){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daugelis traumų yra patiriamos po susidūrimų su įvairiais nejudančiais objektais, kitos – po susidūrimų su kitais slidininkais ar snieglentininkais.
Dažniausiai pasitaikančios traumos yra sumušimai, antroje vietoje – įvairaus pobūdžio raumenų patempimai. Dažnai žalojami ir raiščiai bei sąnariai.
Slidininkams dažniausia nukenčia kelio sąnariai. Pradedantieji itin dažnai pasitempia vidinius kelio sąnario raiščius. Nepatyrusiems sunku kontroliuoti abi slides, todėl neretai blauzdas persuka į išorę. Kita vertus, traumas patiria ir patyrę sportininkai.
Kaip pažinti, kokia trauma? Trūkus raiščiams, atsiranda didelė kraujosruva. Jei jaučiate aštrų nuolatinį skausmą, tikriausiai lūžo kaulas. Sąnario išnirimas pasireiškia staigiu aštriu skausmu, neįprasta rankų ar kojų padėtimi.
Žiemos sporto mėgėjų tyko ir daugiau pavojų. Slidinėjant kalnuose galimi nušalimai, nudegimai nuo saulės, aukštikalnių sukelti sveikatos sutrikimai ir pan. Kalnuose visuomet šalčiau nei įprastai, norėdami išvengti galūnių ar viso kūno nušalimų, pasirūpinkite specialia apranga.
Statistikos duomenimis, dažniau traumas patiria slidininkai nei snieglentininkai.
Snieglentininkai dažniausiai patiria traumas susidūrę su medžiais ir susižaloja viršutinę kūno dalį, rankas, raktikaulį, taip pat ir kelio čiurną, kelius. Kulkšnies traumos dažniausiai patiriamos po stiprių šoninių smūgių, kai pasitempiamos sausgyslės ar patiriama rimtesnė trauma, vadinamoji „snieglentininko kulkšnis“, – išorinės kulkšnies lūžis. Nuo šios traumas dalinai saugoja batai, turintys kulkšnies apsaugas. Minkštus batus mėgsta pradedantieji, nes jie leidžia lengviau valdyti lentą. Deja, minkšti batai, palyginti su kietais, smarkiai didina kulkšnies traumų galimybę.
Tačiau dažniausiai snieglentininkai susižeidžia riešus. Stiprūs smūgiai nukritus neretai baigiasi sausgyslių patempimais, raiščių plyšimais ar net kaulų lūžiais. Nuo šių traumų apsaugotų riešų apsaugos, kurių ypač reikia pirmąją čiuožimo savaitę.
Net kieti batus nuo kulkšnies traumų nepadeda išvengti kelio traumų. Jos dažniausiai pasireiškia vidinio ar išorinio meniskų plyšimais, priekinio kryžminio raiščio ir kelio šoninių raiščių plyšimais. Norint išvengti šių traumų, reikėtų įvertinti savo galimybes.
Naudingas patarimas: ne mažiau svarbi slydimo technika ir laikysena. Čiuožimo metu kūną ir kelius šiek tiek sulenkite, ypač šuolio metu.
Susidūrus su kietu sniegu, ledu, akmenimis, medžiu ar suoliuku, galima patirti rimtą galvos ir stuburo traumą, todėl šalmas yra būtinas komponentas tiek slidininkui, tiek snieglentininkui. Nepamirškite, jog ir lėtai čiuoždami galite kristi ir susižeisti galvą. Šalmą, pirkite skirtą būtent slidininkui. Specialūs šalmai yra pastiprinti šonuose, kur kritimo metu dažniausiai galva patiria smūgį.
Taip, ypač slidinėjant dideliu greičiu, nes akių traumos taip pat nėra retos. Būtina dėvėti nerasojančius sniego blizgesį ir saulės spindulius atspindinčius apsauginius akinius. Patikimiausi yra akiniai oranžiniais ar geltonais stiklais. Kokybiški akiniai saugos ne tik jus, bet ir kitus slidininkus, nes smarkiai pagerins jūsų matomumą slidinėjimo metu.
Taip. Slidinėjant kalnuose, būtina prisiminti apie tokius dalykus, kaip aklimatizacija ir aukščio įtaka žmogaus organizmui. Todėl, jei jūsų fizinis pajėgumas nėra didelis, pirmosiomis dienomis reikėtų vengti didelių fizinių krūvių, reikalaujančio didesnio deguonies kiekio sunaudojimo. Priešingu atveju raumenyse susidaro daugiau pieno rūgšties, dėl ko jaučiamas didesnis nei įprasta raumenų skausmingumas. Taip pat aukštikalnėse padidėja arterinis kraujo spaudimas, padidėja krūvis širdžiai, padažnėja kvėpavimas ir kt.
Jei trauma lengva ir judesio funkcija nesutriko, ramybė nėra labai svarbi. Ji būtina tuomet, jei judinant galūnę skauda. Esant lengvai traumai, reikia 1–3 dienų ramybės, o stiprūs pažeidimai gyja ilgiau.
Pirmąsias 24 val. rekomenduojama sumuštą vietą šaldyti. Šaltis – veiksminga priemonė, mažinanti patinimą, skausmą ir uždegimą. Ant traumuotos vietos uždėkite ir prispauskite šaldomąją pagalvėlę. Ją reikėtų laikyti po 20 min. kas 3–4 val. Po ledo procedūros galūnę lengvai pamankštinkite, tai apsaugos nuo raumenų spazmų.
Naudingas patarimas: sumuštą vietą tepkite Fastum geliu, maždaug po 5 cm gelio ryte ir vakare. Gydymą tęskite apie savaitę. Jei skausmas labai stiprus, gali prireikti ir geriamų nuskausminamųjų.
Patinimui mažinti galūnė suspaudžiama elastiniu tvarsčiu. Sutvarsčius apribojama judesio amplitudė, apsaugomi traumuoti ir sutvirtinami gyjantys audiniai. Tvarstykite nei per smarkiai, nei per laisvai. Stiprus sutvarstymas sutrikdo galūnių kraujotaką. Jei pastebėjote, kad pirštai nutirpo, ėmė mėlynuoti – skubiai atlaisvinkite tvarstį.
Naudingas patarimas: sužalotą vietą pakelkite aukščiau širdies lygmens, tai mažins pažeistos vietos patinimą, skausmą. Miegokite traumuotą koją padėję ant pagalvės. Kad tinimas ir kraujosruvos išnyktų dar greičiau , traumuotą vietą tepkite Lioton 1000 geliu 2-3 kartus per parą.
Kai nustatoma galūnės deformacija, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei skausmas,
patinimas, uždegimo požymiai, taikant aukščiau minėtas priemones, išlieka po 1–2 dienų ar net stiprėja, taip pat neatidėliokite vizito pas gydytoją traumatologą.
Naudingas patarimas: tarptautiniuose slidinėjimo kurortuose dažniausiai dirba patyrę slidinėjimo traumų gydytojai, todėl pasistenkite išsiaiškinti visus jums rūpimus klausimus.
Žiemos sporto mėgėjo ar profesionalo vaistinėlėje turi būti apsauginių kremų nuo saulės, nušalimų, vaistų nuo peršalimo, tepalo nuo skausmo ir uždegimo Fastum gel, tepalo nuo tinimo ir kraujosruvu Lioton 1000 gel, elastinio binto. Geriamieji analgetikai efektyviai malšina silpną įvairios kilmės skausmą, tačiau, jie kai kuriems gali dirginti virškinamąjį traktą, sukelti alergiją.
Jei esate patyręs traumą anksčiau, svarbu teisingai įvertinti savo fizinę sveikatą. Jei kyla abejonių, pasirūpinkite įtvarais, kurie padės išvengti pakartotinių traumų.
• Slidinėjimo mėgėjai turi sportuoti ir ruoštis sezonui visus metus. Palaikykite sportinę formą treniruoklių salėje, sveikatingumo klube, baseine ir pan.
• Jei slidinėjate tik kelis kartus per metus, pirmąją slidinėjimo dieną nesistenkite pasirodyti, ką esate išmokę prieš metus.
• Prieš kiekvienos dienos slidinėjimą padarykite 10–15 min. apšilimą – tempimo pratimus kaklo raumenims, pečių juostos, kelio ir kulkšnies sąnariams.
• Jei iki kelionės į kalnus ilgą laiką neslidinėjote, pirmąsias dienas skirkite ramiam slidinėjimui, pajuskite slides (snieglentę) ir savo kūną.
• Slidinėjimo greitį rinkitės atsižvelgdami į savo meistriškumo lygį ir oro sąlygas.
• Leisdamiesi nuo kalno būkite budrūs – laikykitės saugaus atstumo, venkite pavojingų situacijų.
• Nesustokite tose slidinėjimo trasos vietose, kur yra prastas matomumas.
• Krisdami susirieskite į kamuoliuką arba stenkitės griūti ant šono.
• Leisdamiesi ar kildami į kalną pėsčiomis, tai darykite trasos pakraščiu, kad jūsų nekliudytų šliuožiantys žemyn.
Naudingas patarimas: apsidrauskite nuo nelaimingų atsitikimų. Sunkių traumų gydymas Europos slidinėjimo kurortuose yra labai brangus, todėl būtina turėti sveikatos draudimą. Priešingu atveju slidinėjimo atostogos gali tapti ne smagiu žiemos prisiminimu, o ilgu gyvenimo įsiskolinimu gydymo įstaigai.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę