• Bendravimas su gamta - būtinas kaip oras.
• Reikia pamaitinti savo smegenis žmogaus neperdirbtais produktais, t.y. mišku, pievomis, vandenimis ir t.t.
• Nauji įspūdžiai kelia teigiamas emocijas, tad ypač gerai veikia psichiką.
• Mankšta gamtoje - itin sveika.
• Priešingu atveju, nežinosi turistinės košės, virtos ant laužo, skonio.
• Dirbantiems sėdimąjį protinį darbą miestiečiams ypač stinga kraują varinėjančios fizinės veiklos.
• Po turistinių maršrutų namo grįšite žvalūs, pasisėmę įspūdžių ir žinių, atsikratę nereikalingos masės, o ne priešingai.
• Gamtoje tiek vaiką, tiek suaugusį intriguoja gyvenimas “akmens amžiuje”. Tai nesibaigiančios geografijos, istorijos ir biologijos pamokos.
• Tvirtėja ryšiai su šeimos nariais ar bendrakeleiviais, išnyksta skirtumai tarp kartų.
• Iš anksto numatyti žygio tikslą, uždavinį.
•Turėti maršruto planą, kuprinę (kad keliaujant abi rankos būtų laisvos), palapinę, miegmaišį, katiliuką, kirvį, patogius batus (kurie būtų ne per dideli ir ne per maži, neperšlampami, su storu grublėtu padu), valtį ar dviratį ir, svarbiausia, norą ir valią - be jų tikras turistinis žygis neįmanomas.
• Be metų laiką atitinkančių drabužių pasiimti neperšlampamą striukę ar lietpaltį, kepurę ar skarelę, pirmosios pagalbos vaistinėlę, priemonių nuo vabzdžių, skausmą malšinančių vaistų.
• Apsiriboti tik pačiais svarbiausiais daiktais ir atitinkamu maisto kiekiu. (Priešingu atveju, turistinis žygis virs daiktų tampymu.)
• Degtukų dėžutę padengti nagų laku ar parafinu - tuomet degtukai net ir vandenyje išliks sausi.
• Pasirinkti maistą, kuris būtų nesunkus, tačiau pakankamai kaloringas, turintis užtektinai baltymų, angliavandenių ir vitaminų.
•Jei keliausite vandeniu, turėti antrus drabužius persirengimui, nes gali tekti neplanuotai išsimaudyti. Visą mantą būtina sandariai užrišti neperšlampančiuose maišuose.
• Kraudami mantą į kuprinę, prie nugaros dėkite minkštus, apačioje - sunkesnius, viršuje - lengvesnius daiktus. Į šonines kišenes dėkite prausimosi reikmenis, puodelį, maistą. Riebalus ir mėsą galima dėti į lengvus plastikinius indelius. Reikia prisiminti, kokia tvarka sudėti daiktai, kad prireikus net tamsoje būtų galima juos rasti.
Jei jau pasiruošėte, čiupkite kuprinę ir pirmyn!
• Gerti ir valgyti reiktų ilgesnių pertraukų metu, o jei troškina einant ar irkluojant, geriau suvalgyti vaisių, nes atsigėrus, ypač šalto vandens, tik labiau prakaituosite ir jausite troškulį.
• Reiktų vengti maudytis ar smarkiai irkluoti daug prisivalgius.
• Svarbu nepersideginti saulėje, išsirengus iki pusės galima žygiuoti ar irkluoti tik apsiniaukusiu oru, o kaitinant saulei - reiktų vilkėti lengvais natūralaus pluošto marškinėliais.
• Irklavimas teikia malonumo tik tada, kai irkluojama profesionaliai, nesikarščiuojant ir tinkamu laiku. Reikia išmokti tinkamos kūno laikysenos, taupiai eikvoti energiją, tinkamai laikyti irklą ir ritmingai, taisyklingai kvėpuoti.
• Prieš šokant į vandenį įkaitusį kūną reikia apsišlakstyti vandeniu ir tik tada pamažu bristi gilyn.
• Išsimaudžius šaltą, vėjuotą dieną, kūną reikia gerai apsitrinti rankšluosčiu ir tučtuojau apsivilkti šiltais drabužiais.
• Vietą laužui reikia parinkti ne arčiau kaip 5m nuo medžių, kad laužas negadintų šaknų ir lapų.
• Kad būtų galima įkurti laužą net ir tuojau po lietaus, kuprinėje reikia turėti beržo tošies arba sausų šakelių prakurams. Sausų prakurų galima rasti ir miško tankmėje, po lapų arba spyglių sluoksniu. Drėgname ore laužą geriausia įkurti iš balanėlių, suskaldžius storesnį išdžiūvusį medį.
• Puodo dugną galima šiek tiek pašildyti ir iš išorės išmuiluoti - tuomet suodžiai lengvai nusivalys.
• Orientuotis vietovėje jums padės: didelių akmenų, spygliuočių apsamanojusi pusė - ji būna atgręžta į šiaurę. Skruzdėlynai visuomet yra į pietus nuo medžio.
• Jei kamuoliniai debesys vakarop neišsisklaido ir nedingsta, oras pablogės ir bus lietaus.
• Jei dieną pastebimi atskiri debesys vakarop dingsta, bus giedra.
• Jei dieną buvo giedra, bet į pavakarę debesys ima tirštėti ir storėti, oras pasikeis ir bus lietaus.
• Jei vėjas į pavakarę stiprėja, beveik visada sulaukiama ilgalaikių kritulių arba audros.
• Didelė rasa - gero oro ženklas. Jei naktį miške žymiai šilčiau negu lauke, bus giedra.
• Jei saulei nusileidus giedrame danguje vakaruose ilgai matyti beveik balta sidabrinė žara be jokių ribų, ilgą laiką bus giedra.
• Nepaprastai stiprus žvaigždžių mirgėjimas yra artėjančių kritulių ženklas. Jei ryto aušra labai raudona, gali būti kritulių.
• Gyliai prieš audrą ir lietų būna ypatingai įkyrūs.
• Kregždės prieš giedrą orą skraido aukštai, prieš lietų - pažeme.
• Varlės daug kvarkia prieš gražų orą.
• Jeigu prie ežero jaučiamas stiprus žuvies kvapas, bus lietaus.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę