){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šie indai yra labai patvarūs (nesilupa, nesideformuoja) ir praktiški naudoti. Maistas pagaminamas greitai. Tai ypač svarbu, kai turime mažai laiko. Populiarėja ir ekonomiškos keraminės keptuvės slidžia danga ir nesvylančiu dugnu. Joms ir aliejaus reikia mažiau.
Namuose turėkime ir keraminių peilių, jie ilgiau išlieka aštrūs (ilgiau neatšimpa), be to, jais pjaustant daržoves ar vaisius, išlieka visi vitaminai.
„Rūpinantis savo sveikata geriau rinktis vienspalvius baltus keraminius indus nei dekoruotus. Maistui gaminti tinka ir stikliniai indai, jie yra ilgaamžiai ir labai maža rizika, kad jie išskirs sunkiuosius metalus“, – pataria A. Kriaučiūnaitė. Pasak jos, keraminiai indai, kaip ir stikliniai, tinka maistui troškinti orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje, juose galima ilgai laikyti įvairius maisto produktus.
„Keraminiai (moliniai) indai labai tinka agurkams, kopūstams, grybams, pienui rauginti. Keraminės puodynės – daržovėms, mėsai troškinti. Šiuose induose galima kepti ir duoną, nes keraminiai indai pakelia aukštą temperatūrą“, – sako Z. Štarkevičienė.
Ir siūlo mūsų skaitytojams patiekalų, kuriuos dėl tam tikrų savybių patartina gaminti viename ar kitame inde, receptų.
Vegetariškas troškinys
• 5 bulvės
• 2 morkos
• 2 svogūnai
• 3 skiltelės česnako
• 2 lapeliai porų
• ¼ saliero
• 1 stiklinė avinžirnių
• 3 šaukštai aliejaus
• 1 šaukštas miltų
Morkas, svogūną, česnaką, salierą smulkiai supjaustyti, pakepinti aliejuje; pabaigoje įdėti šaukštą miltų ir išmaišyti. Į keraminius puodelius sudėti pjaustytas bulves, o ant jų – apkepintas daržoves. Viską užpilti stikline vandens. Uždengti dangteliais ir troškinti orkaitėje 30 min. + 150 C t temperatūroje.
Jei dangtelių nenaudosite, pagaminsite užkepėlę.
Jie buvo populiarūs prieš keletą dešimtmečių. Dabar naudojami kur kas rečiau, o kai kuriose šalyse – net draudžiami. Aliuminio indai ne tik lengvi, ilgaamžiai, bet ir pigūs. Aliuminis gerai praleidžia šilumą, todėl vanduo šiame inde greičiau užverda.
Kita vertus, aliuminio puodo dugnas yra plonas, todėl greitai svyla. „Be to, aliuminis aktyviai reaguoja su rūgštimi, esančia maisto produktuose, todėl jo gali patekti į maistą. O aliuminis toksiškai veikia mūsų nervų ir kaulų sistemą. Todėl tokiuose puoduose nerekomenduojama virti rūgščių sriubų (barščių, pomidorų, agurkų), gaminti rūgščių troškinių“, – pataria specialistė Audronė Kriaučiūnaitė
Šie indai yra labai tvirti ir patogūs. Juose gaminamas maistas nesvyla, todėl patogu gaminti troškinius, plovą, virti košes, uogienes, obuolienes ir t.t. Šie puodai ilgiau išlaiko šilumą, juose laikomas maistas ilgiau išlieka šviežias ir nepraranda maistingųjų savybių. „Šeimininkės ir gurmanai vertina nerūdijančio plieno greitpuodžius. Juose patogu vienu metu gaminti kelis patiekalus: susidarius slėgiui, maistas greitai paruošiamas garuose su nedideliu vandens kiekiu. Tačiau prieš naudodamiesi tokiu indu atidžiai perskaitykite instrukciją“, – pataria A. Kriaučiūnaitė.
Sriuba „Kopūstienė“
• 0,5 kg raugintų kopūstų
• 2 l vandens
• 1 morka
• 1 svogūnas (ar kelios česnako skiltelės)
• 1 salieras
• 2 arbatiniai šaukšteliai smulkintų jūros kopūstų
• 1 šaukštas smulkintų džiovintų grybų
• 3 šaukštai aliejaus
Puode su vandeniu 10 min. pavirinti kopūstus, įdėti smulkiai supjaustytas ir aliejuje pakepintas daržoves. Pavirti dar10 min., o pabaigoje įdėti jūros kopūstų.
Masyvūs, sunkiai įšylantys, tačiau ilgai išlaikantys šilumą indai. Pradėti naudoti seniausiai iš visų, ketaus indai (puodai, troškintuvai) pasižymi ilgaamžiškumu ir galimybe gaminti patiekalus ant viryklės ar orkaitėje labai aukštoje temperatūroje. Tikriausiai ne vienoje šeimoje yra išlikęs vienas ar kitas močiutės „britvonas“, kuriame pagaminti patiekalai (ypač orkaitėje) išlieka sultingi.
„Šiuose puoduose patartina gaminti patiekalus, kuriems reikia daugiau laiko – kepti žąsį, gaminti kalakutienos, jautienos ar žvėrienos kepsnį, gaminti plovą. Ketaus induose iš mėsos neišgaruoja vanduo, todėl ji būna sultingesnė“, – pataria mitybos specialistė Zeta Štarkevičienė.
Kita vertus, šie puodai yra gana sunkūs, todėl ne visoms šeimininkėms patinka jais naudotis. Ketaus induose nereikėtų ilgai laikyti jau pagaminto produkto.
Panaudoję ketaus indą, jį kruopščiai nusausinkite ir ištepkite aliejumi. Tokiems indams prižiūrėti visiškai netinka šveitikliai.
Kalakuto kumpis
• 1 morka
• 1 svogūno galvutė
• 2 česnako skiltelės
• 10 vnt. džiovintų slyvų
• žiupsnelis kmynų
• 1 šaukštas aliejaus
Sutarkuoti morką, svogūną, česnaką, susmulkinti slyvas. Viską užbarstyti ant kumpio. Jį įdėti į indą, jo dugną reikia ištepti sviestu arba įpilti trupučiuką aliejaus. Kepti orkaitėje + 180 С t. 2 val.
Tai metaliniai pakankamai patvarūs ypatingos priežiūros nereikalaujantys nebrangūs indai. Jie padengti kelių centimetrų storio emale. Emalis dažnai būna spalvotas: kreminės, baltos, pilkai melsvos, juodos ar mėlynos, raudonos, geltonos, rudos spalvos. Salvą lemia skirtingų metalų oksidai. Reikia nepamiršti, kad jie gali išsiskirti į gaminamą maistą, tad sveikatos dėlei vertėtų rinkti indus baltu emaliu.
Juose galima gaminti įvairius patiekalus, tačiau virdami košę ar šiupininę, būkite itin dėmesingi: ji greitai svils, jei paliksite puodą be priežiūros.
„Maistui gaminti nenaudokite įtrūkusio emaliuoto indo, kadangi taip su maistu į organizmą gali patekti metalų, kurie turi savybę kauptis žmogaus organizme ir sukelti įvairias ligas“, – pataria A. Kriaučiūnaitė. Paprastai emaliuoti puodai tinka naudoti 2–3 metus.
„Emaliuotuose induose gerai laikyti žalius produktus ir rūgštų maistą“, – sako mitybos specialistė Zeta Štarkevičienė
Virtinukai su varške
• 200 g varškės
• 3 stiklinės miltų
• 1 stiklinės vandens
• 0,5 šaukštelio cukraus
• patrintų mėtos lapelių
Minkyti kietą tešlą, kočioti blynelius ir į visų įdėti varškės įdarą. Formuoti virtinukus. Puode užvirus vandeniui, sudėti virtinukus ir virti 10 min.
Šiuose induose gaminti lengva ir patogu. Maistas gaminamas greitai, naudojant nedaug aliejaus. Vidinė teflono danga gali būti lygi arba turėti reljefiškumą. Jei norite išsirinkti geresnį tefloninį puodą, rinkitės tokį, kurio paviršius yra šiurkštesnis: jis greičiau ir vienodžiau įšils. Tefloniniai indai nėra ilgaamžiai, be to, jiems reikia atitinkamos priežiūros. Pavyzdžiui, tefloninių puodų ar keptuvių negalima plauti milteliais, valyti šiurkščia kempinėle, vartyti maistą metaline mentele. Pažeistas tefloninis paviršius išskiria sveikatai pavojingas rūgščias kancerogenines medžiagas, kurias mes suvalgome drauge su patiekalu.
Ploni tefloniniai indai tarnauja 3–4 metus, su reljefine teflono danga – 5–6 m., o ilgaamžiai storesniu teflono sluoksniu – iki 10 metų.
Naują tefloninį indą rekomenduojama išplauti šiltu muiluotu vandeniu.
Senbernio blynas
• 2–3 bulvės
• 1 kiaušinis
• 1 svogūnas
• 2 česnako skiltelės
• 1 šaukštas aliejaus
Bulves sutarkuoti, įmušti kiaušinį, įdėti druskos, česnako, smulkintą svogūną ir viską sumaišyti. Užpilti vieną blyną ant visos keptuvės ir kepti, kol pagels.
Pasak Audronės Kriaučiūnaitės, nėra geriausių ar blogiausių indų: „Yra gera ar bloga žaliava, kokybiškas ar nekokybiškas gaminys. Rinkdamiesi naują indą, apžiūrėkite indo paviršių, ar jis yra lygus, neturi įtrūkimų. Atkreipkite dėmesį, ar nėra nurodyta specialių gaminio naudojimo sąlygų. Galbūt indas nėra tinkamas sąlyčiui su rūgščiais ar riebalų turinčiais maisto produktais. Galbūt gaminį aukštoje temperatūroje galima naudoti tik ribotą laiką. Galbūt gaminio negalima naudoti mikrobangų krosnelėse ir pan.“
Taigi vartotojų sauga priklauso ne tik nuo gamintojo ir pardavėjo, bet ir nuo kiekvieno iš mūsų.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę