Gyvenimas kitoje Žemės pusėje

„Sveikas žmogus“ savo skaitytojus ir toliau kviečia keliauti po svečias, įdomias ir dažnai – egzotiškas šalis. Juk ne vienam įdomu nors akies krašteliu žvilgtert, kaip žmonės gyvena kitur, „už tvoros“. Smalsumas – sveika žmogiška savybė. Šį kartą keliaujame į tolimąją Naująją Zelandiją, kur gide pabus lietuvaitė Jūratė Savukynaitė, ten gyvenusi trejus metus. Nors tolima ir kitokio mentaliteto šalis, Naujoji Zelandija turi ir panašumų su Lietuva. Susipažinkime iš arčiau.
 
Jūratė į Naująją Zelandiją išvyko dar studijų metu, o, susižavėjusi šalimi, jos gamta ir gyvenimo būdu, nusprendė pasilikti kiek ilgėliau. „Pirmiausia dirbau architekto asistente, vėliau įvairiose kavinėse, paskutinis projektas buvo individualaus namo atnaujinimas, o dabar su namo šeimininku kuriame internetinį puslapį, susijusį su nekilnojamojo turto prekyba. Prie šio projekto tebedirbu ir grįžusi į Lietuvą“, – pasakojimą pradeda jauna mergina.
Kaip ir visų savo pašnekovų, Jūratės teiraujuosi, kaip jautėsi prieš tokią kelionę, ar turėjo kažkokių stereotipų, ką parodė realybė? „Ačiū Dievui, stereotipų neturėjau, nes apie Nauj1ją Zelandiją nieko nežinojau, o nebuvo ir su kuo pasikalbėti prieš kelionę“, – atsako pašnekovė. Anot jos, tokia nežinia buvo didelis privalumas, kadangi, neturint išankstinių nusistatymų, nebuvo jokių trukdžių įgyti naujos patirties. „Iš tiesų man labai pasisekė – darbą atvykusi į Naująją Zelandiją gavau vos po pusantros savaitės“, – šypsosi mergina. O sėkminga pradžia, kaip sakoma, pusė darbo – Jūratė naujojoje šalyje greitai pasijuto kaip namie, kaip sako pati, įsimylėjo tolimąją Zelandiją ir ją dabar vadina tikraisiais savo sielos namais.
Tarsi atvirutė
Nei aš, nei, tikiu, daugelis žurnalo skaitytojų nesame buvę Naujojoje Zelandijoje, todėl klausiu Jūratės – kokia gi tai šalis? Kaip galėtum ją apibūdinti? „Kad ir kokius įspūdžius pasakočiau draugams, atrodo, kad žodžiais niekada nesugebu perteikti savo patirties. Visiškai nieko apie šalį nežinančiam žmogui galėčiau pasakyt, kad įspūdžiai prasideda jau įsėdus į pirmąjį didžiulį lėktuvą Londone. Skrydis, ilgos valandos ore ir galiausiai žodžiai „Lėktuvas leidžiasi į Oklando oro uostą, sveiki atvykę į Naująją Zelandiją“. Kaip pasakoja mergina, jau laukdama paskutinio lėktuvo Australijoje, ji negalėjusi atplėšti akių nuo šalies gamtos, o, žengus pirmąjį žingsnį Naujoje Zelandijoje, jos pačios žodžiais „kažkas stipriai suspaudė krūtinę, norėjosi verkti kaip vaikui, lyg būčiau pasiekusi kokį neįgyvendinamą tikslą.“
Anot Jūratės, pati šalis yra visiška priešingybė tam prie ko mes, lietuviai, esame pripratę: pradedant važiavimu kita kelio puse, nenusakomai gražia gamta ir baigiant itin marga šalies populiacija – imigrantais, vietiniais indėnais – maoriais ir baltaisiais kiviais.
„Kokius keturis mėnesius aš vis atsikeldavau kas rytą ir galvodavau, kad esu filme, kad esu kitoj planetoj, kad patekau į savo svajonių žemę. Liesdavau rankomis viską, tyrinėjau augalus ir džiaugiausi mažais dalykais: neįprastais augalais, kitokia oro kokybe ir kvapu, kraštovaizdžiu, neaprėpiamu vandenynu, jo spalva, saule, paplūdimiu...“ – poetiškai kalba Jūratė. Ji sako praleidusi daugybę valandų sėdėdama paplūdimyje ir viską stebėdama.
Mergina šypsosi sakydama, kad Naujojoje Zelandijoje neįmanoma padaryti nekokybiškų nuotraukų, visos jos gražios, vis dėlto tenka ir nusivilti, kadangi fotografija atspindi tik mažą to grožio dalį.
Jūratę sužavėjo ne tik gamta, bet ir vietinių mokėjimas atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis gyvenimu. „Tai mane labai erzino iki tol, kol neišmokau to daryti pati“, – juokiasi pašnekovė.
Alkoholis ir nutukimas
Šalies gyventojai – itin įvairūs. Tikrieji Naujosios Zelandijos gyventojai yra indėnai maoriai ir baltieji kiviai. Maoriai į šalį kadaise atvyko iš Polinezijos šalių ir jų yra palyginti nedaug, gyvena jie daugiausiai šiaurinės salos šiaurėje. „Jie mėgsta šilumą, vandenį ir gamtą, dažniausiai mažuose miesteliuose dirba žemę ar kitus nekvalifikuotus darbus“, – aiškina Jūratė. Baltieji kiviai, kaip sako pašnekovė, yra britų ir airių palikuonys, jie gyvena visoje šalyje, ypač sostinėje Velingtone, pietinės salos miestuose, primenančiuose Europos miestus. Anot merginos, sunku vienareikšmiškai apibūdinti gyventojų būdą ir charakterį, tačiau visus vienija atsipalaidavimas, geras humoro jausmas ir geranoriškumas. „Toks nesavanaudiškas noras padėti mane, lietuvę, labai ilgai stebino ir ilgai negalėjau patikėti, kad žmogus gali ir nori padėti, nesiekdamas jokios naudos sau“, – pasakoja Jūratė.
Vis dėlto yra ir kita medalio pusė, šiuo atveju – smurtas namuose ir naktinės lenktynės gatvėse. Vietiniai taip pat be saiko vartoja alkoholį, dažnai rūko marihuaną.
Kuo vietiniai užsiima laisvalaikiu, klausiu Jūratės. „Jie labai mėgsta draugų susibūrimus namuose, kai kepa maistą ant grotelių sode, žaidžia stalo ir lauko žaidimus. Taip pat mėgsta laiką leisti paplūdimiuose ir paplūdimių kavinėse, savaitgalius – parkuose, kurie itin prižiūrėti. Daugelis dažnai lankosi baruose, klubuose. Na, o iš tiesų vietiniams svarbiausia bendrauti ir mėgautis gyvenimu“, – aiškina mergina. Anot jos, zelandiečių mėgstamiausia sporto šaka yra regbis, dėl kurio visi pamišę, kaip lietuviai pamišę dėl krepšinio.
Pasiteirauju apie vyrų ir moterų santykius. Kaip teigia Jūratė, maorių vyrai stambaus kūno sudėjimo, stengiasi pabrėžti savo vyriškumą, jiems labai svarbu turėti gerą automobilį ir t.t.
Maorės moterys dažniausiai anksti susilaukia vaikų.
Deja, maorių šeimose dažna problema yra smurtas prieš moteris.
„Kivių vyrai savo stiliumi man primena skandinavų vyrus, yra atsipalaidavę ir nerūpestingi, tačiau būna labai įdomių pašnekovų. Kivės moterys primena brites, mėgsta parodyti save, tačiau, mano nuomone, turi nekokį stiliaus jausmą“, – šypsosi Jūratė. Kiviai, pasak jos, vartoja itin daug alkoholio. Artima ir mums, lietuviams, tema, pagalvoju. Pašnekovė taip pat teigia, kad šalia alkoholio vietiniai mėgsta pasimėgauti ir maistu, todėl nutukimas – taip pat nereta problema. Po pokalbio internete pasiskaitau apie vietinį maistą – jis itin įvairus, daug jūros gėrybių, vaisių, daržovių. Iš kur antsvoris? Vis dėlto akis užkliūva ir už vakarietiškos įtakos – mėsainių, keptų bulvyčių... Galbūt tai ir yra nutukimo priežastis?
Imigrantai ir smurtas
Naujoji Zelandija – tolima ir izoliuota šalis, artimiausia jos kaimynė – Australija, su kuria sieja stiprūs ryšiai. Šalies ekonomikai daug įtakos turi JAV, taip pat Didžioji Britanija, kuri daugeliui kivių yra svajonių šalis – turtinga ir civilizuota.
Pačioje Naujojoje Zelandijoje, kaip pasakoja Jūratė, yra itin daug imigrantų iš Kinijos, Pietų Amerikos, taip pat – Vokietijos, Prancūzijos, D.Britanijos. Anot merginos, imigrantai gerai sugyvena tarpusavyje, kadangi gerbia vieni kitus. Vis dėlto vietiniai turi kitokią nuomonę ir „myli“ tik turistus, o į siekiančius apsigyventi žiūri su nepasitikėjimu ir vertina kaip konkurenciją ieškant darbo.
„Oklandas, kuriame gyvenau, kosmopolitiškas miestas, eidamas tam tikra miesto dalimi, dažnai jautiesi kaip, pvz., Kinijoje, o ne Naujojoje Zelandijoje“, - sako Jūratė.
Didelė šalies socialinė problema yra maorių teisės ir jų gyvenimo būdas, jie dažniausiai neturtingi, gyvena didelėmis, daugiavaikėmis šeimomis viename name, turi finansinių problemų. „Oklando rajonai, kur gyvena maoriai, vadinami pavojingiausia miesto dalimi“, – aiškina pašnekovė.
Didelė problema – jau minėtas smurtas šeimoje, todėl, siekiant padėti moterims, organizuojamos įvairios socialinės akcijos.
Be socialinių, Naujoji Zelandija kenčia ir nuo stichinių problemų: kadangi šalis yra ant techtoninių lūžių zonos, čia dažni žemės drebėjimai, paskutinysis Kistčurčo mieste nusiaubė namus, nusinešė nemažai gyvybių.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Reda
2015-01-08 23:22
Labai idomus straipsnis noreciau daugiau informacijos apie Naująja Zelandija noreciau aplankyti...

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai