Sportas – ne vien sveikata
Šarūnas Marčiulionis, vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų ir vienas pirmųjų europiečių, pradėjusių žaisti NBA, Lietuvoje atidaręs pirmą privačią krepšinio mokyklą, ilgai buvęs LKL prezidentu, Fiba-Europe valdybos nariu, pastebi, kad lig šiol mėgstamas posakis – „Sportas – sveikata“ nėra teisingas. Didysis sportas dažnai sveikatą žaloja: siekdami aukštumų, sportininkai tam turi skirti per daug jėgų, nepaisydami pasekmių sveikatai. Jų treniruočių režimas vargina ir sekina, o vėliau kai kam turi ir itin liūdnų pasekmių.
„Mano sportinės karjeros metais buvo kiti laikai, kitaip matuojama sveikatos vertė. Krepšinis buvo ne tik saviraiškos priemonė, bet ir labai didelės galimybės, o apie sveikatą žaidėjai negalvojo“, – sakė Šarūnas.
Pasak jo, profesionalus sportas nėra blogai, jeigu vėliau yra už ką nusipirkti vaistų, jeigu nėra, – blogas loterijos bilietas pasitaikė. Taip savo ir kitų olimpinių aukštumų skonį patyrusių sportininkų dalią apibūdino krepšininkas. Jam beliko rekreacinis judėjimas: „Kitaip negaliu. Kas iš to, jeigu bėdosiu, gyventi nepadės. Gelbsti nuostata: negali bėgt, gali greitai eiti – taip ir daryk.“
Per televizijos ekraną
„Europos krepšinio čempionato žiūrėjimas – tai emocijos, dažnai teigiamos, o jos yra iškrova, labai geras dalykas. Svarbu tai, kad žaidžianti Lietuvos rinktinė teikia pasitenkinimo, pasididžiavimo, tautos solidarumo jausmą. Be to, nemažai ką skatina sportuoti, atitraukia nuo blogų įpročių – kompiuterinių žaidimų, besaikio komunikavimo internetu. Aktyvus sportas disciplinuoja, ištraukia iš gatvės“, – sakė Š.Marčiulionis.
Seimo narys psichologas psichoterapeutas Gediminas Navaitis tikisi, kad Lietuvos komanda pasirodys sėklingai, tas tautiečiams suteiks daug pozityvių emocijų.
Sportininkai, pasak jo, tarsi postūmis kitiems sportuoti, daugiau judėti. Lietuvoje vyksiantis Europos krepšinio čempionatas ir žmonių noras mėgdžioti tikrai paskatins daugiau jaunuolių treniruotis, žaisti krepšinį – tiek siekiant rezultatų, tiek savo malonumui.
„Didysis sportas suteikia reginių ir emocijų, skatina mus sportuoti, o kadangi visi tam neatiduosime visų savo jėgų ir laiko, kaip profesionalūs sportininkai, toks televizijos žiūrėjimas veiks pozityviai“, – apibūdino psichoterapeutas, ragindamas skirti sportą ir fizinę kultūrą. Sveikata – kai žmogus sportuoja savo malonumui, o didysis sportas dažnai sveikatą veikia neigiamai. Profesionalų treniruočių režimas vargu ar galėtų būti rekomenduojamas žmogui, norinčiam būti sveikam.
Pergalės didina darbo našumą
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pirmininkas Artūras Poviliūnas pastebėjo, kad net tyrimais įrodyta: laimėjus mylimai šalies komandai, padidėja darbo našumas, o pralaimėjus, atvirkščiai – viskas krenta iš rankų. Kitas dalykas – pergalės pritraukia daugiau jaunimo į sporto sales. Po jų treneriams mokinius į sporto mokyklas surinkti daug lengviau – jie patys ateina, net veržiasi.
„Pergalių reikia. Mažas niuansas – Europos čempionate dalyvaus patys geriausi sportininkai, tai turnyras prieš Olimpines žaidynes Londone, į kurias pateks tik dvi komandos, dar keturios dalyvaus atrankoje. Neabejoju, kad į šias žaidynes pateks ne vien mūsų šalies krepšininkai, bet ir dar 15–16 sporto šakų atstovai, kas sukels impulsyvų sporto palaikymą. Tokiai mažai valstybei, kaip mūsų, jau vien patekti į olimpiadą yra laimėjimas“, – mano A.Poviliūnas, pabrėždamas, kad profesionalaus sporto laimėjimai duoda impulsą sportuoti ir jaunimui. Tik vienas iš 1000 ar 10000 gali būti olimpietis, svarbu siekti savo aukštumų. Tad geriau eiti patiems sportuoti, ne tik žiūrėti varžybas per televizorių.
Nauji sporto kompleksai
„Galime sau pasistatyti paminklą dėl to, kad Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas, kad šiai datai Kaune iškilo sporto arena, sporto kompleksai Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Kak ir kaip pasibaigs krepšinio čempionatas, jį žymės ir šie statiniai, kurie lieka amžiams. Žmonės eis ten mankštintis, žiūrės koncertus – tai teiks moralinį ir dvasinį pasitenkinimą ilgai po čempionato“, – pastebėjo ilgametis sporto komentatorius žurnalistas Vidas Mačiulis.
Rūta Dadelienė, Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto profesorė, teigė, kad Europos krepšinio čempionatas suburs šeimas, gimines, bendraminčius, suteiks sporto mėgėjams galimybę pabendrauti – bus didelė šventė Lietuvoje.
„Noriu tikėti, kad šis renginys, kuriame rungsis atletiški žaidėjai, regėsime garbingą kovą, paskatins žiūrovus susimąstyti apie savo gyvenseną, skatins siekti būti sveikesniems ir sportiškesniems. Tikiu, kad po jo vaikai tėveliams zys norį tapti sportininkais, o šie parinks vaikams patinkančią ir, labai svarbu, kūno sandarą ir ypatumus atitinkančią sporto šaką. Puiku, kad organizuojant šventę įtraukta daug jaunų savanorių, tai galimybė jiems turiningai praleisti laiką, pasimokyti krepšinio, bendravimo, darbo grupėje“, – sakė R.Dadelienė, pastebėdama, kad vienkartinis renginys negali turėti lemiamos įtakos žmogaus formavimuisi, sveikatai, nes jos tausojimas, kūno kultūros supratimas formuojamas ilgai. Pirmiausia šeimoje, vėliau ugdymo įstaigose, visuomenėje.
„Tik esant sveikos gyvensenos sampratai šventė netaps pretekstu vartoti alkoholį, reikšti agresiją, bet taps džiaugsmą visiems teikiančiu renginiu“, – įsitikinusi R.Dadelienė.
Kaip Lietuva tapo krepšinio žeme
„Tą krepšinio sėklą lietuviai gauna su motinos pienu. Kai trečiąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes, vykusias 1939 m. gegužę Kaune, laimėjo lietuviai, iš lūpų į lūpas ėjo gandas apie jų stiprybę, vienybę, sugebėjimą žaisti krepšinį. Tada televizijos nebuvo, tik radijas, ir jį nedaug kas turėjo ir galėjo klausyti, o žinia buvo galinga. Tada per pusę metų gimė Kauno sporto salė – tai buvo įrodymas, ką gali maža valstybė“, – komentavo V. Mačiulis.
Psichologas-psichoterapeutas G.Navaitis pastebėjo, kad tai suformavo pasididžiavimą valstybe ir tauta ir susiejo šį jausmą su krepšiniu: „Tas impulsas išliko iki šių dienų. Prisiminkime sovietinius laikus. Nemanėme, kad Lietuva žaidžia su kita „broliška“ respublika, atrodė, kad žaidžia ir laimi prieš Maskvą – tai savo išskirtinumo, galimybių suvokimo ženklas. Ir dabar krepšinis atlieka panašų vaidmenį. Užtenka atsiversti bet kokio laikraščio puslapį apie sportą, pamatysime, kad apie jį rašoma karo terminais – „nugalėjo“, „sutriuškino“. Taip sportas padeda žmonėms pajusti bendrumą ir bendrą pergalės jausmą.“
Emocijų pynė
Pašnekovai vienbalsiai sutarė, kad per didelės Europos krepšinio čempionato emocijos gali turėti neigiamos įtakos silpnesnės sveikatos žiūrovams. Reikėtų ramiau reaguoti, net kai mūsų komanda daro klaidas, pralaimi.
O gal geriau išsiruošti pačiam pažaisti? Šiuo klausimu pašnekovų nuomonės nesutapo. Tik psichologas-psichoterapeutas G.Navaitis nemato net prasmės kelti šio klausimo – čempionatai tęsiasi neilgai, tad jo metu kasdien televizijos ekranui skiriamos 2–4 valandos nesuformuos netinkamų įpročių, vargu ar nutiks taip, kad dėl to žmogus kažko labai svarbaus nespės padaryti.
„Geriau žiūrėti krepšinio varžybas negu siaubo filmus ir nuvalkiotus serialus. Jei lietuviai rungtynes laimi – tai „laimi“ ir sirgalių sveikata, jeigu pralaimi – kiek blogiau. Žodžiu, sveikiesiems stebimos krepšinio varžybos, ko gero, pridės sveikatos eleksyro, o sergantiesiems – gal ir pablogins savijautą. Vis vien bus nepatenkintų“, – apibūdino žurnalistas V.Mačiulis.
Krepšinis ir alus
Keli buvę krepšinio mokyklų auklėtiniai, taip ir netapę žymiais krepšininkais, tik atletiškais jaunais žmonėmis, besidominčiais krepšiniu, pastebėjo, kad bene daugiausiai Europos čempionato žiūrovų sveikatai turės jo metu išgertas alus. Ir su kalbintais medikais, žurnalistais ir sportininkais sutarėme, kad didžiausia pavojų krepšinio sirgalių sveikatai vis dėlto kelia ne tos nenuspėjamos emocijos, o per krepšinio rungtynes išgeriamas alkoholis, dažniausiai alus.
Kodėl taip nutiko, kad krepšinis ir alus tapo kone sinonimai? Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovo dr. Aurelijaus Verygos, taip tikrai nebūtų nutikę, jei krepšinis Lietuvoje nebūtų populiarus.
„Abejoju, ar aludariai Lietuvoje remtų amerikietiško futbolo ar šaudymo iš lanko komandas. Kadangi krepšiniu tautiečiai, ypač jauni ir paaugliai, domisi, tuo norima pasinaudoti. Jei turėčiau daug pinigų, krepšinį galėčiau susieti su mineraliniu vandeniu, sūriu, batais, palapinėmis ar sportiniais rūbais. Ir tai būtų geriau, doriau, nes mineralinis vanduo turi daug druskų, pieno produktai – baltymų, kurių reikia sportuojantiems žmonėms. Alus yra tai, kas nesietina su krepšiniu ir sportu apskritai. Nebent tuo, kad jį reikia parduoti“, – sakė dr.A.Veryga, pabrėždamas, kad alkoholis yra būtent tai, kas trukdo žmogui siekti sporto aukštumų, į kurias kopiant reikia daug fizinės ištvermės ir valios.
Tad svarbu neužkibti ant reklamos ar mados meškerės. O pažaisti krepšinio išsiruoškime ir iki Europos krepšinio čempionato, vardan savo fizinės formos ir malonių emocijų, tada ir stebėti didžiąsias kovas per televiziją bus įdomiau.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę