Šimtametė pasninkų patirtis šiandienos žmogui

Dauguma Lietuvos gyventojų yra krikščionys, kuriems, laukiant šventų Velykų, derėtų pasninkauti. Kas gi yra tas pasninkas? Ar tai tik religinė tradicija, kurios privalome laikytis? Ir gal, ligi soties neprisivalgę pakildami nuo stalo ir atsisakę mėsiško maisto, ne stipriname savo valią, bet ir ginamės nuo įvairių ligų? Šiuos klausimus pagvildenkime su populiarių knygų medicinos tematika autore gydytoja pensininke Filomena Taunyte ir atsitiktinai į šio straipsnio autorės rankas patekusios kunigo Antano Yliaus, 1939-aisiais išleidusio knygelę „Operacija be peilio (pasninkai)“, mintimis.

Žiupsnelis istorijos

Kunigas A.Ylius savo knygelėje, kurios jau pavadinimas pabrėžia didelę pasninko įtaką sveikatai, pastebi, kad pasninkas yra dvejopas – dvasios ir kūno. Pirmasis yra ne kas kita, o savo vidinių galių, vaizduotės, minčių sutvarkymas, nuo kurio niekas negali būti laisvas.
Kūno pasninkas yra trejopas: susilaikymas, tikrasis pasninkas ir susilaikymas su pasninku.
Susilaikymas – tai atsisakymas nuo tam tikrų valgių, visų pirma mėsiškų (prie jų priskiriama tik šiltakraujų gyvūnų mėsa), siekiant dvasios darnos ir ramybės.
Tikrasis pasninkas yra kartą pavalgymas iki soties su mėsa, o kitus du kartus – tik užkandimas, neprisivalgymas iki soties ir be mėsos.
Susilaikymas su pasninku yra valgymas be mėsos kartą per dieną sočiai, o dar du kartus – taip pat be mėsos ir ne ligi soties.
Kunigas A.Ylius dar 1939-aisiais pabrėžė, kad senovės laikais pasninkai buvo daug griežtesni, vadinami sausais: nebuvo galima valgyti mėsos, nes ji smarkiau žadina gyvulišką energiją, ir visų gyvulinių produktų: kiaušinių pieno ir t.t., tik žemės ir medžių vaisius.
1918 metais popiežius Benediktas XV suvienodino pasninkus visoje bažnyčioje ir juos sušvelnino, leido atsisakyti sauso pasninko.
Susilaikymas yra privalomas visus metus penktadieniais. Pasninkas tikrąja prasme būtinas Gavėnios pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, o susilaikymas su pasninku rekomenduojamas Gavėnios penktadieniais ir šeštadieniais.
Pasninkas tikrąja prasme ir pasninkas su susilaikymu yra privalomas tik baigus 21-uosius metus iki septintojo dešimtmečio pradžios. Bažnyčia taip pat atleidžia nuo pasninko ligonius ir sveikstančius, besilaukiančias ir maitinančias moteris.

Poveikis sveikatai

„Kas drįsta Bažnyčią kaltinti už pasninkus, tegul nueina į ligonines ir tepažiūri, kokių ligonių ten ras daugiau – ar tų, kurie pasninkauja, ar tų, kurie ne. Galima iš anksto drąsiai pasakyti, kad nuo pasninko susirgusių neras nė vieno, o nuo persivalgymo ir persigėrimo – šimtus ir tūkstančius“, – rašoma knygelėje „Operacija be peilio (pasninkai)“.
Joje cituojamos ir kelių medikų profesorių ir vyskupo Juozo Paltaroko mintys apie gydomąją pasninko reikšmę. Jo esmė yra ta, kad pasninkaujant kūnas kuriam laikui apsaugomas nuo apsunkinimo ir pailsi žarnynas, virškinimo organai.
„Gyvybės veiksmams palaikyti penas tada imamas iš kūno atsargų, taip kūnas išsivalo nuo visokių atgyvenusių atliekų“, – kunigo akcentuota jau prieš 70 metų.
Išvados daromos tokios – pasninkais norima ne pakenkti, bet, priešingai, padėti, apsaugoti nuo pikto. Dvasinė pasninko nauda yra trejopa: pasninkas slopina geidulius, leidžia pasireikšti dvasiai, apšviečia protą.
„Laikydamiesi pasninko, stipriname savo valią, daromės geresni ir tauresni. Iš šio pasninko tikslo išplaukia ir antras, šalutinis – kūno sustiprėjimas“, – rašo kunigas A.Ylius.

Kodėl sunkmečiais sumažėdavo ligonių?

„Pasninkas ypač reikalingas žmogaus kūno sveikatai. Visos pasaulio religijos žmones ragina pasninkauti bent kelis kartus per metus. Senovėje dvasininkai ir gydė. Viešpačiui gal ir nelabai svarbu, kad mes 100 metų sulauktume, bet nesilaikysi jo įsakymų – nubaus. Ir tikrai nubaus – anksti pasiligosi”, – pastebi populiarių knygų medicinos tematika autorė gydytoja pensininkė Filomena Taunytė.
Ji pabrėžia, kad mūsų religija siūlė laikytis sauso pasninko, maitintis vien vegetarišku maistu 4 savaites prieš Kalėdas ir 7 savaites prieš Velykas. Tai rimtas organizmo valymas. Kol žmonės laikėsi šių reikalavimų, nežinojo alerginių ligų, vėžio atvejų buvo 80 proc. mažiau. Visiškai tapti vegetarais mūsų krašto žmonėms gal ir neverta, bet laikytis griežto pasninko kelis kartus per metus ar bent vieną dieną kas savaitę – labai puiki sveikatinimosi priemonė.
F.Taunytė įsitikinusi, kad tik vegetariškas maistas bent dvi savaites du kartus per metus iš karto dvigubai sumažintų podagros, insultų, infarktų, kitokių ligų atvejų.
Kodėl garbaus amžiaus gydytoja taip galvoja? Ji siūlo prisiminti kritiškiausius istorijos puslapius. Sunkmečiais niekas nesirgo podagra, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis, išnyko reumatinės, alerginės ligos, bronchų astma taip pat buvo retenybė.

Ligos ir badavimas – priešingybės?

Pasak F.Taunytės, apetito praradimas susirgus rodo, kad badavimas nėra svetimas žmogaus prigimčiai, o tik viena apsauginių reakcijų, tausojant jėgas kovai su į organizmą patekusia infekcija ar nuodais. Deja tai, ką apie gydomąjį badavimą mums pasakojo ilgametė žmonijos patirtis, kažkodėl yra pamiršta, ir šis gydymas laikomas netradicinės arba alternatyviosios medicinos dalimi.
Kuo pasninkas skiriasi nuo badavimo? Šis klausimas nėra sudėtingas. Pasninkaudamas žmogus valgo, tik nedaug ir ne viską, o badaudamas nevalgo visai, tik geria vandenį.
„Kai ką nors valgome, mūsų kepenys, kasa ir inkstai dirba visu krūviu, o badaujant – ilsisi“, – pastebėjo F.Taunytė.
Pasak jos, psichologinis žmogaus nusiteikimas badavimo metu turi didelę reikšmę. Kai žmogų badauti priverčia užgriuvusios nelaimės – karas, potvynis ar sausra, griūtis šachtoje, jo psichikos būklė būna tokia sunki, kad apie teigiamą bado poveikį negalima kalbėti. Todėl ir gydyti badu draudžiama, jei pats ligonis ir jo artimieji to nenori. Prieš pradėdamas badauti, žmogus turi būti išsamiai susipažinęs su šiuo gydymo metodu, žinoti, kas tada vyksta organizme, jį turi stebėti gydytojas. Jeigu tokių galimybių nėra, galima galvoti tik apie 1 dienos badą, vadinamąsias iškrovos dienas. Tai irgi duoda pakankamai puikių rezultatų sveikatai stiprinti.

Asmeninė gydytojos patirtis

Pati gydytoja neslepia turinti nemenką gydomojo badavimo patirtį. Ilgiausiai F.Taunytei gydytis badu teko 25 dienas, 3 kartus ji yra badavusi po 21 dieną.
„Kas 3 mėnesius bent po keletą dienų dienas pabūnu nevalgiusi, ir tai mane gelbėja nuo įvairių ligų, leidžia rašyti, dirbti protiškai“, – sako populiariausių knygų medicinos klausimais autorė, pabrėždama, kad badavimas nėra būdas numesti svorio, o tik galimybė atsikratyti arba pažaboti ligas.
F.Taunytė neslėpė, kad badavimu gydosi kai kurias ligas:
„Taip galima sustabdyti išsėtinę sklerozę, alergines, daugumą odos ligų. Pati taip bandau pristabdyti senatvę. Kai pajuntu, kad man sunku dirbti, pasistengiu bent porą dienų pabadauti, kad medžiagų apykaita pagerėtų. Bet geriau pabadauti 7 dienas. Tada prasivalo kraujagyslės, sustoja uždegimo procesai. Mat organizmo kariai, leukocitai, kurie paprastai dalyvauja virškinime, tada sutelkiami kovai su infekcija“.
Bet kitiems be patikimo gydytojo pagalbos gydytis badu ji nepataria, mat žmogui gali kilti įvairių baimių ar bent neaiškumų, kas su juo vyksta, o impulsyviai suvalgytas maistas gali turėti itin skaudžių pasekmių.

Padės visiems?

O kontraindikacijos badavimui, pasak ilgaamžės veiklios gydytojos, surašytos jau Šventajame rašte – seneliams, vaikams ir ligoniams jokie pasninkai negalioja.
Bet ar ne paradoksas, kad daug ligų galima gydyti badu ar pasninku, o pasninkauti ligoniams nereikia?
„Religijos nurodymai skirti sveikiems žmonėms, o ne ligoniams. Šie dažnai būna išsekę, dvasininkas neturi jų gydyti pasninku ar badu. Tai daryti gali tik išmintingas gydytojas“, – sako F.Taunytė. .

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau