Mieli keturkojai – tai nuolat gera nuotaika namuose ir džiaugsmas mūsų vaikams. Abejojantiems, ar verta priimti naują įnamį, priminsime jo laikymo privalumus ir pavojus.
Moko bendrauti ir gyventi sveikiau
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus specialistės Dianos Mekšriūnaitės, jau niekas neabejoja, kad vaiko augimui ir vystymuisi yra svarbi jį supanti aplinka, namie auginami gyvūnai. „Vaikai dažniausiai nori turėti augintinį – šunį, katę, papūgą ar kitą gyvūnėlį. Tik prieš parsivedant naują įnamį svarbu gerai apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“, – tėvams pataria ji.
Augintiniai plečia vaiko akiratį, padeda geriau pažinti pasaulį, suvokti gyvenimą ir jo ciklą: gimimą, mirtį, ligas ir dauginimąsi. Vaikai išmoksta gyvūnui atleisti už nusižengimus, klaidas ir toliau jį mylėti. Naminiai gyvūnai moko vaikus susidoroti su liūdesiu, sielvartu, ugdo jų atsakingumą ir rūpestingumą.
Jau žinoma, kad vaikas, užaugęs kartu su šunimi ar kitu naminiu gyvūnu, geba geriau suprasti artimuosius ir draugus. Psichologai tikina, kad augintinis padeda vaikams ugdyti meilę, dvasinį atvirumą, atsakomybę, pareigos jausmą, įgyti pasitikėjimo savimi, gerina socialinius įgūdžius, todėl paaugę jie lengviau susiranda draugų.
Naminių gyvūnėlių laikymo privalumai akivaizdūs ir sveikatos požiūriu – jie skatina fizinį aktyvumą. Juk kasdien tenka pasivaikščioti su šunimi – be jo tikriausiai neišsiruoštumėte paėjėti kilometrą kitą... Kai kurių veislių šunys (niufaulendai, labradorai) mėgsta plaukioti, ir tai yra puiki proga pasportuoti kartu su augintiniu. Tik nesimaudykite su šunimi ten, kur stipri srovė, – išsigandęs jis gali lipti jums ant pečių, galvos.
Pastebėta, kad žmonės, namuose laikantys naminių gyvūnėlių, yra labiau patenkinti savo socialine, fizine ir emocine būsena.
Labiausiai reikia saugotis... savo šuns
Dauguma tėvų baiminasi dėl vaiko saugumo – laikant šunį ar katę vaikui kyla grėsmė būti apkandžiotam. D. Mekšriūnaitė pateikia statistiką: 2010 m. Lietuvoje dėl šunų įkandimų į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1 010 asmenų, trečdalį jų sudarė vaikai iki 18 metų amžiaus. 2011 m. dėl šunų įkandimų kreipėsi 1 070 asmenų, beveik pusė jų – vaikai. „Vaiką šuo dažnai apkandžioja dėl panašaus abiejų ūgio – vaiko veidas paprastai būna viename lygyje su šuns, ir jam šis gali įkąsti į veidą ar kaklą. Dažniausiai nukenčia vaikai iki 9 metų amžiaus“, – pastebi specialistė. Gyvūnų įkandimai žmogui gyja ilgai, gali likti randų, kilti infekcijų.
Prisiminkite, kad dauguma vaikų negali atskirti, kada šuo draugiškas, o kada jis agresyvus (pvz., šuo, rodydamas dantis, rodo savo agresiją, o vaikas tai gali suprasti kaip šypseną). Taip pat neretai žmones apkandžioja savi ar draugų šunys, o dažniausiai nuo jų nukenčia maži vaikai. Ko gero, daugelis žmonių prisibijo svetimų šunų, todėl išvengia įkandimų, o su savais šunimis tiek suaugusieji, tiek vaikai elgiasi neatsargiai, taip išprovokuodami jų agresiją.
Jei vaikui ar jums įkando šuo, katė ar graužikas, žaizdą reikia gerai nuplauti tekančiu vandeniu, po to dezinfekuoti ir užklijuoti specialiu orą praleidžiančiu pleistru. Jei įkandimas yra gilus, gausiai kraujuoja, reikia nedelsiant užspausti kraujuojančią vietą ir kviesti medikus. Tiesa, ir pirmuoju atveju būtina kreiptis į medikus: pasakykite jiems, ar įkando savas, ar svetimas gyvūnas, ar jis buvo skiepytas nuo infekcinių ligų, pasiutligės.
Svarbiausia – tinkama higiena
Įsigijus augintinį baiminamasi, kad jis į namus neš purvą, kad gali užkrėsti vaiką įvairiomis infekcinėmis ligomis, tačiau ši baimė yra nepagrįsta, jei augintinis tinkamai prižiūrimas. Nustatyta, kad maži vaikai, turėję nuolatinį kontaktą su šunimi, rečiau serga įvairiomis infekcijomis ir rečiau vartoja antibiotikus. Vaikai, pirmuosius savo gyvenimo metus praleidę kartu su šunimi, rečiau serga ir alerginėmis ligomis – alerginiu rinitu ir astma.
Vis dėlto auginant šunį ar katę patariama nevalgyti su augintiniu iš tų pačių indų (nors jie ir išplauti!). Labai svarbu šunis vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse, išmatas surinkti į maišelius ir išmesti į konteinerį, o katės tualetą nuolat valyti ir keisti kraiką. Neleiskite augintiniui raustis šiukšlių dėžėje, draugauti su valkataujančiais gyvūnais, nemaitinkite jo žalia mėsa ar žuvimi. Šuniui neleiskite laižyti veido, o paglostę jį būtinai nusiplaukite rankas.
Namuose laikomą augintinį būtina skiepyti pagal veterinarų sudarytą grafiką, periodiškai tikrinti dėl kirminų, o prireikus – gydyti. Neleiskite vaikams žaisti su sergančiais gyvūnais, tačiau nesijaudinkite, kad sveikas šuo gali užkrėsti vaiką mikroorganizmais – šiuo požiūriu pavojingesni yra žmonės. Tiesiog pamokykite vaiką dažniau plautis rankas.
Šiek tiek apie zoonozes
Kačių toksoplazmozė, reptilijų salmoneliozė, niežų užkratas... Perskaičius įvairius gyvūnų pernešamų ligų (zoonozių) aprašus, atrodo, kad į namus su šunimi ar katinėliu galime parsinešti ir pavojingų ligų puokštę. Tačiau taip nebus, jei augintinį skiepysime, laiku jį „pamaitinsime“ vaistais nuo kirminų. Zoonozėmis žmonės dažniau suserga suvalgę užkrėstos galvijų ar paukščių mėsos.
Vis dėlto, jei kiltų įtarimų, kad jūs ar kuris šeimos narys gali negaluoti užsikrėtęs nuo augintinio, priminsime dažniausiai pasitaikančių ligų simptomus.
Leptospirozės sukėlėjos leptospiros į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu. Liga prasideda staiga: iki 39–40 °C pakyla temperatūra, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo ir meningito reiškinių, gali išberti.
Toksoplazmoze gali užkrėsti katės, suėdusios užsikrėtusią pelę, paukštelį, užkrėstos žalios mėsos. Ligos simptomai būna panašūs į gripo: raumenų, galvos, gerklės skausmai, padidėję limfmazgiai, karščiavimas, bendras silpnumas. Ji pavojinga nėščiosioms – moteris gali patirti persileidimą arba žūti jos vaisius.
Pasiutlige žmogus užsikrečia, kai jam įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų.
Patarimai auginantiems šunis
Svarbiausia – suprasti gyvūno elgesį ir to mokyti vaikus:
Šuo uosto daiktus, nes taip bendrauja, todėl, prieš glostydami šunį, leiskite jus apuostyti.
Šuniui instinktyviai patinka vytis judančius daiktus, todėl nebėkite paskui šunį ar nuo jo.
Šunys bėga greičiau nei žmonės, todėl nelenktyniaukite su juo.
Šaukimas gali paskatinti agresyvų šuns elgesį, todėl išlikite ramus ir nepulkite į paniką, jei šuo artinasi.
Šunys šeimą, kurioje gyvena, laiko savo gauja, todėl kūdikius, naujus šeimos narius gali laikyti įsibrovėliais ar žemesnio rango individais, todėl kūdikiai ir maži vaikai neturėtų šuns apkabinti ar bučiuoti.
Tiesioginis akių kontaktas gali būti suprastas kaip agresijos demonstravimas, todėl geriau vengti žiūrėti tiesiai šuniui į akis.
Šunys linkę kąsti į galūnes, veidą ir kaklą, todėl jeigu šuo puola, reikia stengtis išlikti ramiam, rankomis užsidengti veidą ir kaklą.
Gulėjimas ant žemės šunis provokuoja pulti, todėl geriau atsistoti. Jei keturkojis jus užpuola gulintį, apsiverskite veidu į žemę, rankomis užsidenkite ausis ir nejudėkite.
Jei šunys tarpusavyje kaunasi, tai neišmanančiam jų psichologijos kištis negalima – tokioje situacijoje jie kanda bet ką, kas yra arti jų.
Lietuvoje pavojingais šunimis laikomos šios veislės ar jų mišrūnai: amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, kangalas (turkų aviganis), Pietų Rusijos aviganis. Net jei išsirinkote veislę, kuri gerai sugyvena su vaikais, vis tiek būkite atidūs – net draugiškiausias šuo gali sužaloti jus ar vaiką. Svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar šuo agresyvus, yra ne jo veislė, o auklėjimas.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę