Jautrumas vaistams: kodėl jis atsiranda?

Gydytojas išrašė vaistų. Pastebėjote, jog savijauta nuo jų ne tik kad negerėja, bet dar ir blogėja. Kodėl?  Pasirodo, jautrumas tam tikriems vaistams gali atsirasti kiekvienam iš mūsų. Taigi, kas visa tai lemia ir kaip būtų galima to išvengti?  Į šiuos klausimus padeda atsakyti prancūzų bendrosios praktikos gydytojas Jean-Claude Lapraz ir žurnalistė Marie-Laure de Clermont-Tonnerre  knygoje „Individualizuota medicina“.

Hipersensibilizacija – terminas, kuris apibrėžia padidintą jautrumą vaistams

Tai, jog žmogus yra jautrus vaistams,  gali išduoti įvairūs simptomai, pavyzdžiui, atsiradęs vidurių užkietėjimas (dažnas atvejis naudojant morfiną) arba viduriavimas (pasitaiko vartojant antibiotikus).

Labai svarbu atsižvelgti ir į vartojamų vaistų „draugystę“, t.y. jų sąveiką tarpusavyje: jei į tai neatsižvelgiama, gali atsirasti vaisto šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, jei vienu metu bus vartojami tam tikri vaistai nuo skausmo ir šlapimą varantys vaistai (diuretikai), tuomet kenksite inkstams.

Ant kiekvienos vaisto pakuotės yra nurodomas ir vaisto šalutinis poveikis bei žmonių grupės, kuriems to vaisto nereikėtų vartoti. Būtina atsižvelgti į tokius, vaisto pakuotėje esančius, nurodymus. Pavyzdžiui, ant vaistų „Dolmen“ informacinio lapelio yra rašoma: „Tabletes vartokite užsigerdami pakankamu vandens kiekiu. Gerkite tabletes valgymo metu, nes tai sumažina šalutinio poveikio, susijusio su skrandžio ir žarnyno veiklą, dažnumą. Tačiau, esant ūminiam skausmui, tabletes reikia gerti 30 min. prieš valgį, nes tada vaistas pradeda veikti šiek tiek greičiau.“ Taigi, norint efektyvaus vaistų veikimo, būtina visuomet paskaityti vaistų informacinį lapelį.

Nepageidaujamas vaistų poveikis

Kodėl yra taip, jog vieni vaistai vienus pacientus gydo, o kitų – ne? Knygoje teigiama, jog vaisto veikimas gali priklausyti nuo žmogaus amžiaus, ligos eigos, maitinimosi įpročių bei papildomų vaistų vartojimo.

Lygiai taip pat svarbu vaistų efektyvumui yra ir jų naudojamas pagal gydytojo paskirtus nurodymus: jei pacientas mažina ar didina vaisto dozes, tuomet didelė tikimybė, jog vaistas gali sukelti šalutinį poveikį arba priešingai, būti neefektyvus ir negydyti. Tačiau kartais net ir tuomet, kai žmogus vartojama vaistus pagal gydytojo nurodymus, vis tiek gali atsirasti jautrumas vaistams.

Knygoje teigiama, jog taip yra dėl to, jog kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, palyginama vaistų vartojimas su alkoholio gėrimu: „Gerai žinoma, jog mes ne vienodai pakelia alkoholį. Kodėl vienas nei nemirktelėjęs gali išgerti tris taures viskio ir gerti toliau, o kitas ima svyruoti išgėręs taurę šampano? Ogi todėl, jog pirmas yra „greitasis alkoholio šalintojas“, nes jo organizmas genetiškai užprogramuotas greitai skaidyti ir perdirbti alkoholį, o antrojo organizmas toks nėra.“

Būtina paskaityti vaistų informacinį lapelį

Norėdami išgydyti vieną ar kitą sveikatos sutrikimą mes pirmiausia turime išgerti vaistą, tačiau visuomet svarbu atkreipti dėmesį į tai, kam vartoti vaisto negalima. Pavyzdžiui, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir nuo to atsiranda virškinimo sutrikimai, tuomet rekomenduojama gerti vaistus „Mezym“. Tačiau svarbu žinoti, jog „Mezym“ vartoti negalima tais atvejais, jei yra padidėjęs jautrumas (alergija) pankreatinui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai, taip pat esant ūminiam arba paūmėjus lėtiniam kasos uždegimui, kol ligos požymiai yra stipriai išreikšti.

Vaistų „kelias“ į mūsų organizmą kiekvieną paveikia skirtingai: svarbus vaidmuo tenka šalinimo organams

Žmogaus organizme yra šalinimo organai, kurių tikslas – pašalinti tai, ką suvartojame ir visai nesvarbu, ar tai būtų vaistai ar maisto produktai. Kuomet kalbame apie šalinimo organus, tuomet galima sakyti, jog svarbiausias vaidmuo tenka kepenims. Knygoje yra teigiama, jog būtent kepenys yra tarsi gamykla, kuri perdirba metabolizmo procesų sukurtas atliekas: „Trys ketvirtadaliai vaistų išskaidomi fermentų grupės citochromų P450, kurių yra daugiausia tame organe. Žmogaus genomo genetinės variacijos gali kaitalioti jų veikimą. Tuo galima paaiškinti, kodėl pacientai, kurių organizmas greičiau perdirba vaistą į neaktyvų produktą turi mažiau galimybių sulaukti sunkaus šalutinio poveikio, nei tie, kurie ilgesnį laiką leidžia kauptis toksiškiems produktams.“

Parengė: L.Rimgailė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai