Įkandus vabzdžiui, į žaizdelę patenka nuodų - įvairių baltymų, fermentų ir kitokių biologiškai veiklių medžiagų. Vabzdžių nuodams sąveikaujant su mūsų organizmo imunine sistema, kyla įvairių atsakomųjų reakcijų. Tai gali būti paprasta odos uždegiminė reakcija arba alerginė reakcija, kuri pasireiškia žaibiškai, gali būti grėsminga gyvybei.
Vabzdžių įkandimų stenkitės išvengti. Iškylaudami gamtoje tinkamai apsirenkite: jei bus kuo mažiau drabužiais nepridengtų kūno vietų, vabzdžiai jus mažiau kamuos. Be to, galite naudoti vabzdžius atbaidančias priemones - repelentus.
Įkandimų vietas tepkite specialiais tepalais. Niežtinčias vabzdžių įkandimų ar įgėlimų vietas galima patepti šiek tiek parūgštintu vandeniu. Be to, įkandimų vietas galima patepti vadinamąja ,,Vietnamietiška žvaigždute” ar vaistinėje įsigytais antihistamininiais tepalais (psilobalzamu, fenistiliu ir pan.), kurie slopina uždegimo reakcijas.
Dezinfekuokite žaizdeles. Jei įkandimų vietos stipriai nukasomos (nudraskomos) ar supūliuoja, jas reikia dezinfekuoti briliantine žaluma ar kitais spiritiniais tirpalais, nes negydomi pūlingi uždegimai gali labai išplisti, sukelti kraujo užkrėtimą.
Grėsmė gyvybei dažniausiai kyla dviem atvejais:
kai įgelia daug vabzdžių (dažniausiai bičių arba vapsvų);
jei žmogus yra alergiškas tam tikrų vabzdžių nuodams. Užtenka net ir vieno vabzdžio įkandimo, kuris sukeltų organizmo alerginę uždegiminę reakciją.
Alerginė reakcija įvyksta dažniausiai per kelias minutes: stipriai sutinsta įkandimo vieta (todėl svarbu nuimti bet kokius veržti galinčius daiktus), tinimas greitai plinta ir gali išplisti po visą kūną. Neretai išberia viso kūno odą. Tinti gali ir kvėpavimo takai, be to, kartais pradeda spazmuoti kvėpavimo takų raumenys, pagausėja gleivių sekrecija, visa tai sukelia stiprėjantį dusulį, kuris, nesuteikus kvalifikuotos pagalbos, gali baigtis mirtimi. Sutrinka kraujotaka: išsiplečia smulkiosios kraujagyslės, staiga sumažėja arterinis kraujo spaudimas, pradeda svaigti galva, temsta akyse, trinka sąmonė, žmogų gali ištikti šokas. Gali sutrikti ir virškinamojo trakto veikla: pradeda skaudėti pilvą, atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Ištraukite vabzdžio geluonį. Geluonį paimkite atsargiai (geriausia pincetu prie pat įkandimo vietos). Neimkite jo už pulsuojančios dalies, nes iš nuodų liaukų į kraują pateks papildoma nuodų porcija.
Suleiskite vaistų. Jei esate jautrus vabzdžių įkandimams, būtinai turėkite gydytojo skirtų leidžiamų vaistų (adrenalino), kurių, įkandus pavojingam vabzdžiui, nedelsdami susišvirkškite į raumenis. Jei minėta alerginė reakcija ištinka kitą asmenį, paklauskite, ar jis neturi su savimi medikamentų. (Adrenalinas yra labai stipriai veikiantis vaistas. Jis gyvybiškai reikalingas sunkios alerginės reakcijos ištiktam žmogui. Paskirti turi teisę tik gydytojas.)
Jei neturite vaistų, uždėkite timpą. Neturint vaistų, įkandus vabzdžiui iškart virš įkandimo vietos uždėkite timpą (ji turi būti plati, nepamirškite po ja padėti pamušalo) ir nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Timpa neveiksminga, kai alerginė reakcija jau išplitusi po visą organizmą ar nukentėjusįjį ištinka anafilaksinis šokas (sutrikusi sąmonė, oda blyški, prakaituota, labai padažnėjęs pulsas bei kvėpavimas).
Ištiktąjį šoko guldykite ant nugaros. Jei nukentėjusįjį ištiko anafilaksinis (alerginis) šokas (jis dar sąmoningas), guldykite ant nugaros, pakelkite galūnes, atsagstykite apykaklę, nuimkite visus veržti galinčius daiktus. Jei pradeda tinti kaklas, galite jį šaldyti. Jei nukentėjusysis praranda sąmonę, guldykite jį stabiliai ant šono bei kontroliuokite gyvybines funkcijas (joms sutrikus, pradėkite gaivinti).
Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jei esate užmiestyje, neturite telefono arba pagalba gali užtrukti, nedelsdami patys gabenkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą ar artimiausią vaistinę, kur bus galima sušvirkšti būtinų vaistų.
Laikas, per kurį atvyks greitoji medicinos pagalba ar jūs patys nugabensite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, gali nulemti pasveikimo bei gyvenimo prognozę.
Erkės tyko savo grobio ant įvairių aplinkos daiktų, tai dažniausiai įvairių medžių lapai, šakelės, žolė ir panašiai. Pavojingiausios Lietuvos miškų erkės yra iksodinės: jos platina įvairias ligas, pvz., erkinį encefalitą (smegenų uždegimą), Laimo ligą, Ku karštligę ir kt.
Saugokimės erkių. Vykdami į miškus ar žvejoti apsirenkite taip, kad liktų kuo mažiau nepridengtų kūno vietų. Išėję iš miško bei grįžę namo iškratykite drabužius, išsišukuokite plaukus, apsižiūrėkite visą kūną. Galite vartoti specialias nuo erkių apsaugančias priemones, kurių kvapas padaro jus nepatrauklius šiems gyviams.
Erkei įsisiurbus, reikia kuo greičiau ją ištraukti. Odą dezinfekuokite 70 proc. spiritu. Pincetu suimkite erkę prie pat jos įsisiurbimo vietos ir, kelis kartus pasukę prieš laikrodžio rodyklę, ją ištraukite. Erkės įkandimo vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu, galite užklijuoti baktericidinį pleistrą.
Ištraukus erkę, reikia įdėmiai stebėti jos įsisiurbimo vietą bei bendrą organizmo būklę. Jei įkandimo vieta (po 8-15 dienų) parausta ir šis paraudimas plinta į aplinkines odos sritis bei pablykšta jo centras, galima įtarti Laimo ligą. Tačiau reikia pabrėžti, kad paraudimas atsiranda tik 60 proc. asmenų, užsikrėtusių Laimo liga.
Ar galima sužinoti apie užsikrėtimą dar ligai nepasireiškus? Galima ir labai pageidautina, kadangi nustačius užsikrėtimą skiriamas trumpas profilaktinio gydymo kursas, kuris užkerta kelią ligai pasireikšti. O nustatyti tai galima ištyrus įsisiurbusią erkę arba įkąstojo asmens kraują. Jeigu profilaktinis kraujo tyrimas parodys infekuotumą Laimo liga arba erkėje bus surasta minėtosios ligos sukėlėjų - tuomet reikia kreiptis į gydytoją arba infektologą.
Laimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po vienos
dviejų savaičių, tačiau inkubacinis periodas gali trukti 3-35 dienas. Ši liga pažeidžia ne tik odą, bet ir kitus organus: raumenis, sąnarius, širdį, smegenis ir kt. Dėl šių pažeidimų ligonis gali tapti invalidu.
Jei po erkės įkandimo praėjus 1-2 savaitėms pakyla kūno temperatūra, pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, pykina, sutrinka miegas, tuomet galima įtarti erkinį encefalitą. Įsisiautėję virusai pažeidžia smegenis ir gali ištikti paralyžius. Dažniausiai po kelių dienų kritus temperatūrai galvojama, kad jau pasveikta, tačiau ji vėl pakyla, tuomet ir įvyksta paralyžius - ligonio galva nusvyra, jis negali pakelti rankų. Be to, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir geriant neseniai susirgusių karvių ar ožkų pieno. Po kurio laiko gyvulių kraujyje pasigamina antikūnų, ir pienas įgyja gydomųjų savybių. Nuo erkinio encefalito gali apsaugoti skiepai, o neskiepyti asmenys išvengti šios ligos gali susileidę specifinio imunoglobulino nuo erkinio encefalito. Jo švirkščiama į raumenis kuo skubiau ir ne vėliau kaip po trijų parų po erkės prisisiurbimo.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę