Kas gydys rytoj?

Tikriausiai pastebėjote, kad poliklinikoje, ligoninėje vis mažiau baltus chalatus vilkinčių jaunų žmonių – medicinos mokslus krimtę jauni gydytojai, slaugytojos vis dažniau traukia gydyti kitų šalių piliečių. Viena medikų emigracijos banga nušniokštė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, antroji ateina dabar, krizei ir sveikatos reformai įsisukus į gydymo įstaigas. Kas mus gydys rytoj?
 

Ligoninių tuštėjimo metas


Mūsų gydytojai – vieni labiausiai emigruojančių Europoje. Dažniausiai į užsienį traukia dirbti anesteziologai, chirurgai, radiologai, slaugytojos. Sunkmečiu gydymo įstaigose mažėjant atlyginimams bei didėjant darbo krūviams, paliekančių Lietuvą, ypač jaunų medikų, daugėja. Iš rezidentų kas antras nori išvykti dirbti svetur ir svarsto tokią galimybę. 2009 m. Sveikatos apsaugos ministerija išdavė pažymas 131 gydytojui, 72 odontologams, 267 slaugytojams, ketinantiems dirbti užsienyje. Dirbti į Vokietiją išvyksta ypač daug slaugytojų, anksčiau Lietuvoje vadintų medicinos seserimis, – jos mielai lekia į ten slaugyti senelių, nes ten per tris mėnesius užsidirba 3–4 kartus daugiau negu čia per visus metus.
Europoje manoma, kad, jei nebus imamasi jokių veiksmų, šeimos gydytojų pasiūla 2021 m. bus beveik 15 proc. mažesnė nei poreikis. Kokių priemonių ketinama imtis? Didinti medicinos pirmakursių skaičių, pritraukti gydytojų iš kitų šalių, vėlinti dirbančių gydytojų išėjimą į pensiją ir dalį šeimos gydytojų funkcijų atiduoti slaugytojoms. Nustatyta, kad vienintelė dabar efektyvi priemonė ES yra pritraukti gydytojus iš kitų šalių. Jiems siūlomos geros darbo sąlygos, darbą atitinkantis atlygis, – tai ir skatina mūsų gerai paruoštus gydytojus laimės ieškoti svečiose šalyse. Deja, Lietuvoje kol kas nė vienos iš anksčiau minėtų priemonių užuomazgų nerasta: esant tokiai situacijai medicinos studentai neketina dirbti Lietuvoje, pensinio amžiaus gydytojai jau ir taip dirba, šeimos gydytojai ir slaugytojų padedami dirba viršvalandžius.
Gal ir mes kvieskime gydytojus iš kitų šalių? Galėtume, bet tikriausiai atvyktų iš trečiojo pasaulio šalių – ar norėtumėte, kad jus ar jūsų vaikus gydytų pakistanietis ar kinas?

 

Nestabilu ir pas kaimynus


Kaimyninės Lenkijos spauda mirga nuo skelbimų, kviečiančių medikus dirbti Anglijoje, Vokietijoje. Net trečdalis 25–35 metų amžiaus šalies gydytojų (apie 10 tūkstančių) planuoja išvykti dirbti į Vakarų šalis. Vokietijoje gydytojai gali tikėtis uždirbti vidutiniškai 10 kartų daugiau nei Lenkijoje. Vis dėlto medikų emigraciją skatina ne vien maži atlyginimai – nuolatinis lėšų sveikatos apsaugai stygius, korupcija, streikai bei skandalai gerokai demoralizavo šalies medicinos visuomenę.
Praėjusiais metais iš Latvijos dirbti užsienyje išvažiavo 231 gydytojas. Daugiausia ieškoti darbo į kitas šalis išvyko anesteziologų, chirurgų, traumatologų, internatūrą atliekančių gydytojų, ginekologų, pediatrų ir kitų specialybių medikų. Išvažiavusiųjų darbo stažas įvairus – daugumos jis ne didesnis kaip penkeri metai. Atrodo, „nutekėjo“ sumaniausi specialistai. Kaip vieną svarbiausių išvykimo priežasčių jie nurodė atleidimą iš darbo Latvijoje, darbo užmokesčio sumažinimą ir įsitikinimą, kad Latvijos medicina per ateinančius trejus ar ketverius metus nebus plėtojama.
 

Ne dėl pinigų?


Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas sako, kad per jėgą negalima priversti gydytojų likti Lietuvoje. „Vienas iš dalykų, galinčių sulaikyti, – atlygis už darbą. Aišku, nėra labai paprasta kalbėti apie tai tuomet, kai mažėja biudžetinės pajamos, bet tik atlyginimas gali sulaikyti žmogų“, – įsitikinęs ministras. Tačiau ar medikai išvažiuoja tik dėl pinigų?
Neseniai SOS03.lt Lietuvoje atliko nedidelį tyrimą ir klausė gydytojų, rezidentų ir medicinos studentų, ar, pasitaikius progai, jie norėtų išvykti iš savos šalies; jei taip, tai kodėl; kuo bloga Lietuvos medicinos sistema?
Atsakymai tyrimo autorius nustebino labiau, nei jie tikėjosi. Nemanykite, kad Lietuvos gydytojų emigracijos pagrindinė priežastis pinigai! Jie – svarbūs, tačiau tikrai ne pirmaeilis faktorius. Pateikiame gydytojų ir būsimųjų gydytojų minčių ištraukas.
„Žmonės tapo pikti, nepatenkinti viskuo, ypač medicina. Tam didelę įtaką turi žiniasklaida. Juk nuolat ieškoma „sensacijų“, net nesigilinant į problemos esmę, žmonių jausmus, net į besikreipiančiojo į žurnalistus psichikos būklę (!). „Auka“ – tas, kuris garsiau skundžiasi, o ne tas kuris iš tikrųjų teisus. Visuomenėje paplitę gausybė mitų apie gydytojų „klaidas" ir „nemokšiškumą“... Žmogus negali numirti net būdamas 90 metų ir sirgdamas IV vėžio stadija – vis tiek kaltas lieka gydytojas, kuris tampomas po teismus“.
„Gydytojas – irgi žmogus, jo darbe taip pat nepavyksta išvengti klaidų, tačiau kodėl žiniasklaida būtent jas pabrėžia? Kodėl nerašoma apie gerus darbus, apie pasisekusius atvejus, kurių yra tūkstantį kartų daugiau nei klaidų? Pavyzdžiui, jei ligoninėje 100 000 atvejų buvo pasielgta teisingai, o suklysta 1 kartą, tai tas vienas atvejis būtinai nuskambės visuose laikraščiuose, bus pakartotas per visus televizijos kanalus. Kokia nuomonė formuojama visuomenėje? Kad medicina bloga, gydytojai nieko neišmano ir nesirūpina. Prasideda užburtas ratas – žmonės pyksta ant medikų, šie pradeda bijoti žmonių, kenčia jų tarpusavio santykiai, o dėl to ir gydymo kokybė. Ir visa tai dėl „sensacijos"? Dėl to, kad apie tą 1 atvejį rašyti įdomiau nei apie tuos 100 000?"
„Yra piktų, nuolat nepatenkintų „tiesos ieškotojų" kategorija, yra norinčiųjų staigiai praturtėti iš artimojo nelaimės... Kažkas prisiteisė pusę milijono, tai po to atsirado tūkstančiai tokių, kurie nori to paties: vieną kartą gydžiau senuką, sergantį paskutinės stadijos vėžiu. Kol jis buvo gyvas, nei vienas artimasis jo nelankė, niekam nereikėjo. Kai senukas mirė ir, ilgai ieškoję, suradome artimuosius, šie pareiškė pretenzijas dėl senuko mirties ir padavė ligoninę į teismą! Motyvai aiškūs, tačiau kiek sveikatos mums kainavo vaikščioti po teismus. Tokių atvejų galėtų papasakoti kiekvienas gydytojas“.
„Skandinavijos šalyse yra žalos atlyginimo be kaltės sistema. Medikų klaidos atlyginamos atitinkama pinigų suma, tačiau neviešinamos, iš to nedaromas skandalas. Klaida išanalizuojama tarp medikų, tačiau nei vienai, nei kitai pusei nereikia važinėti po teismus, žemintis ir pyktis."
„Pavargau važinėti iš vienos ligoninės į kitą su sumuštiniu dėžutėmis, kavos ir cukraus indeliais. Man gaila žmonos, kuri priversta plauti, lyginti, krakmolinti mano darbo drabužius. 15 parų per mėnesį aš praleidžiu ligoninėje, kasdien žiūrėdamas į kraują, gleives ir kitokias išskyras... Nuo ligonių artimųjų atneštų saldainių mane pykina ir beria, o jų bėdos ir vargai kartais mane, pervargusį, menkai jaudina: tada aš jaučiuosi ne vienas toje baloje įklimpęs... Man gaila tų moterų, kurių vyrai medikai praleidžia didžiąją gyvenimo dalį ligoninėje. Bet dar labiau man gaila tų medikų, kurie tampa visokiais universitetiniais monstrais, klerkais, antžmogiais, valdininkais, kaišioja tikroms reformoms pagalius į ratus, slopina taip reikalingas permainas“.
 

Vietoj epilogo


Šiose gydytojų mintyse – visi atsakymai į klausimus, kodėl medikai išvažiuoja iš Lietuvos, kodėl jie kartais dirba neatidžiai ar su mumis elgiasi netinkamai. Jie, kaip ir mes kartais, pavargę ir pikti, kamuojami tų pačių problemų.
Būkime geresni ir atidesni vieni kitiems – geras pavyzdys užkrečia.
 

Įdomu


2008 m. Lietuvoje 10 tūkstančių gyventojų teko 40 gydytojų. Iš ES šalių didesnis rodiklis buvo tik Graikijoje (53,5), o ES vidurkis – 32. Tais pačiais metais 10 tūkstančių lietuvių vidutiniškai teko 74,1 slaugytojų (Norvegijoje – 155, Airijoje – 154,3, Nyderlanduose – 148).

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai