){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Net 80 proc. oro taršos sudaro automobilių transporto tarša. Baisus skaičius? Jūs teisūs, ypač turint galvoje, kad užterštu oru ne tik nemalonu kvėpuoti – jis sukelia įvairiausius sveikatos sutrikimus ir ligas. Akivaizdus problemos sprendimas – mažiau aplinką teršiantis alternatyvus kuras ir automobiliai.
Kviečiame susipažinti galimybėmis iš arčiau.
Be to, kad tradicinis kuras teršia aplinką ir kenkia sveikatai, jo ištekliai pasaulyje kasdien mažėja. Tai dar viena priežastis, kodėl būtina kuo aktyviau skatinti alternatyvaus kuro plitimą ir naudojimą.
Šiuo metu pagrindinės kliūtys – didelė tokių automobilių kaina, menkas vartotojų palankumas ir degalinių (ar elektros energijos įkrovimo punktų) stygius.
Šiais metais Europos Komisija paskelbė planą, kaip visoje Europoje sukurti minimalią netaršaus kuro (elektros, vandenilio ir gamtinių dujų) infrastruktūrą ir bendrus visoje ES galiojančius įrangos standartus.
Už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Plėtodama naujoviškas ir alternatyvias kuro rūšis, Europos ekonomika neabejotinai ims efektyviau naudoti išteklius, sumažins didžiulę priklausomybę nuo naftos ir sukurs transporto pramonę, kuri pasirengusi patenkinti 21-ojo amžiaus poreikius. Antai Kinija ir JAV planuoja, kad iki 2020 m. jų keliais riedės daugiau nei 6 milijonai elektromobilių. Tai puiki proga Europai įsitvirtinti sparčiai augančioje pasaulio rinkoje.“
Alternatyvaus kuro rūšys
Elektros energija
Elektrinių automobiliai, varomi tik elektra, neišskiria kenksmingo sveikatai anglies dvideginio (CO2). Elektra laikoma pigiausiu alternatyvios energijos pasirinkimu, tačiau kol kas nepavyksta šių automobilių išpopuliarinti ir pritaikyti plačiai naudoti. Viena pagrindinių priežasčių – nepakankamas vietų, kur būtų galima įkrauti automobilių baterijas, skaičius. Dėl to EK siūlymu kiekviena šalis turės įrengti minimalų įkrovimo punktų su standartiniais kištukais skaičių. Tuo siekiama ir masinės įperkamų automobilių gamybos paskatinimo.
Vandenilis
Vandenilis yra viena švariausių alternatyvių degalų rūšių ir gali būti naudojamas tiek kaip kuras vidaus degimo variklyje, tiek elektriniam varikliui varyti. Šio kuro CO2 išskyrimas yra minimalus. Vandenilinius automobilius kuria įvairūs gamintojai, o Vokietijoje, Italijoje ir Danijoje jau veikia nemažai vandenilio degalinių. Tačiau būtina nustatyti kai kurių komponentų, pavyzdžiui, kuro žarnų, bendrus standartus. Pagal EK pasiūlymą veikiančios degalinės bus susietos į tinklą, kuriame galios vienodi standartai – taip vandeniliniais automobiliais bus galima nuvažiuoti didesnius atstumus. Siūlymas taikomas 14 valstybių narių, kuriose jau veikia vandenilio tiekimo tinklas.
Biodyzelinas ir bioetanolis
Biodyzelinas – tai atsinaujinantys alternatyvūs degalai, gaminami iš įvairių augalinių aliejų arba sojų pupelių. Šie degalai gali yra švaresni nei naftos dyzelinas. Biodyzelinas naudojamas dyzeliniuose varikliuose, įmaišant jo iki 5 proc. į dyzeliną lengvuosiuose automobiliuose ir iki 30 proc. – modifikuotiems miesto autobusų varikliams. Tam tikromis sąlygomis biodyzelinas gali būti vartojamas grynas.
Šis kuras gali būti gaminamas lokaliai ir taip padėti sumažinti kai kurių šalių priklausomybę nuo nafta disponuojančių valstybių.
Europoje pagrindinė biodyzelino gamybos žaliava yra rapsai: augdami jie naudoja anglies dioksidą ir paverčia jį deguonimi ir angliavandeniliais, sukauptais sėklose. Rapsų aliejus naudojant specialią įrangą yra paverčiamas biodyzelinu. Degalams sudegus variklyje, į atmosferą išskiriamas beveik toks pat anglies dioksido kiekis, kuris buvo sunaudotas augant augalams.
Šimtaprocentinio biodyzelino naudojimas gali sumažinti CO2 išmetimą 40–50 proc., o naudojant 5 proc. mišinį išmetimas sumažėja 2,0–2,5 proc. Be to, biodyzelinas yra skaidomas mikroorganizmų, todėl juo užterštas dirvožemis greičiau apsivalo. Per 21 parą suyra daugiau nei 90 proc. į dirvą patekusio biologinės kilmės produkto.
Bioetanolis – tai etilo alkoholis, pagamintas iš biomasės arba biologiškai skaidomos atliekų dalies: cukranendrių, cukrinių runkelių, bulvių, grūdų, lignoceliuliozės, medienos, šiaudų.
Bioetanolis yra labiausiai paplitę biodegalai. Įprasto benzino sudėtyje esant iki 20 proc. bioetanolio (E85 bioetanolis yra 85 proc. etanolio ir 15 proc. benzino), nebūtini techniniai variklio pakeitimai, bet, norint naudoti aukštesnės koncentracijos bioetanolį, pakeitimus atlikti būtina. Pakeistuose varikliuose bioetanolio dalis gali sudaryti iki 85 ar net iki 100 proc. viso degalų kiekio. Naudojant bioetanolį E85 į aplinką išskiriama net 80 proc. mažiau anglies monoksido, taip pat mažiau angliavandenių ir kitų teršalų.
Visoje ES visose parduodamose benzino rūšyse turi būti iki 10 procentų etanolio. Biodyzelinas ir bioetanolis (biodegalai) jau užima 5 proc. ES rinkos.
Gamtinės dujos
Gamtinės dujos yra fosilinis kuras, susidarantis pūvant organinėms medžiagoms. Gamtinės dujos būna suskystintos arba suslėgtos.
Gamtinėmis dujomis varomus automobilius gamina daugelis gamintojų. Daugumoje šiomis dujomis varomų automobilių įrengtos dvi sistemos – dujų ir benzino arba dyzelino. Tai yra labiausiai paplitęs alternatyvus kuras – jo infrastruktūra ir paslaugos yra gana plačiai išvystytos. Suskystintas gamtines dujas naudoja vidaus ir jūrų laivai.
EK siūlo suskystintų gamtinių dujų papildymo stočių įrengti visuose 139 transeuropinio pagrindinio tinklo jūrų uostuose (iki 2020 m.) ir vidaus uostuose (iki 2025 m.). Taip stotys veiktų visuose didesniuose ES uostuose.
Suslėgtos gamtinės dujos kaip automobilių kuras naudojamos maždaug viename milijone automobilių, t. y. 0,5 proc. ES automobilių, tačiau siekiama, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugtų dešimteriopai. Vadovaujantis strategija bus užtikrinta, kad visoje Europoje veiktų viešos prieinamos bendrus standartus atitinkančios degalinės, viena nuo kitos nutolusios ne daugiau kaip per 150 km.
Kita medalio pusė:
elektromobiliai taip pat teršia aplinką
Nors elektromobiliai visiškai neišskiria CO2, specialistai teigia, kad gaminant elektromobilius jo į aplinką išskiriama panašiai tiek, kiek jų išskiria ir dyzeliniai automobiliai.
Skirtumas tas, kad jį išskiria ne patys automobiliai, bet elektrinės, gaminančios jiems skirtą energiją.
Didžiojoje Britanijoje atlikti bandymai su vienu naujausių elektra varomu automobiliu parodė, kad jis į aplinką išmeta 84 gramus CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui. Toks pats dyzelinis modelis kilometrui išmeta 103 gramus CO2.
Elektra varomi automobiliai Lietuvoje
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus komentaras
2011 m. gegužės mėnesį buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė elektromobilių transporto veiklos skatinimo klausimams spręsti. Ūkio, Susisiekimo ir Energetikos ministerijos inicijavo kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių tyrimą. Tyrimo tikslas: išnagrinėti elektromobilių transporto ir susijusios transporto infrastruktūros plėtros Lietuvoje poreikį ir galimybes, įvertinti jos galimą ekonominę ir aplinkosauginę naudą, identifikuoti problemas ir kliūtis ir, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, pateikti rekomendacijas elektromobilių transporto ir susijusios transporto infrastruktūros plėtrai Lietuvoje užtikrinti.
Vadovaudamasi minėto tyrimo rekomendacijomis, Susisiekimo ministerija per 2013 m. ketina parengti elektromobilių įkrovimo stotelių plėtros planą. Taip pat siekiama elektromobilių plėtros klausimą iškelti į vyriausybinį lygį ir sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri įvertintų Kompleksinio elektromobilių transporto plėtros galimybių tyrimo rekomendacijas ir jos pristatymų metu pateiktas pastabas, užtikrintų rekomendacijų įgyvendinimą, koordinuotų elektromobilių įkrovimo stotelių plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą, spręstų kitus su elektromobilių transporto plėtra ir naudojimo skatinimu Lietuvoje susijusius klausimus.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę