){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Per vasaros atostogas vaikas neišvengiamai bus ir namie, kartu su jumis, broliais ir seserimis ar draugais. Pasirūpinkite, kad jis turėtų, ką veikti, o kartu ir įgytų naudingų įgūdžių.
· Origamis – parūpinkite vaikams knygų arba atspausdinkite taisykles iš interneto. Iš pradžių patys paaiškinkite ir parodykite, kaip lankstomos figūrėlės, o toliau viską išsiaiškins jie patys. Šis užsiėmimas saugus, lavina vaizduotę, be to, net ir vienas vaikas puikiai praleis laiką.
· Piešimas – na ir kas, kad mokslo metai baigėsi. Kartu su vaiku pasidarykite piešimo popietę. Vėliau galite suorganizuoti savo piešinių parodą kitiems šeimos nariams.
· Kepimas arba virimas – juk kiekvienam pypliui įdomios virtuvės paslaptys. Kartu su vaiku iškepkite pyragą, pagaminkite salotas ar kitą patiekalą. Leiskite vaikui procese dalyvauti nuo pradžios iki pabaigos, taip jis susipažins su maisto gaminimu, sužinos, kaip atsiranda patiekalai. Kartu išmoks saugaus elgesio su peiliais, ugnimi ir t.t.
· Mergaitėms labai patiks „dizainerės” profesija – atnaujinkite senus drabužius. Prisiūkite ar nukirpkite detales, nudažykite ar iš dviejų rūbų padarykite vieną. Taip pat galite pasimokyti megzti, siuvinėti, lopyti.
· Pasidarykite paukščių lesyklėlę – kartu su vaiku ją pritvirtinkite kieme ar balkone, o vėliau stebėkite apsilankiusius skrajūnus svečius.
E
Vasarą, savaitgaliais arba per atostogas dažnai vykstame į gamtą: prie upės, ežero, į pajūrį, arba tiesiog į kaimą. Kad vaikas nenuobodžiautų, siūlome keletą užsiėmimų bei žaidimų, kuriuos išmokusi jūsų atžala galės žaisti ir kieme su draugais.
· Žvejokite – jei net pats nemokate, įsigykite paprastų, nebrangių reikmenų arba patys juos pasidarykite. Jei ir nepagausite žuvies – vis tiek bus smagu.
· Jei stovyklaujate arba atostogaujate kaime, vakare stebėkite žvaigždes. Neprivalomas netgi teleskopas – astronomijos žinias atšviežinkite internete ar iš knygų, o vakare apie žvaigždynus papasakokite bei parodykite vaikams.
· Vasara – puikus metas išmokyti vaikus plaukti, jiems išmokus, surenkite šeimos lenktynes.
· Nardykite ir nebūtinai tolimosiose jūrose – puikiai tiks lietuviška upė ar ežeras. Žaiskite, kas ištrauks įdomesnių akmenukų, o gal net ir žuvį? Jei leidžiate vaikams nardyti vieniems, nuolat stebėkite juos nuo kranto.
Pripildyk kibirą
Reikės: dviejų kibirų, vienos lėkštutės (kiekvienai komandai)
Pasižymimos starto ir finišo linijos. Prie starto linijos pastatomas kibiras, pripildytas vandens, prie finišo (už maždaug 20 m) – tuščias. Pirmas komandos narys paima lėkštutę, pripildo ją vandeniu ir bėga prie tuščio kibiro, stengdamasis neišlaistyti vandens. Išpylęs vandenį į tuščią kibirą, grįžta prie starto linijos ir perduoda lėkštutę komandos draugui. Laimi ta komanda, kuri pirma perneša kuo daugiau vandens.
Kortos ir skrybėlė
Reikės: dviejų kortų malkų (skirtingų spalvų kiekvienai komandai), skrybėlės.
Pasidalinama i dvi komandas. Visiems po lygiai padalinamos kortos tarp žaidėjų, už dviejų metrų ant grindų pastatoma skrybėlė. Pasikeičiant kortos metamos į skrybėlę, pabaigoje suskaičiuojami taškai: kiekviena korta nuo 2 iki 10 – lygi vienam taškui, didesnės kortos lygios 2 taškams.
Balionų mūšis
Reikės: balionų ir juostelių jiems pririšti.
Pasidalinama į dvi komandas, kiekvienam komandos nariui prie alkūnės pririšamas pripūstas balionas (kad būtų smagiau, galima pripilti vandens) ir komandos su balionais kaunasi. Jei kurio nors dalyvio balionas susprogsta, jis iškrenta iš žaidimo. Laimi ta komanda, kurioje lieka nesprogusių balionų.
Minų laukas
Reikės: dviejų raiščių akims užrišti, įvairių dėžių, kėdžių, kitokių daiktų, kuriuos galima būtų panaudoti kaip kliūtis.
Pasidalinama į dvi komandas. Plote, kuriame ruošiamasi žaisti, pristatoma įvairių iš minėtų daiktų – tai bus minos, o visas plotas – minų laukas. Vienam žmogui iš kiekvienos komandos užrišamos akys ir jis turi pereiti minų lauką, nepalietęs minų. Kiti komandos nariai turi padėti jam tai padaryti, šaukdami kur reikia eiti. Jei vis dėlto mina paliečiama, žaidėjas turi sustoti ir stovėti, kol visa komanda garsiai suskaičiuos iki 10. Kai minų laukas pereinamas, nusiimamas raištis ir bėgama perduoti estafetę kitam komandos draugui. Laimi komanda, pirma pravedusi visus savo narius per minų lauką. Žaisdami šį žaidimą būkite atsargūs.
Vykstant į kelionę automobiliu, autobusu ar kitomis transporto priemonėmis, vaikams greitai pasidaro nuobodu. Pažaiskite su jais įvairių žaidimų. Jie, beje, puikiai tiks žaisti ir namie, pvz., esant blogam orui.
Seklys
Vienas žaidėjas sako: „Aš seku ir matau kažką, kas prasideda raide ...“ Ir pasako raidę, kuria prasideda pavadinimas to daikto, kurį jis mato. Pvz.: "Aš seku ir matau kažką, kas prasideda raide P" (Pieštukas). Kitas žaidėjas turi apsižvalgyti aplik ir surasti (atspėti) tą daiktą. Jeigu jis atspėja, kitą daiktą įvardina jis. Turi būti vardinami tik tie daiktai, kuriuos galima pamatyti ir kurie tuo metu yra toje vietoje.
Galva ir kūnas
Reikės: popieriaus, pieštukų.
Kiekvienas žaidėjas nupiešia ant savo lapo galvą ir kaklą. Tai gali būti bet kas – ir žmogus, ir gyvūnas, ir koks nors išgalvotas personažas. Tada užlenkia tą lapo dalį taip, kad matytųsi kaklo apačia, ir perduoda tą lapą kitam. Kitas žaidėjas turi nupiešt kūną, nežiūrėdamas, kokia galva yra nupiešta. Kūnas piešiamas iki kojų pradžios. Vėl užlenkiamas popierius ir lapas perduodamas kitam žaidėjui. Tretieji nupiešia kojas. Lapas išvyniojamas ir pažiūrima, kas išėjo.
Skaičiuoklės
Šis žaidimas labiausiai tinka važiuojant mašina ar autobusu. Pasirenkama skaičiuoti bet kokius objektus – karves, pravažiuojančias raudonas ir žalias mašinas ir pan. Kiekvienas skaičiuoja iš savo pusės – dešinės ar kairės. Įdomiausia susigalvoti, kiek koks objektas duoda taškų, taip pat, pvz., koks objektas jų atima. Kelionės pabaigoje išsiaiškinamas nugalėtojas.
Į kelionę imu....
Šį žaidimą gali žaist du ir daugiau žaidėjų. Pirmasis sako „Aš važiuoju į kelionę ir su savimi imu... " ir pasako vieną daiktą, kitas turi pakartot tą pačią frazę ir pridėti dar vieną daiktą. Kitas jau kartoja frazę su dviem daiktais ir prideda trečia daiktą. Taip kartojama ir pridedama po vieną daiktą kol kas nors suklysta. Suklydęs (praleidęs kokį nors daiktą ar pasakęs jį ne vietoj) iškrenta iš žaidimo.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę