){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pielonefritas - inksto parenchimos, geldelės ir taurelių sistemos uždegimas. Šia liga gali susirgti bet kurio amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai ja serga:
• jaunesni nei 7 metų amžiaus vaikai (dėl vystymosi ypatybių);
• 18-30 metų amžiaus merginos ir moterys, kurių pielonefritą paprastai provokuoja lytinio gyvenimo pradžia arba nėštumas.
• vyresnio amžiaus vyrai, kurių priešinė liauka yra išvešėjusi.
[klausimas]Ar įvairiose amžiaus grupėse ligos požymiai tokie patys?[/klausimas]
Iš tiesų pielonefritu serga ir jauni, ir seni žmonės. Ypač skiriasi vaikų, nėščiųjų ir vyresnio amžiaus asmenų pielonefrito klinika. Vaikai ūminiu pielonefritu dažniau serga pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir metais. Mergaitės juo serga du kartus dažniau nei berniukai. Juo mažesnis vaikas, tuo sunkiau diagnozuoti šią ligą, nes nėra jai būdingos klinikos. Vaiko organizmo reakcija į infekciją paprastai labai audringa. Tai karščiavimas, smegenų dangalų dirginimo (meninginiai) simptomai, neapibrėžtas pilvo skausmas, vaikas nevalgo, vemia, pilvo raumenys gali būti įsitempę, gali padažnėti šlapinimasis.
Ūminis vaikų pielonefritas
• 30 proc. 1-3 mėn. amžiaus vaikų, sergančių ūminiu pielonefritu, išsivysto sepsis. Vyresniems nei 3 mėn. amžiaus vaikams sepsio išsivystymo rizika sumažėja iki 5 proc.
• 5-10 proc. vaikų, sirgusių simptominiu pielonefritu su šaltkrėčiu, pastebima randinių pokyčių inkstuose.
• Ūminiu pielonefritu serga 3-5 proc. jaunesnių nei 11 metų amžiaus mergaičių ir 1 proc. to paties amžiaus berniukų.
Senyvo amžiaus žmonių pielonefritas
Senyvo amžiaus žmonių pielonefrito klinika dažniausiai yra netipiška, sunkiai pastebima: netipiškas skausmo sindromas, temperatūra pakyla nedaug, nekrečia drebulys. Kraujo pokyčiai vyresniame amžiuje taip pat nėra labai dideli. Vyresniame amžiuje diagnozę padeda nustatyti šlapimo pokyčiai: leukociturija ir bakteriurija.
Nėščiųjų pielonefritas
Nėščiųjų ūminis pielonefritas ypatingas tuo, kad veikia ne tik mamos, bet ir vaisiaus organizmą. Liga prasideda tokiais pačiais simptomais kaip ir nenėščioms moterims, tik jos eiga būna sunkesnė.
Literatūroje nurodoma, kad I nėštumo trimestre dažniau pasireiškia stiprus į pilvo apačią plintantis juosmens srities skausmas, II ir III trimestre skausmas paprastai nebūna labai intensyvus.
[klausimas]Dėl kokių priežasčių nėščios moterys dažniau serga pielonefritu?[/klausimas]
Pielonefritas dažniau pasireiškia 24-26 nėštumo savaitę. Dažniau pažeidžiamas dešinysis inkstas. Taip yra dėl anatomijos ypatybių. Gimda yra pasisukusi į dešinę pusę, todėl nėštumo metu jai padidėjus, labiau spaudžiami dešinieji šlapimo takai. Be to, dešinysis šlapimtakis ir dešiniosios kiaušidės vena yra bendroje makštyje. Vena plečiasi ir ima spausti šlapimtakį. Veikiant prostaglandinams plečiasi ir pats šlapimtakis.
Pielonefritas dažniau pasireiškia pirmo nėštumo metu. Tai aiškinama tuo, kad pirmakarčių pilvo siena yra tampresnė, todėl labiau spaudžiami šlapimtakiai. Be to, pirmo nėštumo metu organizmas ne taip greitai prisitaiko prie pokyčių (imuninių, hormonų ir kt.).
[klausimas]Kaip turėtų elgtis moteris, jau prieš nėštumą sirgusi pielonefritu?[/klausimas]
Nėštumo metu dažniau suserga anksčiau pielonefritu sirgusios moterys. Kiekviena moteris turi atsakingai ruoštis nėštumui, dar prieš pastojant rekomenduojama padaryti morfologinį kraujo ir bendrą šlapimo tyrimą. Moters šlapime reikėtų ieškoti ligos sukėlėjų (dažniausiai pielonefritą sukelia E.coli). Būtina įvertinti, ar pielonefrito eiga netapo lėtinė.
[klausimas]Kada pielonefritas tampa lėtiniu?[/klausimas]
Lėtinis pielonefritas dažniausiai yra neišgydyto ūminio pielonefrito pasekmė. Ūminio pielonefrito gydymas paprastai trunka 10-14 dienų stacionare. Vėliau apie mėnesį tęsiamas ambulatorinis gydymas. Ligonis jau gali nejausti jokių simptomų, todėl būtina pabrėžti, kad per anksti nutraukus gydymą, infekcija lieka organizme ir, esant palankioms sąlygoms, gali vėl pasikartoti. Ligos eiga santykinai gerybinė, tačiau cukrinis diabetas, inkstų akmenligė bei obstrukcinės uropatijos labai pasunkina ligos eigą ir dažniau sukelia paūmėjimus.
[klausimas]Kokios dažniausios sergančiųjų klaidos?[/klausimas]
Dažniausia klaida - pavėluotas kreipimasis į gydymo įstaigą. Sergant pielonefritu būklė per kelias valandas tampa sunki. Žmogus gali nepakankamai įvertinti savo būklę, galvodamas, kad susirgo, pavyzdžiui, gripu. Prisiminkite galimus ūmaus pielonefrito simptomus: šaltkrėtis, aukšta temperatūra, juosmens ar pilvo skausmas, gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas.
Kita dažna pacientų klaida - noras gydytis savarankiškai. Dalis jų gydosi liaudies priemonėmis, kiti išgeria antibiotikų. Be abejo, ligos simptomai gali išnykti, tačiau liga gali ir komplikuotis. Pielonefritas tampa pūlingas: gali būti nedidelių pūlinukų po inksto kapsule, karbunkulas arba net inksto abscesas. Tokiu atveju gali prireikti net operacijos.
Pielonefrito riziką didina:
• daugiavaisis nėštumas,
• didelis vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas),
• stambus vaisius,
• siauras dubuo.
[klausimas]Ką pacientams galėtų patarti bendrosios praktikos gydytojas?[/klausimas]
• Jei pacientams sergantiems inkstų akmenlige yra buvę šlapimo pūslės uždegimų ar pielonefritas, pakilusi temperatūra ir padažnėjęs šlapinimasis, vargina juosmens skausmai būtina kreiptis į gydytoją (bendrosios praktikos gydytoją ar urologą).
• Susirgus negalima pradėti vartoti antibiotikų prieš tai, kol paimamas šlapimo pasėlis, nes gydyti būtina vaistais, kuriems sukėlėjai yra jautrūs.
• Vyresni nei 60 metų amžiaus vyrai turi išsitirti, ar nėra priešinės liaukos išvešėjimo ir kitų būklių, kurias būtina gydyti.
• Šlapimo takų infekcija sirgusioms moterims prieš planuotą nėštumą būtina išsitirti.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę