabenti į kepenis, kur jis paverčiamas tulžies rūgštimis ir pašalinamas iš organizmo.
• Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – „blogasis“ cholesterolis. Jo funkcija yra visiškai priešinga, jis stengiasi pernešti cholesterolį iš kepenų į periferinius audinius ir jų kraujagysles.
Cholesterolio normos kraujyje išreiškiamos milimoliais litre*:
Bendras cholesterolio kiekis – ne daugiau kaip 5,2 mmol/l
Šį skaičių sudaro:
• didelio tankio lipoproteinai (DTL)– daugiau nei 1 mmol/l,
• mažo tankio lipoproteinai (MTL) – mažiau nei 3 mmol/l,
• trigliceridai (TG) – mažiau nei 1,7 mmol/l.
* normos gali šiek tiek skirtis, priklauso nuo laboratorijoje naudojamų reagentų, analizatorių; pagal 2003 m. ES nuorodas bendras cholesterolio kiekis – ne daugiau kaip 5,0 mmol/l)
Kai padidėja „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje, organizmas nesugeba metabolizuoti jo pertekliaus, todėl jis kaupiasi arterijų sienelėse. Formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurėja kraujagyslės spindis, sutrikdoma normali kraujotaka. Vėliau aterosklerozinės plokštelės didėja, plyšta, o toje vietoje susiformavęs krešulys gali dalinai ar visiškai uždaryti kraujagyslės spindį, tuomet įvyksta infarktas ar insultas.
Padidėjęs MTL, rūkymas, aukštas kraujo spaudimas, antsvoris ir diabetas yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Dieta. Keisti įpročius visada yra sunku. Tačiau mitybos pokyčiai turi didelę reikšmę sveikatai. Nereikėtų imtis drastiškų priemonių ir atsisakyti visų mėgstamų, tačiau nerekomenduojamų, esant padidėjusiai cholesterolio koncentracijai, produktų. Pašalinkite juos iš savo raciono palaipsniui, vietoje jų įtraukdami sveikatai naudingesnį maistą:
• mažinkite gyvulinių riebalų suvartojimą,
• vartokite daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių (eikozanoidų ir omega-3 riebalų rūgščių) turinčių produktų,
• valgykite kuo daugiau žuvies patiekalų. Ją troškinkite arba kepkite alyvų, sėmenų aliejuje (būtinai etiketėje pažiūrėkite, ar jis skirtas kepti). Ypač tinka įvairios lašišinės žuvys,
• valgykite kuo daugiau ir įvairesnių vaisių ir daržovių, nes jie normalizuoja žarnyno veiklą ir padeda pasišalinti nereikalingam cholesteroliui. Rekomenduojama kasdien suvalgyti bent 1–2 obuolius.
• Normalizuokite ir palaikykite optimalų svorį.
Daugeliu atvejų vien tai padeda normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje.
• Nerūkykite.
• Reguliariai mankštinkitės. Tai padeda palaikyti optimalų svorį, gerina kraujotaką, mažina kraujo spaudimą ir didina DTL kiekį. Būtina sportuoti bent pusvalandį 4–5 kartus per savaitę.
Cholesterolio kiekiui mažinti rekomenduojama vartoti omega 3 riebalų rūgščių maisto papildus. Tai patvirtino ir Amerikos maisto ir vaistų administracija (FDA). Pakankamas omega-3 vartojimas apsaugo kraujagyslių sieneles nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo, gerina kraujagyslių sienelių elastingumą, padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą, mažinti kraujo klampumą, krešėjimą bei trombų susidarymo pavojų ir taip sumažina išeminės širdies ligos išsivystymo ar jos komplikacijų riziką. Pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis yra kompanijos Vitaforce medicininės paskirties produktuose Omega 3 bei Omega 3 + žuvų taukai. Kartu esantis vitaminas E saugo omega-3 riebalų rūgštis nuo oksidacijos ir užtikrina ilgesnį preparatų veiksmingumą.
Rekomenduojama vartoti po vieną kapsulę Vitaforce Omega-3 arba Omega-3 + žuvų taukai per dieną valgio metu, užgeriant stikline vandens.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Bullshit
„Nereikia būti nei lipidų chemijos, nei organizmo biochemijos specialistu, kad suprastum vieną aiškią tiesą: iš maisto produktų į kraujo apytaką patenka tik tie komponentai, kurie gali ištirpti kraujyje, kitais žodžiais tariant – tirpūs vandenyje. Cholesterolis jiems vienareikšmiškai nepriklauso, nes jis netirpus. Ir, žinoma, maisto produktuose taip pat nėra mažo tankio lipoproteinų (MTL), nes lipoproteinai (MTL, „blogasis“ cholesterolis) sintetinami tik kepenyse, o ne gaunami iš jūsų skrandžio ir žarnyno, t.y. ne iš maisto produktų.
Sutikite, jeigu cholesterolis negali iš skrandžio ir žarnyno patekti į kraujotaką, jis niekaip negali patekti ir į kepenis, kur vyksta jo susijungimas su lipoproteinais.
Iš to seka, kad bet koks cholesterolio mūsų maiste ir kraujo apytakos tarpusavio ryšys – visiškas absurdas ir teoriškai ir praktiškai.
Net jeigu toks ryšys ir būtų, neužmirškite, kad sveiko žmogaus kepenys pagamina iki 2000 mg cholesterolio per dieną, ir papildomi 500–600 mg cholesterolio maiste galėtų pakeisti jūsų kraujo balansą tik 25–30%.“
Konstantinas Monastyrskis – Sertifikuotas mitybos konsultantas (Certified Nutritional Consultant) ir Amerikos mitybos Konsultantų Asociacijos (American Association of nutritional Consultants) narys. 1976 metais baigė Lvovo Medicinos instituto farmacijos fakultetą. Konstantinas tyrinėja maitinimosi ir skrandžio bei žarnyno ligų, taip pat angliavandenių apykaitos sutrikimo (hiperglikemija, cukrinis diabetas, apkūnumas, nutukimas) tarpusavio ryšius.
Dėka jo paties sukurtų ir išdėstytų jo knygose principų, Konstantinas nugalėjo užleistą II–ojo tipo cukrinį diabetą, chronišką nuovargį ir depresiją, riešo kanalo sindromą (carpal tunnel syndrome), chronišką haimoritą, parodontozę, dirgliosios žarnos sindromą, nutukimą ir daugelį kitų „ligų nuo maisto“, kurios šiandien kamuoja ne tik jo amžininkus, bet ir jų vaikus bei tėvus.
Konstantinas parašė keturias populiarias knygas: „Funkcinis maitinimasis“ (2000 m.), „Angliavandenių apykaitos sutrikimai“ (2002 m.), „Grėsmė skaidulai“ („Fiber Menace“, 2005 m.) ir „Vidurių jutimas“ („Gut Sense“, 2009 m.). Jis publikavo daugiau kaip 200 straipsnių sveikatos ir mitybos klausimais populiariausiuose rusakalbiuose leidiniuose JAV. Taip pat jis yra autorius populiariausio angliško tinklalapio www.GutSense.org , skirto skrandžio–žarnyno trakto ligoms.
ačiū