Nors, kaip baubo bijodami riebalų, vis rečiau ragaujame cepelinus su kaimiškais spirgučiais ar visiškai atsisakome riebaus maisto, tačiau sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja, kad ne daugiau 30 proc. gaunamų kalorijų per dieną turi būti gauta iš riebalų. Tai nėra toks jau kenksmingas produktas, kaip mano dauguma. Tačiau, kaip ir visi produktai, riebalai turi būti vartojami saikingai. Mat iš 1 g riebalų gauname du kartus daugiau kalorijų nei iš 1 g baltymų ar angliavandenių.
Taip pat ir grėsmingai atrodantis cholesterolis nėra žalingas, jei jo nesuvartojame per daug. Organizme iš jo gaminami vyriški, o vėliau ir moteriški lytiniai hormonai, tulžies rūgštys, ląstelių sienelių dalys ir kiti organizmo komponentai.
Riebalai naudojami ląstelių sienelių sintezei, energijai kaupti. Jei negauname jų pakankamai, tai į organizmą negali patekti riebaluose tirpūs A, D, E, K vitaminai. Kitaip tariant, jei morkų ar lapinių daržovių salotos nebus sumaišytos su riebalais, tai didžioji jose esančių vitaminų dalis nebus pasisavinama.
Grėsmingai sumažėjus organizmo riebalų kiekiui, sutrinka visa organizmo veikla. Geriausias to pavyzdys – menstruacijų ir kitų svarbių funkcijų išnykimas sergant anoreksija.
Tačiau gyd. E. Gavelienė pabrėžia, kad reikėtų vengti „blogųjų“– gyvūninės kilmės riebalų. Dėl jų susiaurėja kraujagyslės ir didėja širdies bei smegenų infarkto grėsmė. Deja, lietuvių racione vyrauja ne augalinės, bet būtent gyvūninės kilmės riebalai. O taip naudingų omega-3 riebalų, esančių žuvų taukuose, suvartojama per mažai.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jūros gėrybių valgyti bent du kartus per savaitę, o suaugusio žmogaus porcija turėtų sudaryti mažiausiai 200 g žuvies.
Ne taip seniai mokslininkams pagaliau pavyko atskleisti japonų ilgaamžiškumo paslaptį. Būtent dėl to, kad suvartoja daug žuvies ir kitų jūros gėrybių, jie ne tik kur kas rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis (nors streso patiria daug daugiau nei mes), bet ir daug ilgiau gyvena.
Valgydami mažai kaloringus jūros gėrybių patiekalus, ne tik išlaikysite grakštų kūną, bet ir gausite taip reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, D ir A vitaminų. Vitaminas A padeda atsinaujinti regėjimo receptoriams ir gerina matymą, mažina laisvųjų radikalų kiekį bei atlieka daug kitų funkcijų. Vitaminas D svarbus vaikų kaulų vystymuisi, suaugusiesiems – kaulų stiprumui palaikyti ir osteoporozės profilaktikai.
Greitas maistas, picos ir įvairūs pusfabrikačiai smarkiai pakeitė mūsų mitybos įpročius. Mes gauname vis mažiau naudingų ir vis daugiau kenksmingų riebalų, todėl būtina racioną papildyti žuvų taukais.
Vis daugiau kalbama apie polinesočiųjų riebalų rūgščių naudą. Pagrindinis šių riebalų šaltinis yra žuvų taukai.
Polinesočiųjų riebalų rūgštys skirstomos į omega-3 ir omega-6. Nors jų molekulės panašios, tačiau veikimas yra visiškai skirtingas. Todėl reikia ne tik atkreipti dėmesį, ar maiste yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, bet ir į jų santykį. Omega -3 ir omega-6 santykis turėtų būti 1: 10. Manoma, kad viena iš pagrindinių nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų atsiradimo priežastis yra disbalansas tarp suvartojamų omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Įrodyta, kad vienos svarbiausių organizmui būtinų medžiagų yra omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys. Tuo tarpu omega-6 nėra tokios svarbios.
Žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys apsaugo kraujagysles nuo aterosklerozinių pakitimų, mažina pavojingų kraujo riebalų – trigliceridų koncentraciją, padidina „naudingojo“ cholesterolio koncentraciją, sumažina miokardo infarkto cukrinio diabeto ir kraujagyslių trombozių riziką. Manoma, kad šios naudingos riebalų rūgštys organizme, mažindamos laisvųjų radikalų kiekį, padeda išvengti navikinių ligų, gerina vaikų protinį išsivystymą.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę