){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai, kad sportas teigiamai veikia žmogaus emocinę būseną, žinoma nuo seno: pagerėjusi nuotaika ir padidėjusi energija – tarp savęs labai susiję dalykai. Sportuojant organizmas gamina medžiagas, kurios leidžia jaustis laimingesniems.
Fizinio aktyvumo didinimas teigiamai veikia ir žmogaus protą. Sportinė veikla gerina gebėjimą susikaupti, mažina nerimą ir stresą, didina savigarbą, teikia pasitikėjimo. Sportuojančio žmogaus smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, tad jis mažiau veikiamas stresinių situacijų. Sportas padeda išlieti viduje susikaupusią agresiją, atsikratyti blogų minčių ar neigiamų emocijų. Sportuojant lengviau atsikratyti blogos nuotaikos, negalvoti apie problemas. O pasportavus tampa lengviau gyventi, paprasčiau sprendžiamos visos problemos.
Tik norint, kad sportas vietoj teigiamo poveikio nepadarytų žalos mūsų organizmui, reikia žinoti keletą dalykų. Pirmiausia, labai svarbu prieš pradedant sportuoti pasirinkti galimybes atitinkančią fizinio aktyvumo rūšį, o fiziniai pratimai turi teikti malonumą. Jei fizinė veikla neteikia džiaugsmo, bus sunku prisiversti sportuoti. Kitas ypač svarbus dalykas sportuojantiems – kad organizmas gautų pakankamai skysčių. Sportuojant prarandama daug skysčių, o kai organizmui vienu metu tenka kęsti ir didesnį fizinį krūvį, ir skysčių trūkumą, gali kilti įvairių sveikatos problemų.
Vanduo treniruočių metu reikalingas termoreguliacijos procesui bei normaliam mainų reakcijų vyksmui.
Daugeliui natūraliai kyla įvairiausių klausimų. Kiek ir ko reikia gerti? Koks gėrimas laikomas tinkamiausiu? Kiek skysčių sportininkas turi išgerti? Trumpas atsakymas būtų toks – tinkamiausias, žinoma, vanduo, o gerti reikia tiek, kad nejausti troškulio.
Sportuojančio ar kitaip aktyviai gyvenančio žmogaus skysčių suvartojimas labai priklauso nuo sporto intensyvumo ir treniruočių trukmės. Jeigu tai yra treniruotė, kurios metu gausiai prakaituojant netenkama daug skysčių, geriamo vandens kiekis bus apskaičiuojamas kitaip negu tada, kai treniruotės metu prakaituojama mažiau. Sportuojantiems skysčių turėtų būti vartojama papildomai prie bendrai rekomenduojamo suvartoti skysčių kiekio. Sakykime, jeigu nesportuojančiam žmogui reikia suvartoti maždaug pusantro litro skysčių per parą, tai sportuojant rekomenduojama skysčių kiekį padidinti dar 350–1000 ml.
Tam, kad organizmas nebūtų dehidratuotas, būtina gerti švarų vandenį. 200–400 ml vandens valanda-pusantros iki treniruotės užtikrins švelnų perėjimą į aktyvią veiklą.
Treniruotės metu, maždaug kas dvidešimt minučių, patartina išgerti dar po stiklinę vandens.
Kas gali atsitikti su žmogaus organizmu sportuojant ir neišgeriant reikiamo kiekio vandens? Pirmiausia žmogų gali ištikti hipertermija, arba perkaitimas, ir natrio iš organizmo praradimas. Be to, sportuojantį žmogų gali ištikti ir bendras skysčių netekimas – dehidratacija. Skysčių praradimas gali pasireikšti galvos skausmu, vangumu po treniruotės ar ženkliai sumažėjusiu apetitu.
Reikia atsiminti, kad troškulio jausmas – tai dehidratacijos simptomas, kai dėl stipraus vandens poreikio medžiagų apykaitos procesai jau pažeisti. Todėl vandens vartojimas treniruotės metu turi būti teisingai apskaičiuotas. 1,5–2 val. trukmės treniruotei reikia 0,5–1 litro vandens, priklauso nuo jos intensyvumo bei aplinkos temperatūros. Šį kiekį reikia padalinti visos treniruotės metu ir vandenį gerti mažais gurkšneliais, kas 15–20 minučių.
Pasak mitybos specialistų, jei esate sveikas, angliarūgštė tonizuoja skrandžio ir žarnyno motorinę funkciją, pagerina vandens skonį. Be to, mineralinis vanduo „su burbuliukais“ tonizuoja, atgaivina, yra malonesnio skonio. Tačiau jei sergate skrandžio ar kepenų ligomis, pavyzdžiui, turite dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opą, angliarūgštė dirgins jūsų virškinamąją sistemą, todėl geriau gerkite vandenį. Sportuojančiam žmogui patartina rinktis vandenį be angliarūgštės.
Būtina atkreipti dėmesį ir į geriamo vandens temperatūrą. Sportuojant reikėtų atsisakyti labai šalto vandens, paimto tiesiog iš šaldytuvo. Rekomenduojama gerti kambario temperatūros vandenį.
Vienas iš populiariausių tarp sportuojančių žmonių yra vanduo „Montavit“. Tai yra aukštos kokybės vanduo, puikiai tinkantis intensyviai sportuojantiems žmonėms, kurie turi vartoti daug skysčių. Ypač svarbu tai, kad „Montavit“ pasižymi teisingai sureguliuotu kalio ir natrio santykiu – natrio yra du kartus mažiau nei kalio.
Užsienio ir Lietuvos gydytojai teigia, kad būtent tokiu šių elementų santykiu turi pasižymėti kasdien geriamas vanduo, nes per didelis natrio kiekis didina kraujospūdį ir yra nerekomenduojamas sergantiems širdies bei inkstų ligomis. Be to, vandenyje „Montavit“ esančios mineralinės medžiagos ir druskos efektyviai atnaujina organizmo mineralinių medžiagų atsargas bei palaiko organizmo fizinę ištvermę, todėl „Montavit“ yra rekomenduojama vartoti kasdien, net ir dideliais kiekiais.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę