Pacientų mokymas - kertinis akmuo kontroliuojant lėtines kvėpavimo sistemos ligas

Į žurnalo “Sveikas žmogus” redakcijos klausimus atsakė Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos centro bei Respublikinio astmos centro vadovas, Amerikos plaučių ligų kolegijos (FCCP) narys dr. Genius Alfonsas NORVAIŠAS.
 

[klausimas]Kiek šiuo metu žmonių Lietuvoje serga lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL)? Kokių rizikos faktorių pasekmė yra ši liga?[/klausimas]
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, šalyje užregistruota apie 50 tūkst. suaugusiųjų ir apie 2 tūkst. vaikų bei paauglių, sergančių LOPL. Šie skaičiai nėra tikslūs, nes epidemiologinių tyrimų nėra atlikta. Manoma, kad skaičiai turėtų būti didesni, nes nemaža dalis rūkančių, dirbančių ar gyvenančių užterštoje aplinkoje ir sergančių LOPL žmonių nekreipia dėmesio į ankstyvuosius ligos simptomus (skrepliavimą, ilgalaikį kosulį, fizinio pajėgumo mažėjimą) ir nesikreipia pagalbos. Iki pasireiškiant simptomams, kurie priverčia kreiptis pagalbos (dusuliui, švokštimui krūtinėje ir sumažėjusiam darbingumui), neretai praeina 15-20 metų. Tai LOPL klasta.
Nėra priemonių atskiro individo rizikos veiksniams (genetiniams faktoriams, padidėjusiam bronchų jautrumui aplinkos dirgikliams, imuninės sistemos ypatumams) koreguoti, tačiau galima šalinti aplinkos rizikos veiksnius. Tabako rūkymas (aktyvus ir pasyvus) - viena pagrindinių LOPL priežasčių. 90 proc. sergančiųjų LOPL - aktyviai arba pasyviai rūkantys. Dulkės ir chemikalai darbo aplinkoje gali sukelti LOPL, nesvarbu, ar žmogus rūko, ar ne. Taip pat veikia didėjantis miestų oro užterštumas. Patalpose praleidžiama per 90 proc. laiko, todėl oro kokybė ypač svarbi. Dažnos kvėpavimo takų infekcijos kūdikystėje ir vaikystėje “programuoja” blogesnę kvėpavimo funkciją ir dažnesnius susirgimus suaugus.
[klausimas]Kokios prevencijos priemonės?[/klausimas]
Sergančiųjų mokymas - svarbiausia sėkmingo gydymo sąlyga, labai svarbus darbo baras siekiant užkirsti kelią ligos paūmėjimui ir progresavimui bei užtikrinti gerą pacientų gyvenimo kokybę. Ypač tai svarbu sergantiesiems astma ir LOPL, nes pagrindiniai vaistai vartojami naudojant įvairius inhaliatorius. Reikia žinių ir “mokytojų” komandai (gydytojams, slaugytojams, farmacininkams, reabilitologams). Pradėjome mokymą 1988 m., įkūrę Astmos klubą - pirmieji Lietuvoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje. 1994 m. įsteigta Lietuvos astmos asociacija. Šiuo metu Lietuvoje yra 26 sergančiųjų kvėpavimo ligomis klubai, gydytojai juose dirba visuomeniniais pagrindais. Per šį laikotarpį surengta nemažai astmos mokyklų: dešimt respublikinių, kitos - regionuose. Išleistos knygutės “Jeigu sergate astma”, “Sirgdami LOPL galite gyventi geriau” (autorius - dr. G.A.Norvaišas - red.), leidžiamas laikraštis “Kvėpavimo džiaugsmas”.


Lietuvoje dirba 105 pulmonologai (iš jų 28 - vaikų pulmonologai) bei 28 alergologai (iš jų 9 - vaikų). Daugelis jų aktyviai dirba profilaktikos srityje, organizuoja pacientų klubus. Teigiamiems ligos kontrolės rezultatams Lietuvoje neabejotinai turi reikšmės vaistų kompensavimo sistema. Mes, pulmonologai, sakome, kad ankstyva LOPL ir astmos diagnostika yra BP gydytojų komandos rankose, nes pirminės grandies specialistai pirmiausia gali įtarti šias ligas, atlikti spirometriją, o sergančiuosius sistemingai stebėti ir gydyti. To paties iš BP gydytojų pageidauja ir kiti specialistai.
[klausimas]Kokie vykdomos LOPL ankstyvos diagnostikos programos rezultatai?[/klausimas]
Patirtis ir teigiami rezultatai yra apibendrinti Lietuvos ir užsienio spaudoje. Ši veikla teigiamai įvertinta GINA komitete. Pažymėtina, jog dirbama be papildomo finansavimo iš biudžeto. LOPL ankstyvos diagnostikos programa Lietuvoje vykdoma nuo 1999 m. Organizuota daug akcijų. Didesnio susidomėjimo susilaukė 2002 m. Pasaulinės LOPL dienos renginiai. LOPL ankstyvos diagnostikos ir mokymo kabinetai jau įsteigti Klaipėdos apskrities ligoninėje, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus gydymo įstaigose. Juose jau apsilankė per 1500 asmenų. Apie 300 naujų pacientų nustatyta LOPL, rizika susirgti nustatyta 375 asmenims. Pagrindinis šių kabinetų steigimo ir veiklos bei daugumos renginių, priemonių rėmėjas - farmacijos kompanija “Boehringer Ingelheim”.
[klausimas]Prašome papasakoti apie naują LOPL mokyklą.[/klausimas]
Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos centras ir fondas “Kvėpavimo džiaugsmas”, padedant kolegoms iš Kauno ir Vilniaus bei farmacijos kompanijoms, rugsėjo mėn. Palangoje rengia pirmąją respublikinę mokyklą suaugusiesiems, sergantiems LOPL. Į ją kviesime asmenis, kuriems LOPL diagnozuota naujai atidarytuose Ankstyvos LOPL diagnostikos kabinetuose.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai