Lietuvoje

Mokėti ar nemokėti?


Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams visi laboratoriniai tyrimai, kurie numatyti šeimos gydytojo normoje, turi būti atliekami nemokamai. Tai: bendras kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje, c-reaktyviojo baltymo koncentracijos arba eritrocitų nusėdimo greičio tyrimai ir kai kurie kiti.
Kai pacientas, turėdamas siuntimą arba pagal dispanserinio stebėjimo planą, kreipiasi į gydytoją specialistą, per konsultaciją gydytojo paskirtų tyrimų išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų. Vadinasi, gydytojas specialistas, konstatavęs, kad pacientui būtini tyrimai, juos turi ir atlikti.
Įteisinti mokėjimo atvejai yra keli. Pirmiausia, pacientai, apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, bet savo iniciatyva pasirenkantys brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, patys sumoką kainų skirtumą nuo atitinkamų bazinių kainų, taip pat, jei savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras.
Yra ir paslaugų, už kurias pacientai moka patys, sąrašas. Pavyzdžiui, už hormoninį tyrimą, akupunktūrą bei manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimus, už papildomą individualią ligonio priežiūrą ir slaugą, kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis) bei implantavimą ir keletą kitų paslaugų.
Iš paciento taip pat gali būti paprašyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilėje tam tikro planinio tyrimo arba procedūros, pats pageidauja skubiau gauti paslaugą.
 

Lietuvoje vaistų kaina dengiama mažiausiai


Didžioji dauguma, t. y. beveik trys ketvirtadaliai, Lietuvos gyventojų nepritaria valstybės vykdomai sveikatos apsaugos taupymo politikai, kai kompensuojami tik pigiausi vaistai, o už brangesnius tenka primokėti gerokai daugiau nei iki šiol.
Vykdomai sveikatos apsaugos taupymo politikai pritaria tik 2,8 proc. šalies gyventojų.
Tai paaiškėjo atlikus visuomenės nuomonės apklausą, kurią atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT, o inicijavo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA).
Tarptautinis tyrimas parodė, kad Lietuvoje valstybė dengia mažiausiai iš visų Rytų ir Centrinės Europos šalių – vidutiniškai tik 45 proc. kompensuojamųjų vaistų kainos. Tokia taupymo sistema užkerta kelią pacientams gauti naujausius vaistus. „Matyt, tai ir lėmė, kad dauguma gyventojų nepritaria tokiai taupymo politikai, kuri yra jiems nepalanki", – teigia IFPA direktorė Jolanta Dičkutė.
Taip pat apklausa parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, jog valstybė turėtų visiškai kompensuoti vaistus visiems pacientams.
Penktadalis apklaustųjų tvirtino, kad valstybė turėtų kompensuoti visus vaistus, nesvarbu, kokia kaina, vienoda dalimi, pavyzdžiui, 50 proc. ir pan.
Buvo apklausta 1025 respondentų, nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Apklausa buvo vykdoma 2010 m. rugsėjo mėnesį.
 

Paminėta pasaulinė žvynelinės diena


Paskutinį spalio penktadienį Kauno klinikose paminėta Pasaulinė žvynelinės diena. Šiemet ji skirta vaikų žvynelinės problemai. Taip norima priminti, kad žvynelinė yra dažna vaikų liga. Trečdalis pacientų ja suserga vaikystėje. Išbėrimai matomose kūno srityse, nerimas dėl neišgydomos ligos, o kartais ir sunki žvynelinės eiga kelia didelę psichologinę įtampą vaikams ir jų tėvams. Deja, mokslo įrodymais pagrįstų vaikų žvynelinės gydymo metodų stokojama. Nors vaikai dažniausia serga lengva žvynelinės forma, tačiau viena svarbiausių priežasčių, kodėl ją reikia greitai ir efektyviai gydyti, yra psichologinis stresas vaikui ir tėvams, sužinojus apie nepagydomą ligą.
Žvynelinės dienos paminėjimo proga buvo surengta konferencija „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“, kurią organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos dermatovenerologų draugija bei Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija.
Prieš prasidedant konferencijai vyko apskritojo stalo diskusija tema „Sunkios žvynelinės kontrolė“, kurios metu buvo aptartas sunkia žvynelinės forma sergančiųjų gydymas, vaistai, nauji ir efektyvūs gydymo metodai, sergančiųjų žvyneline gyvenimo kokybė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų, ligos paplitimas – 4 proc. Lietuvoje tikslių šios ligos epidemiologinių duomenų nėra.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai