){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors medicina paskutiniais dešimtmečiais pasiekė labai daug, vis dar lieka gausybė mįslių. Viena iš jų – žagsulys. Žagsulys yra vienas nemaloniausių reiškinių, verčiantis aplinkinius nusišypsoti, o patį žagsintįjį nurausti ir susigėsti. Nustatyta, kad žagsulys kyla dėl staigių, konvulsiškų diafragmos spazmų. Diafragma yra kvėpuoti padedantis raumuo, esantis tarp pilvo ir krūtinės ląstos ertmės. Jam susitraukiant, didėja krūtinės ląstos tūris, ir žmogus įkvepia, o atsipalaiduojant – iškvepia. Konvulsiškai susitraukiant diafragmai, į plaučius įsiurbiamas oras, eidamas pro užsidariusį balso plyšį, jis sudirgina balso klostes ir sukelia tą nemalonųjį „ih“. Dažniausiai žagsulys yra tik fiziologinis procesas, tačiau kartais jis gali būti rimtos ligos, kartais net vėžio, simptomas. Literatūroje aprašytas atvejis, kada vienas nelaimingasis žagsėjo ištisus septyniasdešimt metų. Nepraėjus nei metams po to, kai nustojo žagsėti, jis mirė.
Mokslininkai vis negali sutarti, kam reikalingas žagsulys. Įdomiausia tai, kad žagsi net negimę kūdikiai. Manoma, kad žagsėdamas kūdikis išspjauna „prarytus“ vaisiaus vandenis ar treniruoja kvėpavimo raumenis ir mokosi kvėpuoti. Tačiau įtikinamiausia hipotezė, jog tai vaisiaus mokymasis žįsti. Todėl labiausiai tikėtina, kad žagsulys – tai tik iš vaikystės užsilikęs primityvus refleksas.
Akis yra vienas svarbiausių organų, leidžiančių pažinti pasaulį, jo formų bei spalvų įvairovę. Visas į akis patenkantis vaizdas apdorojamas akies tinklainėje, kurioje šviesa verčiama nerviniais impulsais, smegenyse sukuriančiais regėjimo pojūtį. Tinklainę sudaro centrinė (išsidėsčiusios kolbelės) ir kraštinė (sudaryta iš lazdelių) dalys. Kolbelės leidžia skirti spalvas, matyti smulkius daiktus ir detales. Pagal tai, koks šviesos spindulio ilgis, jis sudirgina žaliai, mėlynai ar raudonai spalvai jautrias kolbeles. Prieblandoje kolbelių funkcija silpnėja, o sutemus visiškai išnyksta, todėl naktį nematome spalvų. Tuo tarpu lazdelės, kurių yra daug daugiau, atsakingos už matymą prieblandoje. Sutrikus kolbelių funkcijai, pažeidus tinklainę ar smegenis, vystosi daltonizmas.
Daltonizmas yra sutrikimas, kuriam būdingas kurios nors vienos ar visų spalvų neskyrimas. Šį sutrikimą aprašė anglų chemikas D. Daltonas, pats sirgęs šia nepagydoma liga. Dažniausiai pasitaiko raudonos spalvos skyrimo sutrikimų. Spindulys, užuot sudirginęs raudonai spalvai jautrias kolbeles, dirgina žalios spalvos receptorius. Žmogus mato žalius pomidorus, burokėlius. Kartais, sutrikus matymui, sudirginami ne žalios, o raudonos spalvos receptoriai. Tada žalia spalva painiojama su raudona. Sunkiausia daltonizmo forma, kai žmogus visiškai neskiria spalvų. Pasaulis atrodo pilkas tarsi bespalvė nuotrauka. Nors tai ir ne sunki liga, tačiau ji gali sudaužyti nuo vaikystės puoselėtas svajones. Daltonikai negali būti lakūnai, gydytojai, profesionalūs vairuotojai.
Odoje, vidaus organuose yra gausybė nervinių galūnėlių, reaguojančių į skausmą, dirginimą. Dirginti gali karštis, šaltis, mechaninis spaudimas, besivystantis pažeisto organo uždegimas. Uždegimo ar dirginimo pažeistuose organuose susidaro cheminės medžiagos, vadinamos prostaglandinais. Būtent jos aktyvina receptorius ir sukelia nervinį impulsą, kuris, nervinėmis skaidulomis nukeliavęs į galvos smegenis, veikia kiekvienam pojūčiui specifinius centrus ir sukelia skausmą, šalčio, karčio, lietimo pojūčius. Ilgą laiką, kol nebuvo atrasti nuskausminamieji vaistai, žmonės ilgus metus kentė nepakeliamus skausmus ar operuojami mirdavo nuo skausmo šoko tiesiog ant operacinio stalo.
Lengviausiai prieinami ir plačiausiai skausmui malšinti vartojami – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas, paracetamolis, ibuprofenas). Šie vaistai slopina prostaglandinų susidarymą, taip sumažindami receptorių dirginimą ir kartu skausmą. Operuojant vartojami kiti vaistai – anestetikai. Anestetikai veikia šiek tiek kitaip nei NPV. Suleisti į organą, jie blokuoja nervus ir į smegenis nepraleidžia skausmą nešančių nervinių impulsų. Būtent todėl gręžiant dantį nejaučiame jokio skausmo.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę