){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiuolaikiniai palapinių gamintojai siūlo įvairiausio dizaino, spalvų ir raštų palapines. Tačiau vis dėlto, jei norite grįžę iš „žygio“ po miškus į darbą ateiti žvalūs, o ne su melsvais nuo nemigos maišeliais po akimis, – palapinę rinkitės ne pagal spalvą, o pagal paskirtį. Kalbant apie svarbiausius palapinių tipus reiktų išskirti šiuos: palapinės įprastiniam turizmui, palapinės, skirtos turizmui automobiliu (kempingams) ir žiemai bei ekstremalioms kelionėms pritaikytos palapinės. Žinoma, turizmo parduotuvėse galima nusipirkti įvairių paskirčių palapinių, tačiau šiame straipsnyje kalbėsime apie didžiausią paklausą turinčias ir įprastiniam vasaros poilsiui gamtoje tinkamas paprastas turistines palapines.
Įprastinės turistinės palapinės būna dviejų sluoksnių ir vieno sluoksnio. Dvisluoksnių palapinių vidinė dalis padaryta iš gerai orą praleidžiančios, tačiau peršlampamos medžiagos, o viršutinė, – iš neperšlampamos ir neperpučiamos. Todėl ši palapinė kiek patogesnė nei vienasluoksnė. Miegant oras palapinėje yra gerokai šiltesnis nei lauke, todėl palapinės viršuje susidaro „rasa“. Vienasluoksnėse palapinėse ji nuteka žemyn, kaip tik ten, kur jūs ilsitės. Tuo tarpu dvisluoksnėje palapinėje, kurios vidinėje dalyje numatyta ventiliacija, „rasa“ susikaupia daugiausia ant išorinės dalies, todėl nutekėjęs žemyn vanduo atsiranda ne jūsų palapinės viduje. Todėl geriausia rinktis norimos formos dvisluoksnę palapinę.
Net ir ilsintis miške norisi, kad „laikini namai“ būtų patogūs. Todėl renkantis palapinę būtina gerai apsvarstyti, keliems žmonėms ji bus skirta. Paprastai palapinės informaciniame lapelyje nurodyta, kiek žmonių gali joje miegoti, tačiau juk kiekvieno mūsų supratimas apie patogumą skiriasi. Todėl pakalbėkime apie vidinės palapinės dugno išmatavimus. Jei vienam žmogui palapinėje tenka maždaug 45–50 cm – poilsis bus spartietiškas (na, nebent tokių matmenų dvivietė palapinė bus skirta jaunavedžiams).
Palyginimui galima paimti turistinių kilimėlių, kurie paprastai klojami ant grindų, kad nebūtų kieta, matmenis. Įprastinio kilimėlio plotis yra 50–60 cm. Taigi, jei vienam žmogui palapinėje išskirsite 50–65 cm. – tikėtina, kad išsimiegosite gana gerai, nebadydami vieni kitų alkūnėmis ir keliais. Didesnio ploto palapines jau galima vadinti „prabangiomis“. Kalbant apie palapinės dydį reiktų pasakyti, kad kuo didesniam žmonių skaičių skirta palapinė, tuo mažiau joje skiriama vietos vienam žmogui. Pavyzdžiui, trivietę ir keturvietę palapines kai kuriais atvejais gali skirti vos trisdešimt centimetrų. Kaip jūs išsimiegotumėte trisdešimties centimetrų pločio lovoje?
Kai apsispręsite, kokio dydžio palapinę pirkti, atkreipkite dėmesį į kitą nemažiau svarbų namų atributą – duris ir prieangį. Čia taip pat galima rinktis. Tuo atveju, jei palapinė skirta ne daugiau kaip trims žmonėms – visiškai pakanka vieno įėjimo, jei palapinėje ketina apsistoti keturi ir daugiau žmonių – patogiau rinktis dviejų įėjimų „laikinuosius namus“. Tuomet prieš miegą prie durų nesusidarys spūstis ir nereikės laipioti per galvas (tiesiogine šia žodžio prasme), naktį užsinorėjus „pakvėpuoti grynu oru“. Taip pat nemažiau svarbu, kad įėjimą skirtų dvejos užtrauktukais užsegamos durys – iš išorės neperšlampama medžiaga, o viduje tinklelis. Tinklelis skirtas ne tik tam, kad naktį prie ausies neišgirstumėte, o dar blogiau nepajustumėte bjauraus kraujasiurbio, bet ir tam, kad dieną palapinę būtų galima išvėdinti.
Prieangis palapinėje nemažiau svarbus nei namuose ir atlieka labai panašią funkciją – čia galima susidėti įvairius palapinės viduje netelpančius daiktus, drėgnus drabužius, ruošti maistą iškylai. Beje, prieangyje būna kiek šalčiau nei palapinės viduje, kur šiltą orą pasigaminame patys, todėl ten geriau laikyti maisto produktus. Žinoma, gyventi galima ir palapinėje be „prieškambario“, tačiau, jei norite, kad jūsų laikinuosiuose miško namuose būtų daugiau erdvės ir mažiau kvapų – geriau rinktis palapinę su juo.
Kad ir kaip gaila, nepaisant to, kad gyvename XXI amžiuje, daryti įtakos orams mes vis dar neišmokome (išskyrus mūsų kaimynus, kurie gerą orą užsitikrina į debesis šaudydami patrankomis). Tačiau, jei tokios „stebuklingos“ patrankos neturite, gali taip nutikti, kad smagiai leidžiant laiką miške jus gali užklupti lietus. Liūdna... Tačiau dar liūdniau, jei lyti nepaliauja ir palapinės viduje. Todėl renkantis palapinę būtina pagalvoti apie tai, kaip neatsibusti baloje.
Rinkdamiesi išorinę palapinės medžiagą būtinai įsitikinkite, kad ji ne tik nepraleidžia vandens, bet ir yra patvari. Pasitaiko, kad po kurio laiko dėl mechaninių pažeidimų ar ultravioletinių spindulių medžiaga tampa nebe tokia saugi per lietų. Todėl skaitydami palapinės aprašą, atidžiai įsiskaitykite į vietą, kur kalbama, apie peršlapamumą ir patvarumą tempimui bei saulės spinduliams. Atsparumas vandeniui turi būti nemažesnis nei 2000 mm. Geriausia rinktis aukso viduriuką tarp 2000 ir 4500 mm nepralaidumo, didesnio atsparumo vandeniui jums tikrai neprireiks, nebent išsiruošėte atostogauti į Amazonę lietinguoju periodu.
Kaip ir namus, palapinę taip pat reikia tinkamai prižiūrėti. Gera žinia ta, kad ją tvarkyti kur kas paprasčiau. Pagrindinė taisyklė – palapinė turi būti saugoma sausa sausoje vietoje. Todėl, jei prieš supakuodami nespėjote jos išdžiovinti miške, – tai būtina padaryti grįžus namo. Kiek sudėtingesnės priežiūros reikia nenaujai, atsparumą drėgmei praradusiai palapinei: ją reikia atsargiai suvynioti ir sudėjus į palapinės maišelį atsargiai išmesti į šiukšlių dėžę. Ar galima sugrąžinti medžiagai atsparumą vandeniui? Kai kurių specialistų teigimu galima, ilgai kankinantis iki tol, kol palapinė atsidurs šiukšlių dėžėje. Mat įvairūs impregnatoriai padeda iki pirmo lietaus.
Miške palapinė taip pat reikalauja tam tikros priežiūros: nestatykite palapinės arti laužo, nes nuo atsitiktinių žiežirbų palapinėje gali likti skylutė. Nekurkite palapinės viduje mažos, žibalu kūrenamos viryklės, o su žvakėmis nuo uodų būkite ypač atsargūs. Tai tiek apie tą priežiūrą. Geros kelionės ir mažiau kraujasiurbių!
Kai kuriems mūsų yra tekę susidurti su situacija, kai grįžtant po naktinio „pasivaikščiojimo“ miške staiga ima ir išsijungia žibintuvėlis, o atsarginių baterijų nėra. Viskas būtų ne taip blogai, jei miške neketintumėte praleisti dar kelių dienų. Išradingieji gamintojai sugalvojo išeitį – Woods Solar Powered EZ-Tent. Tai saulės baterijų plokštė, dengianti palapinės paviršių, kurią galima naudoti baterijoms įkrauti. Šią plokštę taip pat galima naudoti ir vietoje prožektoriaus, kaip centrinį palapinės vidaus šviestuvą. 4–6 valandoms dienos metu tiesioginiuose saulės spinduliuose palikę palapinę, apšvietimu galėsite mėgautis 2–4 valandas vakare. Apšvietimą galima net „nustatyti“ beveik kaip žadintuvą, tiesa, tai labiau tiks vakarui – pradėjus leistis saulei, šviesa tuomet įsijungs automatiškai. Tiesa, šis malonumas nepigus, tokia saulės baterijų plokštė kainuoja maždaug šešis šimtus litų.
www.sport-line.lt
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę