){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Skiepai vos išvydus pasaulį
Jau pirmą dieną po to, kai jūsų mažylis išvydo pasaulį, gydymo įstaigos, kurioje gimdėte, seselė turėtų išsinešti jūsų mažylį pirmajai vakcinai nuo virusinio hepatito B (VH-B), mat ja naujagimius reikia skiepyti per pirmąsias 24 gyvenimo valandas. Vakcina suleidžiama paprastai į šlaunį. Paskiepytas mažylis 95 proc. apsaugotas nuo šios nepageidaujamos ligos, net jei atsitiktų taip, kad pati to nežinodama hepatitu B serga naujagimio mama.
Tai ne vienintelis adatos dūris, su kuriuo jūsų mažylis susidurs dar neperžengęs savo namų slenksčio. Visuotinai gimdymo namuose naujagimiai skiepijami ir BCG vakcina, kuri maždaug metus mažylius saugo nuo sunkių tuberkuliozės formų. Vyresniems vaikams šio skiepo paprastai nereikia, nes jų imuninė sistema jau gerokai stipresnė.
Keturiomis skiepų link
1 mėnuo
Pirmosiomis dienomis pajutęs adatos „saldumą“ mažylis jo greičiausiai ragaus dar ne kartą, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Vos mėnesio kūdikiai turi gauti antrąją injekciją nuo hepatito B, trečioji injekcija kūdikio lauks kai jam sueis pusė metų.
2 mėnuo
Į antrąjį gyvenimo mėnesį įžengęs mažylis pas savo šeimos gydytoją turėtų gauti dar vieną skiepą – kombinuotą penkiavalentę DTPa-IPV-Hib vakciną, kuri skirta apsaugoti naujagimį nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, taip pat poliomielito ir Haemophilus influenzae b tipo bakterijos. Šis skiepas turi būti pakartotas, kai mažyliui sueis 4 ir 6 mėnesiai.
Kalbant apie „pasirenkamas“ vakcinas, antrąjį gyvenimo mėnesį mažyliai gali būti skiepijami nuo pneumokokinės infekcijos. Pneumokokinė infekcija – tai ūminė bakterijų sukelta liga, kuri gali sukelti plaučių ar vidurinės ausies uždegimus, sepsį ar net meningitą. Kaip ir rotaviruso atveju, tai nėra vienkartinė vakcina, visam skiepijimo kursui paprastai suvartojamos 4 vakcinos dozės: trys pirmaisiais gyvenimo metais ir ketvirta – antraisiais.
Taip pat tokio amžiaus vaikus jau galima skiepyti nuo rotaviruso, tačiau šie skiepai nėra valstybės kompensuojami. Rotavirusinė vakcina saugo tik nuo sunkiausių rotavirusinės infekcijos formų, todėl išlieka tikimybė, kad net paskiepytas vaikas gali susirgti rotavirusiniu viduriavimu, bet jis greičiausiai bus daug lengvesnis. Jei ši liga suaugusiesiems ir vyresniems nei 5 metų vaikams nėra labai pavojinga, to negalima pasakyti apie kūdikius. Ar skiepyti vaiką – spręsti jums, tačiau jei nusprendėte tai padaryti, skiepas į burnytę vaikučiui sugirdomas antrąjį gyvenimo mėnesį. Beje, kaip ir nuo hepatito B, nuo rotaviruso reikia skiepyti ne vieną kartą (pakartotinai ji „sugirdoma“ 3, kartais ir 4 mėnesį). Paprastai tėvai, norintys skiepyti vaiką, savo norą turi patvirtinti parašu, o informacija apie tai, kad mažylis gavo šį skiepą, turėtų būti įrašoma į vaiko sveikatos raidos istoriją.
6 mėnuo
Šešių mėnesių mažylis tėvų pageidavimu jau gali gauti skiepą nuo sezoninio gripo. Tiesa, ir čia egzistuoja įvairių nuomonių, kadangi aiškiai nuspėti, kokio tipo gripo virusas atkeliaus, neįmanoma, tai net ir paskiepijus mažylį jis vis tiek gali susirgti. Na, o jei apsisprendėte, tai turite žinoti, kad pirmą kartą turi būti suleisto dvi vakcinos, tarp kurių būtina mažiausiai vieno mėnesio pertrauka. Vėliau vaiką galima skiepyti tik po kartą prieš gripo sezoną (geriausia – rugsėjo–spalio mėnesį).
1 metai
Vienerių metukų sulaukę pypliai turėtų būti paskiepijami kombinuota MMR vakcina, skirta apsisaugoti nuo tymų, parotito (geriau žinomo kaip kiaulytė) ir raudonukės.
Taip pat tokio amžiaus mažylius auginantys tėvai savo noru gali nuspręsti vaikutį paskiepyti nuo vėjaraupių. Nors šia vakcina leidžiama skiepyti jau devynių mėnesių kūdikius, tačiau dauguma specialistų rekomenduoja palaukti, kol mažyliui sueis metai. Dažniausiai šia vakcina rekomenduojama skiepyti kartu su MMR vakcina. Abi šios vakcinos puikiai dera. Jei apsispręsite vaiką paskiepyti, jums prireiks ne vienos vėjaraupių vakcinos dozės, antroji skiriama ne anksčiau kaip po keturių ir ne vėliau kaip po šešių savaičių.
Vienerių metų sulaukę mažyliai jau gali būti skiepijami nuo erkinio encefalito (tėvų pageidavimu). Čia taip pat neapsieisite be kelių vakcinos dozių, po pirmo skiepo antroji vakcina skiriama praėjus 1–3 mėnesiams, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Vėliau vaikas gali būti skiepijamas praėjus trejiems metams nuo trečios vakcinos dozės, o dar vėliau – kas 5 metus. Dažniausiai šia vakcina skiepijama pavasarį–vasarą, kai susirgti erkiniu encefalitu didžiausia tikimybė.
Aš jau didelis užaugau...
2 metai
Jei nusprendėte, kad dvejų metų mažylis jau pakankamai didelis, kad lankytų darželį, galite jį paskiepyti nuo virusinio hepatito A. Šio tipo vakcina vaikus patartina skiepyti ne tik vežantis į šalis, kuriose galima užsikrėsti šiuo virusu, bet ir prieš leidžiant juos į darželį, kur susirenka daug įvairiausių vaikų. Jei nuspręsite, kad šio skiepo jūsų mažyliui reikia, teks pas gydytoją apsilankyti du kartus. Pirmoji vakcina mažyliui rekomenduojama likus mėnesiui iki viešnagės darželyje ar kelionės į svečią šalį, o antrąją reiks suleisti po 6–12 mėnesių.
6–7 metai
Tokio amžiaus vaikai paprastai skiepijami kombinuota DTPa-IPV vakcina nuo difterijos, kokliušo, stabligės ir poliomielito, taip pat turėtų būti paskiepyta MMR kombinuota vakcina nuo tymų, parotito ir raudonukės.
12 metų
12 metų mergaičių tėvų pageidavimu gali būti paskiepijama žmogaus papilomos viruso vakcina. Įrodyta, kad žmogaus papilomos virusas gali būti gimdos kaklelio epitelio ikivėžinių ir vėžinių pokyčių priežastis. Kadangi ši liga plinta lytiškai, mergaites rekomenduojama skiepyti dar joms nepradėjus lytinio gyvenimo.
15–16 metų
Šio amžiaus paaugliai turėtų gauti dar vieną sustiprinamąją vakciną nuo difterijos ir stabligės (vėliau šis skiepas lauks jau suaugusio žmogaus, po 10 metų).
Visi norime, kad mūsų vaikai užaugtų sveiki, stiprūs ir laimingi. Vienareikšmiškai pasakyti, kad skiepai padės išvengti ligų, negalima, tačiau kol kas nesugalvota veiksmingesnių būdų, kaip apsisaugoti nuo įvairiausių infekcijų ir virusų. Kita vertus, kaip rašyta, vakcina nėra šimtaprocentinis garantas, kad apsisaugosite nuo ligų, o ir vaikučiai į skiepą reaguoja skirtingai, kai kada net labai sunkiai. Kokius skiepus rinktis ir ar skiepyti vaiką, sprendžia šeima, šeimos gydytojas gali patarti, tačiau paskutinį tašką apsispręsdami ir prisiimdami atsakomybę už savo vaikų sveikatą turite padėti jūs.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę