){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kelionės po margą pasaulį tapo įprastos ir prieinamos. Deja pasitaiko, kad keliautojai grįžta namo ne tik su maloniais įspūdžiais, tačiau ir svetimų šalių ligomis. Vieni nepatogumai kyla dėl ilgų ir varginančių kelionių, kiti- regiono sąlygų, treti- dėl pačių atostogautojų neapdairumo.
NEPATOGUMAI SKRENDANT LĖKTUVU
Skrendant lėktuvu dideliame aukštyje, ore sumažėja deguonies kiekis. Keliautojams kyla sunkumai kvėpuojant, blogėja koncentracija. Cirkuliuojantis lėktuvo oras sausina odą, akis, nosies gleivinę bei gali išnešioti sėdinčių žmonių infekcinių ligų virusus. Skirtumas tarp lėktuvo ir ausų oro slėgio sukelia ausų užgulimą ir net laikiną apkurtimą. Norint išvengti išvardintų nepatogumų, patartina lėktuve gerti vandenį, čiulpti ledinukus, o nosies gleivinę praplauti hipertoniniu vandenyno vandens purškalu QUIXX.
Ilgų skrydžių metu iškyla nejudrumo problema. Kojose atsiranda sunkumas, nuovargis, tinimas. Gydytojai pataria keleiviams pastovėti ar pavaikščioti praėjime tarp sėdynių, mūvėti kompresines kojines, kojas pasitepti kraujotaką gerinančiu heparino tepalu LIOTON 1000.
JŪROS LIGA
Pusiausvyros organai yra vidinėje ausyje. Jie reaguoja į žmogaus judesius. Kai judesiai nesuderinami su tuo, ką mato akys, smegenyse įvyksta sąmyšis: pradeda pykinti, svaiginti, darosi silpna. Dėl to prieš kelionę mašina, lėktuvu ar laivu nepatariama daug valgyti, tačiau gerti vandens reikia nemažai. Keliaujant ne skaityti, bet akis nukreipti į tolį.
BIORITMŲ SUTRIKIMAS
Jei skrendant kertamos laiko ir klimato juostos, gali kilti bioritmų sutrikimai. Tai reiškia, kad susidaro disbalansas tarp vidinio organizmo ir aplinkos paros laiko. Tai iššaukia miego, maitinimosi, nuotaikos sutrikimus. Žmogus jaučia suglebimą, koncentracijos stoką, pykinimą. Todėl, pratinant organizmą prie pokyčių, prieš kelionę į vakarų šalis reikia eiti miegoti keliomis valandomis vėliau, o keliaujant į rytus- keliomis valandomis anksčiau.
DEHIDRATACIJA
Kiekvieno organizmo gyvybės palaikymui kasdien būtinas tam tikras kiekis vandens, mineralinių medžiagų ir energijos. Žmonės netenka skysčių būdami karštoje aplinkoje, gausiai šlapindamiesi, dažnai kvėpuodami, viduriuodami ar vemdami. Tuomet išsausėja lūpos, burnos gleivinė, liežuvis. Įkrenta akys. Padidėja dirglumas, mieguistumas. Tai pavojinga būsena, nes sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, kraujas tirštėja, kyla organų funkcijų sutrikimai. Dehidratacijos gydymui geriausiai tinka elektrolitų tirpalai, kuriuose tinkamai suderintas vandens ir mineralinių medžiagų santykis. Jų neturint, galima gerti nesaldžią ramunėlių, arbatžolių, kmynų arbatas.
PERKAITIMAS
Nukeliavę į karštuosius kraštus, poilsiautojai nori atsidžiaugti saule bei šiluma. Neįvertinę rizikos, ilgai būna saulėje, per daug juda karštyje ir dažnai perkaista. Nuo perkaitimo gali pakilti temperatūra (apie 37,5 laipsnius ), pablykšta oda, pykina, skauda ir svaigsta galva. O gavus saulės smūgį, kūno temperatūra kyla net iki 40 laipsnių , galima netekti sąmonės. Perkaitusį žmogų būtina vesti ar nešti į pavėsį, vėdinti, apiplauti drungnu vandeniu, girtyti skysčiais, ar net kviesti greitąją pagalbą.
GYVATĖS, VABZDŽIŲ, GYVŪNŲ ĮKANDIMAI
Keliautojams, nepažįstantiems laukinės svetimų kraštų gamtos, gresia pavojingi nuodingų gyvačių, vorų, skorpionų bei kraujasiurbių vabzdžių įgėlimai. Įkandus gyvatei, odoje matosi viena ar dvi nedidelės, vos pastebimos žaizdelės. Įkandimo vieta smarkai patinsta, parausta, odoje išsilieja kraujas. Tinimas tęsias. Įgelta koja ar ranka pasidaro rausvai melsva, atsiranda pūslės, išopėjimai. Gali pykinti, vimdyti, skaudėti ir svaigti galva, gali aptempti sąmonė. Nuodingus įkandimus visada būtina gydyti!
Dažniausiai vabzdžių įgėlimas sukelia vietinį sudirgimą, skausmą ar patinimą, niežėjimą . Jei kyla alerginė reakcija, pradeda niežėti visa kūną, ištinsta lūpos, vokai, veidas, galūnės, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, traukuliai, kvėpavimo sutrikimai- tai anafilaksinio šoko simptomai. Kad sumažėtų skausmas ir patinimas, uždėkite šaltą kompresą, ledo gabalėlius. Reikalui esant, išgerkite antihistaminių vaistų.
Pūkuotus meilius gyvūnėlius norisi paglostyti. O tai dažnai baigiasi nesėkmingai- įkandimu ar įdrėskimu. Jei įkando laukinis, beglobis, ar nežinomas gyvūnas, būtina išsiaiškinti, ar jis nepasiutęs. Yra galimybė, kad užsikrėsite pasiutlige. Jei iš žaizdos labai kraujuoja, o įkandimo vieta parausta arba ištinsta, jei pakyla temperatūra- būtina kreiptis į gydytoją.
Saugokite save kelionių metu.
L.Varanavičienė
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę