){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Judėjimo–atramos sistemą: raumenis, sąnarius, kaulus gali pažeisti reumatinės ligos. Reumatinėmis ligomis sergantiems žmonėms fizinis aktyvumas – viena iš pagrindinių priemonių, užtikrinančių gyvenimo kokybę. Reumatinių ligų dažniausi palydovai skausmas ir nelankstumas. Geras medikamentinis gydymas padeda sumažinti skausmus, o fizinis aktyvumas prisideda prie skausmo mažinimo, pašalindamas sustingimą, didindamas lankstumą ir lėtindamas ligos progresavimą. Sergantiesiems reumatinėmis ligomis atsikėlus ryte sąnariai sustingę, kankina veriantis skausmas, žmogus negali nueiti ten kur nori, atlikti net elementariausių veiksmų: susišukuoti, pavalgyti...Todėl judesys reikalingas kaip oras ir vanduo. Fizinis aktyvumas sustiprina raumenis ir kaulus, padeda išlaikyti pusiausvyrą, gerina bendrą savijautą. Tai viena iš galimybių pažinti save, savo ligą, užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, įveikiant ne tik elementariausius veiksmus buityje.
Individuali mankšta, paremta specialistų rekomendacijomis, skirta pačiam pacientui atlikti namuose, yra viena iš efektyviausių ligos gydymo priemonių. Pratimai, kuriuos išmoksta pasidaryti pacientas namuose, labai pagerina jo gyvenimo kokybę: padeda sumažinti skausmą, apsaugo nuo sustingimo, sustiprina raumenis ir kaulus, leidžia kontroliuoti savo ligą ir skausmą. Sergantieji reumatinėmis ligomis neišvengiamai bendrauja su specialistais, todėl, kokie pratimai, kokia fizinė veikla ligos būklei tinkamiausia, aptariama ir suderinama su specialistais. Mankštą rekomenduojama daryti iš ryto, atsikėlus, dienos metu pratimai gali būti kartojami.
Rekomenduojami pasivaikščiojimai gryname ore. Šiuo atveju labai svarbi oro temperatūra. Pažeistas sąnarys, jo kapsulė ir raiščiai reaguoja į temperatūros pasikeitimus bei drėgmės skirtumus, todėl atvėsus orams rekomenduojama vengti ilgai būti šaltyje bei drėgmėje, nepamiršti šilčiau apsirengti, mūvėti pirštines, avėti tinkamą avalynę. Per dideli karščiai taip pat nerekomenduojami pasivaikščiojimams. Pasivaikščiojimo trukmė rekomenduojama iki lengvo nuovargio.
Galima rinktis vandens procedūras: mankštą vandenyje, plaukiojimą baseine (tik ne paūmėjimo metu), vonias. Taip pat purvo, parafino, SPA procedūros – vienos iš galimų gydymo ir reabilitacijos metodų sergant reumatinėmis ligomis.
Galima įsigyti treniruoklį ir mankštintis namuose, tačiau nereikėtų persistengti. Fizine veikla užsiimti iki lengvo nuovargio. Dviratį minti lauke nerekomenduotina. Taip pat nerekomenduojama ir sunkūs fiziniai sodo ar daržo darbai.
Namuose galima pasidaryti masažą, įsigyti masažuoklių ir masažuotis pačiam. Tačiau vien masažo, sergant reumatinėmis ligomis, neužtenka. Tai gali būti tik pagalbinė fizinio aktyvumo priemonė.
Galima vaikščioti pas specialistus, dalyvauti grupinėje terapijoje. Žinoma, užsiėmimai ir pratimai turi būti skirti atsižvelgiant ir į ligos individualumą.
Tai labai individualu, nes kiekvienas žmogus jaučia, kokį fizinį krūvį jis gali pakelti. Pirmiausia judesys turi būti protingai dozuotas. Žinoma, lytis ir amžius turi įtakos fizinio krūvio tolerancijai, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad šie veiksniai pagrindiniai, negalime. Pacientas turi išmokti save pažinti: fizinis krūvis turi tęstis tol, kol pajuntamas lengvas nuovargis. Paūmėjimų metu fizinis krūvis turi būti skirtingai dozuojamas.
„Artrito“ bendrija yra savarankiška visuomeninė organizacija, savanoriškais pagrindais vienijanti sergančiuosius reumatinėmis ligomis. Bendrijos nariai dauguma nedirbantys, vieniši, kamuojami psichologinių ir socialinių rūpesčių. Kaip skatinamas fizinis aktyvumas ir užimtumas sergantiesiems kalbamės su Vilniaus „Artrito“ bendrijos pirmininke ALDONA RUTKAUSKIENE.
Reumatinėmis ligomis serga daugiau sėslų gyvenimo būdą mėgstantys žmonės. Tad pacientams patariame ne gulėti lovoje kenčiant skausmus, bet įsitraukti į bendrijos veiklą. Nuolatinė veikla, kuria užsiima „Artrito bendrija“, yra susirinkimai, susitikimai su įvairių sričių specialistais, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas savipagalbos grupėse, neįgaliųjų užimtumas meno, kultūros būreliuose, saviveikliniuose kolektyvuose. Skatinant fizinį aktyvumą, organizuojamos pažintinės kelionės po Lietuvą, poilsinės kelionės po gamtą, kurių metu rengiamos sportinės varžybos, žaidimai. Stengiamės sergančiųjų reumatinėmis ligomis užimtumą spręsti meninės išraiškos priemonėmis būreliuose, kelionėse, ekskursijose, susitikimuose, klubinėje veikloje. Ypatingo dėmesio susilaukė savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas pagalbos grupėse „PADĖK SAU“. Jo tikslas – suteikti daugiau įgūdžių įveikti fizines, psichologines ir socialines pasekmes – tai bendravimas, judėjimas, sveikatos mokymo programos. Lankymasis įvairiuose renginiuose, susitikimuose, išvykose, ne tik plečia sergančiųjų akiratį, bendravimo įgūdžius, bet ir mažina ligos sukeltą skausmą ir socialinę atskirtį. Bendrijos nariai pasijunta savarankiškesni, labiau pasitiki savo jėgomis, aktyviau dalyvauja visuomeninėje veikloje, pozityviau mąsto.
Bendrijoje yra susibūręs moterų vokalinis ansamblis „Rugiagėlė“, moterys aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, koncertuoja ne tik savo bendrijoje, bet ir kituose neįgaliųjų kolektyvuose ir LAA renginiuose. Mūsų tikslas – ligos sukeltą skausmą malšinti nemedikamentinėmis priemonėmis. Pagal ligos pobūdį ir problemų specifiką siekiame lavinti meninius ir sportinius gebėjimus. Padedant sergantiesiems plėsti bendravimą ir užimtumą, suburtas darbščiųjų rankų – menų būrelis. Užsėmimuose neriama, mezgama, siuvinėjama, kuriamos puokštės, piešiama, karpoma. Bendrijos veiklą papildo pažintinės kelionės. Šiais metais planuojama kelionė po Aukštaitiją, Panevėžio miestą, susitikimas su Aukštaitijos regiono „Artrito“ asociacijos nariais. 2008 metais du mėnesius (spalio – lapkričio) 22 Vilniaus „Artrito“ bendrijos nariai lankė gydomosios gimnastikos užsiėmimus, kuriuos vedė kineziterapeutė Irma Ramšienė. Taip pat lankėsi Druskininkų gydyklose. Atsiliepimai kuo geriausi, pageidavimų tęsti šios krypties veiklą taip pat daug. Jei turėsime lėšų, tokie užsėmimai bus organizuojami ir šiais metais. Pasinaudojame įvairiais pasiūlymais, specialistų paskaitomis, kaip vystyti užimtumą ir fizinį aktyvumą.
Žinoma, kad taip. Skatiname sergančiuosius mąstyti taip, kad padėtų sau, pažintų savo ligą, tikėtų, kad tai, ką daro, yra vardan jų gyvenimo kokybės. Mūsų bendrijos nariai jau išmoko susidaryti savaitės veiksmų planą, ką gali padaryti, pvz.: kiek nuo stotelės paeiti, kiek pratimų padaryti, kaip įvykdyti numatytus dienos darbus.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę