){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Publicistinių laidų vedėją, žurnalistę, labdaros projektų organizatorę Audrę Kudabienę pažįsta visa šalis. Vieniems jos kuriamos laidos – laisvalaikis prie ekrano, kitiems – gal paskutinė viltis išsiaiškinti sudėtingą situaciją ar atskleisti piktadarystę. Tačiau, žiūrėdami į narpliojamas painias istorijas, nesusimąstome, kiek energijos reikalauja šis darbas. Iš kur pati kūrėja semiasi jėgų, tiek metų plaukdama prieš srovę? Kaip puoselėja save, sveikatą ir kaip ilsisi?
Energinga moteris nedaugiažodžiauja, o jos atsakymas į klausimą, nuo ko priklauso gera sveikata ir savijauta, nuskamba gana netikėtai: „Kol nėra problemų, tol negalvoji, kas ta sveikata. Nelabai ja rūpiniesi, kol didžioji tavo gyvenimo dalis vyksta darbe, kelionėse, namuose. Net nesusimąstai apie ją. Taip dabar ir gyvenu“.
O kur Jūsų energijos, puikios išvaizdos šaltinis? Atrodo, metai visai nekeičia Jūsų jaunatviško žavesio, o juk darbe pasitaiko daug įtampos ir stresinių situacijų...
Mūsų visų darbe daug streso. Per pastaruosius penkerius šešerius metus, tiek, kiek rengiame laidas ir kalbiname žmones, situacija labai pasikeitė. Jei anksčiau apie stresą retai kalbėdavome, tai dabar tai yra kasdienybė. Mes gyvename beprotiškai įtemptai. Gal todėl, kad kai kuriuos dalykus priimame perdėm asmeniškai ir giliai išgyvename. Ir dėl savęs, ir dėl kitų. Kartais ir aš savęs paklausiu: kodėl visą dieną vaikštau kaip ant adatų? Kas pasikeis, jei nersiuos iš kailio iki visiško nervinio išsekimo? Ar aš taip išspręsiu problemą ? Ne. Tuomet suprantu, kad reikia nusiraminti. Prisiminti, kad darbui turi būti skirtas vienas laikas, poilsiui – kitas. Reikia išanalizuoti situaciją ramiai. Pamatai, kad savaitė įpusėjo, o suplanuotų darbų neatlikai, kažko nesuspėjai, kažką visiškai pamiršai. Tada bandai į viską pažiūrėti kuo ramiau ir pakeisti tai, ką pakeisti dar gali. Bandai atsisakyti blogo įpročio ir suformuoti gerą.
O koks tas geras įprotis Jums?
Geras įprotis – tai sugebėjimas visada keltis vienu laiku: jei šeštą, tai šeštą, eiti miegoti taip pat tuo pačiu metu, neužsisėdėti prie interneto, neužsibūti svečiuose. Valgymas taip pat reikalauja disciplinos. Mes su vyru manom, kad kuo paprastesnis maistas, turintis mažiau pikantiškumo, egzotikos, tuo greičiau pasisotini. Patinka tradicinis lietuviškas maistas, prie kurio esame pripratę. Bulvės, košės, kiaušinienė. Dar ir šiandien tėtis kartais paskambina ir sako: atvažiuok, žirnių košės su spirgučiais išviriau. Sakau, gerai, tik tuos spirgučius išimk, ir atvažiuoju (juokiasi).
Bet Jūs tikrai galite ir tuos spirgučius palikti košėje, papildomi kilogramai, atrodo, negresia. Prakalbome apie fizinį aktyvumą, tad kokia Jūsų nuomonė – turime sportuoti, mankštintis ar galime gyventi mažiau judėdami, nes toks jau tas technologijų amžius? Ką darote Jūs?
Manau, sportas turi teikti malonumą. Bet kokia treniruotė sporto klube ar vakarinis pasivaikščiojimas yra labai gerai. Aš tikrai nemažai sportavau savo malonumui, lankiau sporto klubus ir galiu pasakyti, kad esmė yra tiesiog judėti. Taip, kai grįžti namo, norisi klestelti į krėslą su arbatos puodeliu ir ilsėtis. Bet šitą malonumą reikėtų bandyti pakeisti kitu – judėjimu. Taip, reikia prisiversti. Pradėti nuo mažo krūvio, po truputį.
Pasidalinkite sporto klubų lankymo patirtimi. Gana daug moterų sako, kad sportuoti nori, bet tik ne sporto klube. Neįdomu, nuobodu, sunku... Kaip Jūs atradot į juos kelius ir ką patartumėt to dar nepadariusioms?
Tikriausiai tos moterys yra šimtu procentų teisios. Aš irgi taip maniau. Dabar darau taip. Nusiperku vienkartinį klubo bilietą, nueinu ir žiūriu, koks vieno ar kito trenerio požiūris, ar gerai jaučiuosi, tiesiog – pritapau ar ne, patiko ar ne. Jei viename klube nepatiko, kitame – vėl negerai, tai čia ne tavo, o sporto klubo bėda (juokiasi). Svarbiausia atrasti sau patogią sportavimo erdvę ir pagal vietą, ir pagal ten dirbančius trenerius. Geras teneris, tai yra toks, kuris žino, ką daryti su tavo kūnu, labai svarbu. Man pasisekė. Aš per tas paieškas sutikau tikrai nuostabių žmonių, atitinkančių mano charakterį ir tikslus. Viena pačių mėgstamiausių – mano kolegė Vlada (TV3 laidų vedėja.Vlada Musvydaitė-Baranauskienė, – aut. past.), su kuria sportuodama jaučiuosi gerai. Bėgame tuos du apšilimo kilometrus, aptariame visas naujienas. Nes bėgikai sako: bėk, kad neuždustum, o tai patikrinti geriausiai kalbantis. Mes taip ir darom. Ir pabėgioji, ir su drauge paplepi, malonu (juokiasi).
Kitas Jūsų mėgstamas užsiėmimas – kūno dizainas, kuriam reikia skirti ir laiko, ir jėgų.
Tai ne aerobika, ne svarsčių kilnojamas, bet labai rimtas darbas su savo kūnu, su visais raumenukais. Ir kai kartą pabandai, įsitikini, kad tikrai yra rezultatai, gerėja savijauta, tuomet atsisakyti ar tiesiog mesti negali. Nėra prasmės.
Koks jūsų požiūris į moteriško grožio puoselėjimą? Ar dažnai naudojatės grožio ir estetikos centrų paslaugomis? Gal esate natūralių priemonių šalininkė, ar, priešingai – palaikote drastiškesnius jauninimosi būdus?
Anksčiau mano nuomonė drastiškesnių jauninimo būdų atžvilgiu buvo kategoriškesnė. Bet dabar manau, kad jei yra poreikis – yra ir pasiūla. Ir žmogus pasirenka pats, naudotis ta paslauga ar ne. Aš tokių būdų neišbandžiau. Taip, jei labai reikėtų, jei mane kokia raukšlelė labai išerzintų, jau būtų ką specialistui nuveikti. Bet čia ir prasideda apsisprendimas: ar noriu kažką daryti su savo išvaizda, ar ne? Ar tai man trukdo, ar netrukdo?
Ir net jei man atrodo, kad trukdo, aš pagalvoju: palauk, o kas iš tiesų negerai? Kolega pasakė kokią kritinę pastabą, vyras ne taip pažiūrėjo? Kas iš tiesų nutiko? Ir kai atsakai sau į tą klausimą – supranti, kad ne plastikos chirurgo reikia (juokiasi). Gal reikia tiesiog pasirūpinti namais, nes jau dulkės seniai šluostytos. Gal tavo artimiesiems reikia daugiau dėmesio, nes tiek užsiėmusi darbais, kad jų nepastebėjai. O gal atėjo laikas skirti sau dėmesio ir pasidaryti manikiūrą, apsilankyti pas kirpėją, kosmetologę, pailsėti.
Kaip ilsitės?
Tiesiog išjungiu telefoną, klausau muzikos, skaitau ar su dulkių šluoste per namus pralekiu.
Poilsis gali būti ir toks. Ir laiko rasti tikrai galima, nes jo paroje yra tiek pat, kiek prieš du tūkstančius metų. Taip, technologijos koreguoja mūsų gyvenimo tempą, bet jas turime valdyti ir nepamiršti savęs. Mėgstu keliones. Manau, kad gerai pailsėti gali ir mūsų kaime, prie upės, ir egzotiškoje šalyje. Svarbu tai, kaip nusiteikei ir suplanavai savo laiką.
Bet keliaudama Jūs ne tik ilsitės. Šią vasarą Afrikoje bendravote su Zambijos vaikais, grįžusi rinkote jiems lėšas. Prieš Kalėdas organizavote „Išsipildymo akciją“. Kodėl tai darote?
Negaliu atsistebėti žmonių gerumu – ar tai būtų pagalba Afrikos, ar Lietuvos vaikams. Tik atrodo, kad žmonės susirūpinę vien savomis problemomis, bet kai ekrane pamato vaiką, kuriam reikia pagalbos, pamiršta savo bėdas, nors jos tik ką atrodė pačios didžiausios, ir padeda kitam. Tai stebina ir labai džiugina. Nes žmogus, kuris padėjo Afrikos vaikui, padės ir Lietuvos vaikui, šalia tokio bus gera gyventi, nes jis padės ir kaimynui, ir gal visai nepažįstamam, bėdos ištiktam. Pavyzdžiui, „Išsipildymo akcijos“ rezultatai, paaukotų lėšų skaičiai rodo, kad mes gyvename tarp neįtikėtinai gerų žmonių, tik gaila, kad retai turime progą tuo pasidžiaugti. Tai kas tie žmonės? Jie ir yra tikrieji mūsų herojai.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę