){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar kelionė nusimato ilga, ar trumpesnė, niekur nedingsim – susiruošti lagaminą vis tiek reikės. O iš pirmo karto paprastai ne visiems pavyksta tai padaryti – daiktų tai per daug, tai per mažai, lagaminas tai per sunkus, tai įtartinai lengvas... Kaip protingai susiruošti į kelionę ir kartu nieko nepamiršti? Pateiksime jums keletą patarimų ir dar klausime gydytojos, kuo pasirūpinti, kad kelionėje išvengtume sveikatos sutrikimų.
Ką pasiimti
Atsakymas į šį klausimą priklausys nuo to, į kokią šalį išsiruošėte. Jeigu prie jūros ar į paplūdimį, pasiimkite lengvų drabužių ir kelis vakarinius apdarus, jei nusimato turistinis turas, kur daug vaikščiosite, būtina apsirūpinti patogesniais rūbais ir avalyne. Bet kokiu atveju, likus iki kelionės kokioms 5–7 dienoms, raskite laiko pažiūrėti orų prognozę – gal prie jūros numatoma audra ar šiaip jau ne per daug karštam kraštui, į kurį žadate vykti, žadami nenormaliai karšti orai.
Toliau prieš pradedant krauti lagaminus vertėtų pirmiausia išsidėti visus daiktus, kuriuos numatote pasiimti, ir įvertinti viską „iš šalies“. Kelioniniai drabužiai turi būti imami tokie, kad tarp savęs puikiai derėtų ir kad nieko neišbalansuotumėte pakeisdami vieną ar kitą komplekto dalį, pavyzdžiui, bet kokie marškinėliai, palaidinė ar megztinis turi derėti ir prie džinsų, ir prie sijono, ir prie apavo.
Kaip nepaimti to, ko nereikia? Savaitę prieš kelionę susidarykite būtiniausių daiktų sąrašą (beje, sąrašas turi būti kiek galima išsamesnis) ir kas kurį laiką jį perskaitykite, išbraukdami daiktus, be kurių galėsite išsiversti. Dieną ar dvi prieš kelionę susidėkite pagal sąrašą lagaminą. Jei jame liks vietos – dar geriau, nes galėsite drąsiai pirkti suvenyrus draugams.
Apie viską iš eilės
Batai. Daug porų batų imti neverta, nes jie užima nemažai vietos (o tai ypač svarbu, pvz., skrendant lėktuvu). Be abejo, taip pat svarbu, kokia bus kelionė: jei kopsite į kalnus, vargu ar prireiks aukštakulnių, nors ir neseniai įsigijote naujus ir dar nespėjote pasipuikuoti. Pirma taisyklė – avalynė turi būti pritaikyta kelionės tikslui ir patogi – geriau imkite jau išbandytą apavą. Jei atostogausite prie jūros, nepamirškite paplūdimio šlepečių ir basučių, o vakarui galite įsidėti ir dailesnius batelius, jei keliausite į kalnus, reikės patogios sportinės avalynės.
Apatiniai drabužiai. Jų tikrai nepadauginsite. Geriau jau įsidėkite daugiau – taip nereikės rūpintis, kur išsiskalbti kelionės metu. Pagrindinis principas – kuo ilgesnė kelionė, tuo daugiau reikės apatinių drabužių. Beje, nepamirškite maudymosi kostiumėlio ar glaudžių, net jei poilsiauti numatote ne prie jūros, – galbūt netikėtai teks apsilankyti saunoje, baseine ar panašioje vietoje.
Aksesuarai (diržai, skarelės, skrybėlės). Jų geriausia imti po vieną, o jei jau į lagaminą netilps, apskritai palikite namuose. O paplūdimio skėtį, skarelę ar skrybėlaitę visada galėsite įsigyti vietoje.
Kosmetika. Tokie daiktai, kaip kremas, dantų pasta, kremas nuo įdegio, dezodorantas ar šampūnas tikrai bus reikalingi, bet jų galima nusipirkti ir vietoje. O, pvz., muilo ir šampūno paprastai viešbučiuose būna nemokamai. Tačiau jei norite naudoti savo įprastą kosmetiką, vienas variantas gali būti imti besibaigiančius indelius ir pabaigti juos iki galo, kitas – perpilti į mažesnius indelius, kad užimtų kuo mažiau vietos, ir tik tiek, kiek gali prireikti, – taip tuščių nebereikalingų indelių nereikės vežtis atgal.
Papuošalai. Labai brangių papuošalų imti nereikėtų, kad vėliau nesopėtų galvos, kur juos saugiai palikti einant į paplūdimį, kita vertus, gal ką nauja norėsite įsigyti vietoje.
Technika. Nepamirškite fotoaparato, vaizdo kameros, telefono, adapterio.
Svarbiausia, ko negalima nepamiršti, yra pasas, pinigai, bilietai ir namų raktai. Visa tai susidėkite į nedidelę rankinę, tik ji neturėtų būti labai ryškių spalvų, kad nepatrauktų nereikalingo dėmesio. Be to, vertėtų įsidėti drėgnų ir sausų servetėlių, rašiklį ir užrašų knygelę. Jei numatėte keliauti savo automobiliu, apsirūpinkite būtiniausiais žemėlapiais ir prieš kelionę gerai išstudijuokite maršrutą. O išeidami iš namų gerai patikrinkite, ar viską pasiėmėte, taip pat dar kartą įsitikinkite, kad išjungėte elektros ir dujinius prietaisus.
Gydytojos patarimai
Kuo reikia pasirūpinti prieš ruošiantis į kelionę, pataria gydytoja Rita Kauliuvienė.
Nepamirškite vaistų!
Ruošiantis į kelionę žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, būtina pasirūpinti įprastai vartojamais vaistais, netgi turėti jų daugiau, jei kelionė netikėtai užsitęstų. Ypač tai svarbu sergantiesiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, išemine širdies liga, bronchine astma, alergija ir kt., kai vaistus reikia vartoti nuolat.
Patarčiau pasiimti kraujospūdžio matuoklį, termometrą. Pasijutus blogiau, bus galima įvertinti savo būklę patiems, padidinti ar sumažinti vaistų dozę. Išgerti vaistų nuo karščiavimo.
Jei planuojamas ilgas skrydis lėktuvu ar ilga kelionė autobusu, asmenims, kurių išsiplėtusios kojų venos, kyla trombų susidarymo pavojus. Tad profilaktiškai dar prieš kelionę patarčiau pavartoti kraujagyslių sieneles stiprinančių vaistų, taip pat kraują skystinančių, dėvėti specialias elastines kojines, o kelionės metu atlikti lengvus pratimus – pajudinti pėdas, jei galima, palaikyti kojas pakeltas, pavaikščioti.
Važiuojant vingiuotais kalnų keliais asmenims, kurių jautri vestibulinė sistema, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, svaigti galva, todėl reikėtų turėti vaistų, reguliuojančių vestibiulinę sistemą, taip vaistų nuo pykinimo. Panašūs negalavimai gali kilti ir plaukiant laivu, skrendant lėktuvu.
Vandens parkuose reikia stebėti vaikus, kad ilgai neužsibūtų vandenyje ir nesušaltų. Keliaujant į kalnus, ypač į didesnį aukštį, gali atsirasti galvos svaigimas, oro trūkumas, todėl reikia atsižvelgti į savo sveikatos būklę ir įvertinti, ar kelionė nebus per daug sudėtinga.
Pirmoji pagalba
Ar vykstate į kaimą, ar išsiruošėte į tolimesnę kelionę, visada pagalvokite, kad galite patirti traumą, kilti alergija ar kitaip sušlubuoti sveikata. Ir pirmąją pagalbą turite suteikti sau patys. Todėl reikėtų turėti:
vaistų nuo skausmo, temperatūros,
nuo viduriavimo (ypač jei vykstate į egzotiškas šalis),
nuo alergijos,
tvarsliavos,
priemonių nuo uodų ir kitų mašalų.
Keliaujant į karšto klimato šalis, būtina
medvilniniai rūbai, galvos apdangalas, akiniai nuo saulės,
gerti pakankamai skysčių, visada turėti su savimi vandens,
gausiai prakaituojant netenkama daug kalio, magnio, todėl vertėtų šių preparatų pavartoti papildomai,
vengti neįprastų maisto produktų.
Beje, jei vykstate į užsienį, nepamirškite pasirūpinti sveikatos draudimu, Europos sveikatos draudimo kortele. Taigi būtinoji medicinos pagalba visada bus suteikta.
Ir dar vienas patarimas: prieš kelionę apsilankykite pas šeimos gydytoją, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis.
Tiems, kurie išsiruošė į kelionę lėktuvu:
Jei skrendate lėktuvu, turite žinote, kad yra specialios taisyklės, kurių teks laikytis. Pirmiausia,visus skysčius (išskyrus būtiniausius vaistus) atiduokite su bagažu, nes oro uostose atidžiai tikrinama, kad rankiniame bagaže nebūtų jokių skysčių, ir į lėktuvą jus gali leisti tik su 100 ml vaistų buteliuku.
Jei numatėte vežtis specialųjį bagažą (pvz., muzikos instrumentus, dviračius, ypatingą sporto įrangą ir pan.), dėl išsamesnės informacijos kreipkitės tiesiogiai į oro uosto informaciją arba į savo kelionių agentūrą. Keliaujantiems lėktuvu taip pat reikia žinoti, kad kai kurie daiktai iš viso gali būti draudžiami vežti, tad jei nežinote, ar bus galima transportuoti kokius nors daiktus, teiraukitės savo kelionių agentūroje arba tiesiogiai kompanijos, kuria skrisite, informacijoje.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę