){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Iškyloms su vaikais rinkitės vietoves, kuriose jiems būtų garantuota aktyvi veikla, kur būtų galima dieną aplankyti įdomias vietas, o naktį surengti naktinį žygį. Nesigailėsite išsiruošę žūklėn prie mažo tvenkinio, knibždančio karosais. Vaikams reikia veiksmo, o ne vienatvės ir ramybės.
Tačiau upės, ežerai, tvenkiniai, kalnai, skardžiai sukelia tiek pat pavojų, kaip ir suteikia pramogų. Tad vietos pasirinkimą turėtų lemti vaikų amžius, temperamentas ir priežiūros galimybės. Kad ir kokia saugi jūsų pasirinkta vieta, vienas iš tėvų turi nuolat prižiūrėti vaikus, todėl labai patartina vykti stovyklauti kartu su kitais suaugusiaisiais ar kelioms šeimoms kartu.
Degantis laužas yra kaip kūdikis - jo negalima palikti be priežiūros. Netgi jei namuose jau išmokėte savo mažylius nežaisti su degtukais, stovyklavimas yra puiki proga pakartoti kursą. Mažų vaikų neleiskite artintis prie laužavietės, nesvarbu, ar joje dega ugnis. Maži vaikai nesupranta pasakymo “kartais taip, o kartais - ne”, tačiau netgi metų pusantrų amžiaus mažyliai supras jūsų “negalima” bei “karšta”.
Jei jūs nesidžiaugiate nuotykiu, nesitikėkite, jog juo bus sužavėtas jūsų vaikas. Patys džiaukitės iškylavimu taip, lyg tai būtų pirmoji jūsų išvyka.
Būtinai įtraukite savo vaikus kurdami stovyklavietę. Jūsų mažiausieji gali padėti iškrauti iš automobilio lengvus krovinius; rinkti mažas šakeles laužui, paduoti mamai ir tėčiui virtuvės įrankius; surinkti kankorėžius iš vietos, kurioje bus statoma palapinė.
Ikimokyklinukai gali dar ir ruošti miegamąsias vietas, atlikti paprastas valgio gaminimo užduotis - pilti nekarštą vandenį ir pan.
Mokyklinukai iki 8 metų gali būti tikri pagalbininkai. Jie pagelbės jums virtuvėje ir statant palapinę; rinks šiukšles ir padės atnešti vandens.
Vyresni nei aštuonerių metų vaikai yra patys geriausi stovyklautojai. Kai kurie jų gali patys statyti palapinę, paruošti paprastus patiekalus, desertus. Nepamirškite saugoti juos nuo ugnies keliamų pavojų.
Kalbėdamiesi su mažu žmogumi stenkitės būti jo akių lygyje. Štai todėl žvejojimas mažoje valtelėje yra ideali bendra suaugusiųjų ir vaikų pramoga. Galbūt vaikai ir vykdys jūsų nurodymus ir paliepimus iš viršaus, tačiau nesitikėkite, jog ateinančiais metais jie entuziastingai sutiks jūsų pasiūlymą praleisti atostogas gamtoje.
Visada rodykite, kaip reikia rinkti sausuolius, darinėti žuvį ar užrišti mazgą. Ne pasakokite, o rodykite. Išgirdę pamokslavimą, vaikai užsisklendžia savyje. Bet jie gali išmokti iškylavimui reikalingų įgūdžių, stebėdami suaugusiuosius, net jei suaugusieji nežino, jog yra stebimi.
Leiskite jiems patirti nuotykį; nebūtina viską įstatyti į išankstinio plano rėmus. Jei jie viską užmiršta gaudydami drugelius, stebėdami buožgalvius - tebūnie. Vaikai daug laimingesni aktyviai judėdami negu sėdėdami vienoje vietoje ir laukdami, kada užkibs žuvis.
Be abejo, jūsų vaikams kyla visiškai realus pavojus pasiklysti. Čia jiems padės tėvų ant kaklo užkabinti švilpukai, tačiau vaikai turi suprasti, kad šie švilpukai yra skirti ne žaidimams, o netikėtiems atvejams.
Dažniausiai tėvų daroma klaida - praleisti kuo didesnę dienos dalį žygyje, valtyje ar ant dviračio. Už smagias valandas, kurias praleidote nesustoję, mokėsite vėliau, artėjant tamsai, mėgindami kuo skubiau įsikurti stovyklavietėje kartu su alkanais, pavargusiais vaikais. Atvykite į stovyklavietę kuo anksčiau - turėsite laiko ir įsikurti, ir pailsėti.
Įsitikinkite, kad vaiko miegmaišis yra švarus, sausas ir šiltas. Geras miegas garantuoja puikią ateinančios dienos nuotaiką. Greičiausiai įsitikinote - vaikai naktį bijo žvėrių, kitų baisybių. Saugokitės laukinių žvėrelių, nelaikykite maisto palapinėse ir, jei norite, kad jūsų vaikai naktį miegotų ramiai, jokiu būdu negąsdinkite vaikų meškomis. Puikus vaistas nuo nakties garsų baimės - kišeninis žibintuvėlis kiekvienam šeimos nariui.
Vaikai greitai perpranta stovyklavimo etiką. Jiems patiks rinkti sausuolius, kurti laužą, rinkti šiukšles, valgyti viską, ką patys sužvejoja. Visa tai padės jiems jaustis išdidžiais. Pasiimkite atsarginių plastiko maišelių šiukšlėms, kurias galbūt aptiksite miške. Vaikai geranorišką miško švarinimą prisimins ilgai.
Jei norite, kad jūsų vaikai pamėgtų stovyklavimą visam gyvenimui, fotografuokite, fil-muokite juos kartu su pagauta žuvimi, prie sukurto laužo, atliekančius įvairius stovyklavimo darbus. Vaikai gali pamiršti, kaip jiems buvo smagu, tačiau jie niekad neužmirš, jei turės šiuos įvykius įamžintus.
Rečiausiai savo vaikui turėtumėte tarti žodį “aš”. Kuo dažniau jam sakykite “Ačiū tau”, “O ką tu manai?”. O patys svarbiausi žodžiai yra “Aš tavimi didžiuojuosi”.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę