Neringai pavyko suderinti darbą ir pomėgį . Keliauti ji pradėjo labai anksti, o į savo pirmąją egzotišką kelionę Tailandą ji nuvyko dar 1995 metais. Jau tada – su mini kamera, nes noras užfiksuoti įspūdžius Neringą lydėjo visuomet. Ir tolimuose kraštuose, ir važinėjant po Lietuvą, ir draugų vakarėliuose kamera yra kartu su ja. Neringa neseniai sugrįžo iš mėnesį trukusios kelionės po Indoneziją ir sutiko pasidalinti savo mintimis apie keliones.
Kelionės- tai būdas pažinti. Kas tu esi, kas yra kiti, kodėl mes tokie skirtingi. Tai galimybė pasaulį pamatyti plačiau ir stipriau pamilti tai, ką turi Lietuvoje. Gal noras keliauti atsirado vaikystėje? Mūsų tėtis buvo jūrininkas. Namai buvo pilni įvairiausių keistenybių: afrikietiškų figūrėlių, iš kardžuvės padarytų kardų, fotografijų su krokodilais. Man kaip mažam vaikui tai buvo pats įdomiausias susidūrimas su naujais pasauliais, kuris dar stipriau suaudrindavo vaizduotę. Iš vaikystės prisimenu egzotišką kavos kvapą, kuris tvyrodavo po to, kai tėtis skrudindavo ir virdavo kavą. Tas aromatas kaskart mane skatino fantazuoti apie tolimas šalis. O dabar man kelionės – ir pomėgis, ir aistra, ir darbas. Tai mano gyvenimo dalis.
Nesvarbu, kokį darbą dirbčiau, būčiau laimingas žmogus. Laimė užkoduota mumyse ir mes ją kuriame patys. Arba moki būti laimingas, arba ne. Tai nepriklauso nuo to, ką tu dirbi ar ką turi. Gali būti skurdžius, bet laimingesnis už kitus. Kai kurie mano pažįstami turi tiek pat galimybių keliauti, pamatyti pasaulį, bet nekeliauja. Žmonės prašo paruošti įdomesnės kelionės maršrutą ir vis tiek išvažiuoja į Turkiją. Kiekvienas renkasi, kas arčiau širdies ir piniginės. Gali atrodyti, kad mano darbas paprastas. Bet tik pati žinau, kaip sudėtinga išvažiuoti į tokias keliones, nes reikia paruošti medžiagą laidoms, kurios tuo metu bus eteryje. Kelionės reikalauja daug sveikatos ir lėšų. Bet visą savo energiją ir santaupas skiriu joms.
Neringa pasakojo, jog neturi automobilio, nes nuosavas automobilis jai dabar nėra labai reikalingas. Jo išlaikymas kainuotų nemažai lėšų, kurias ji mieliau skiria kelionėms. Pašnekovė mano , kad žmonės galėtų daug mažiau vartoti, o sutaupytus pinigus skirti savo dvasiniams poreikiams tenkinti. Pati keliautoja racionaliai pataupo kasdieniniame gyvenime, tačiau paklausta, ar taupo kelionėse, – atsako:
Kelionėse taupau protingai. Stengiuosi išbandyti viską, ką siūlo šalis. Tai nauja patirtis, nauji įspūdžiai ir jie praturtina. Netaupysiu skrydžiui virš dykumos, bet piniginę užversiu prabangiems restoranams. Ir jokių suvenyrų namams!
Reikia turėti motyvaciją. Tada ir finansiškai pasiruošti lengviau. Neužmirškime, kad brangesnė kelionė, tai ir ilgesnė kelionė. Būdami namuose per ilgesnį laiką mes taip pat išleidžiame daugiau, tačiau nepatiriame tokių įspūdžių. Tą finansinį skirtumą atsveria dvasiniai potyriai. Reikia norėti keliauti ir išmokti skaičiuoti. Keliauti yra vertybė. Man kelionės – tai naujas pažinimas, ir senų ryšių atnaujinimas. Daugėja kelionių rūšių. Įspūdingos ir pasaulyje populiarios – gastronominės kelionės. Tiems, kuriuos domina prancūziška virtuvė, patarčiau apsilankyti Lione. Ten galima paragauti pačių įvairiausių patiekalų, pavyzdžiui, vištą kiaulės pūslėje. Su virėju eini į vadinamąsias Bokūzo hales, kur pasiūla daug gausesnė nei mūsų turgų, išsirenki prieskonius, mėsą, daržovės. Grįžęs pats gaminiesi kelių patiekalų pietus. Populiarios ir kelionės „vyno keliais“. Mes pažintines keliones deriname su sportinėmis: kopiam į kalnus, leidžiamės kanjonais. Kelionėje privalu pavargti.
Pirmiausia paklausčiau, kaip šie žmonės leidžia savaitgalį Lietuvoje? Nori keliauti, keliausi. Nepriklausys nei nuo piniginės, nei nuo metų laiko. Mūsų šalyje yra ką pamatyti. Turi planą, sėdi į mašiną ar net visuomeninį transportą ir važiuoji. Pavyzdžiui, neseniai buvome nuvažiavę į Rietavo turgų, kur sendaikčių turgelyje radau net Limožo porceliano. Nuostabi aplinka, kalba, žmonių santykiai. Tai įdomu. Po to papusryčiavome Telšiuose, aplankėme Varnius, Šatrijos kalną... Manote daug išleidome? Tikrai ne, o įspūdžių visai kitai savaitei!
Taip, labai svarbu. Kai keliauji vienas, esi nepriklausomas, gali pats priimti sprendimus. Net jei kyla problemų, sulauki pagalbos. Jei keliauji su draugų grupe, turi suprasti, kad esi ne vienetas, o visumos dalis. Dažnai nutinka taip, kad geriausi draugai netampa geriausiais kelionės draugais. Nereikia bijoti ir trumpalaikių kelionės bičiulių, kurie tuo metu tampa tavo bendraminčiais. Smagu, kai keliauja šeimos. Jau nuo vaikystės galima vaikams įdiegti kelionių poreikį, jei su jais pramogausi ne didžiuosiuose prekybos centruose. Paprasčiausia iškyla į užmiestį, į parką, žaidimai ar pasivažinėjimas dviračiais – kelionių pradžia. Ir, aišku, neįkainojamas bendravimas, kurio visiems trūksta.
Kelionėse kiek žmonių, tiek nuomonių. Vieni įpratę, kad viskas suplanuota, ir jiems nepatinka savarankiškai spręsti. Pati nebijau netikėtų situacijų, nes visada rasiu išeitį. Kitus netikėtumai priverčia jaustis nesaugiai. Tada geriau rinktis kelionių agentūros paruoštą kelionę su gidais ir jau užsakytais viešbučiais. Jei keliaujama su vaikais, taip pat reiktų pasirūpinti iš anksto. Kartą Barselonoje pusė nakties blaškėmės ieškodami nakvynės. Buvo aukštasis sezonas, o mes nerezervavę viešbučio. Teko išvažiuoti į užmiestį. Nebijantiems rizikuoti patariu draugauti su internetu. Pigią kelionę ar viešbutį galima rasti prieš dvi dienas. Turėkite įprotį panaršyti, ką internete pataria kiti keliautojai. Ir niekada nekelkite problemų ten, kur jų nereikia. Kartais geriau su šypsena pagalvoti, na ir kas, kad šioje patalynėje jau kažkas gulėjo. Sunkios kelionės grūdina. Kuo sunkiau, tuo paprasčiau į viską žiūri. Verta pabandyti! Netikėtumas ir yra kelionių žavesys.
Taip. Daug kam tai mados reikalas. Keliaujama, kad pasigirtume, jog buvome ten ir ten. Bet kelionė kelionei nelygu. Viena – keisti buvimo vietą kas tris dienas, kita – dvi savaites pragulėti prie baseino, neišeinant iš viešbučio teritorijos. Tai poilsis o ne kelionė. Perfrazavau vieną žinomą posakį: „Pasakyk, kur tu keliauji, ir aš pasakysiu, kas tu“. Man labiau patinka aktyvi veikla. Po tokių kelionių ilgam jaučiuosi laiminga, dar mėnesį gyvenu įspūdžiais, kuriu naujus planus.
Įspūdingiausia kelionė? Gal didingoji Persija, arba Iranas, nes kelionė griauna mitą, kad Iranas nesaugus keliauti. Nuostabus architektūrinis Persijos palikimas. Man senoji Irano muzika viena subtiliausių ir gražiausių pasaulyje.
Kas labiausiai stebina? Tai, kad skurdžiai neprašo išmaldos, nes tai negarbinga. Kiekvienoje gatvėje labdaros dėžutė. Didysis suvaržymas keliautojams – privalu griežtai laikytis taisyklių: moterims visada ryšėti skareles, jokių kūną atidengiančių ar aptempiančių drabužių! Vyrams –jokių šortų. Nubaus dorovės policija. Koks iraniečių gyvenimas anapus jų namų durų, lengviau įsivaizduoti apsilankius sostinės Teherano turguje. Parduotuvėlėse greta juodų, žemę siekiančių tunikų siūlo kūną apnuoginančių, blizgančių suknelių. Lietuvoje apie tokias suknias vilkinčią moterį sakytume, kad ji beveik neapsirengusi.
Greta kitas iranietiškas kraštutinumas – laikinosios santuokos. Jos gali trukti nuo kelių valandų iki keliolikos metų, dažnai tikrosioms sutuoktinių poroms apie tai nė nežinant! Taip mažiau formalumų. Kai sutartis baigiasi, pora nebėra susituokusi. Kartais laikinoji santuoka virsta įprasta. Laikinosios jungties priešininkai sako, kad tai įstatymu įteisinta prostitucija.
Dar viena moteriška silpnybė Irane – plastinės nosies operacijos. Nosis su kuprele – siaubingai nemadinga, jei tik išgali, darai operaciją. Beje, persų medicinos šaknys labai gilios. Vien ką reiškia persų kilmės gydytojo ir filosofo Avicenos vardas.
Iranas garsėja ir savo senąja zoroastriečių religija, kurios išpažinėjų Irane liko jos keli procentai. Zoroastriečiai iki šiol meldžiasi žemei, orui vandeniui ir ugniai. Jų vadinamieji tylos bokštai man tapo vienu iš keisčiausių vakaro prisiminimų ir potyrių. Tylos bokštai – tai laidojimo vietos, kur mirusiųjų kūną palikdavo sulesti paukščiams. Paskutiniai laidojimo ritualai baigėsi apie 1960-uosius.
Iranas man, kaip keliautojai, – aukšta kultūra, šilti žmonės (beje, ir geriausi sutikti gidai, kurie išmokė mane pamilti jų šalį) ir skanus maistas. Sako, kad Amerika skolinasi jų mokslininkus.
Taip, rašau, nes tai labai padeda rengiant kelionių reportažus. Mano asmeniniai dienoraščiai- atvirlaiškiai, kuriuos stengiuosi aprašyti kiekvieną kelionę. Jiems nebūtina mano artimuosius pasiekti pirmiau negu pati grįžtu. Brūkšteliu juos paskutinėmis kelionės dienomis, kai susiguli įspūdžiai. Vėliau smalsu juos pačiai pavartyti: „alkani po Britų muziejaus į oro uostą. Už Portabelo turgų geriau tik Kamdentauno su kinietiškais pusryčiais...“ iš Londono arba „kartais reikia nuskristi tūkstančius kilometrų, kad surastum savo širdies kelionę. Tai Pohara, kuri visus išvilioja į kalnus. Jei bus pažadas grįžti į tikrąjį Nepalą, jis atves mane čia...“ iš Nepalo. Kur bebūtum. Prie Saharos vartų Afrikoje ar laukinėse Miškiniškėse. Iš visur smagu perduoti žinią. Man patinka kurti kelionių tradicijas. Dar viena iš jų- fotografijos, kur pakylu į orą. Virš didžiojo Kanjono ar virš Jordanijos krioklių. Smagios prisiminimo akimirkos. Tik jas ne visada lengva užfiksuoti mano kompanionams.
Į tokias vietas einu ne su kuprine o su kamera. Anksčiau neimdavau jokių vaistų, bet, bėgant laikui, pasidariau apdairesnė. Geriau turėti medikamentų, ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Paskutinę kelionę įkando bitė. Supratau, kad reikia būti pasiruošus viskam, kad galėtum tęsti kelionę. Aišku, būtinai pasiimu apsauginio kremo nuo saulės ar šalčio, drėkinamuosius kremus. Reikia atsižvelgti į savo sveikatos būklę pasiimant būtinus medikamentus. Svarbu mokėti rinktis ir pramogas. Ne visi gali nardyti, kopti į kalnus ar šokinėti iš didelio aukščio. Negalima ignoruoti ir skiepų. Reikia laikytis medikų rekomendacijų ir pasiskiepyti nuo tame krašte būdingų ligų. Vinas aplaidumas, kartais gali pakenkti visam gyvenimui.
Mėgstu sparčiai vaikščioti. Lankiau sporto klubą, bet dabar padariau pertrauką ir dėl to turėjau atsisakyti labai įdomaus pasiūlymo kopti į kalnus. Fizinis pasirengimas labai svarbu, net nekeliaujant, o kelionėse jis – būtinas. Labai džiaugiuosi žiūrėdama, kaip aktyviai gyvena mano tėvai. Jie daug vaikšto prie jūros (Neringos tėvai gyvena Klaipėdoje), važinėja dviračiais, yra laimingi žmonės. Gal iš jų ir aš išmokau džiaugtis gyvenimu, domėtis aplinkiniu pasauliu, pasitikėti savo jėgomis. Tiesiog būti laiminga. Noriu būti sveika ir laiminga. Tokia ir esu. Kelionės laimės pojūtį tik sustiprina.
Neringa dar pasakojo apie keliones, alpinizmą, sutiktus žmones. Iš jos degančio žvilgsnio, energingo balso tembro buvo galima suprasti, kad ji dar aplankys daug naujų kraštų, įkops ne į vieną kalną. Kelionės – jos aistra, realybė, jos planai ir lūkesčiai. Kalbėdama ši jauna moteris savo energija gali išjudinti ir patį didžiausią namisėdą. Po pokalbio su Neringa Skrudupaite norisi pasakyti „KELIAUKIME“. Kaip galime, su kuo norime, kaip mokame. Juk žemė, kurioje gyvename, tokia įdomi, tokia graži, verta mūsų pastangų ją pamatyti ir išsaugoti.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę