){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Esant karštam orui, kaista ir mūsų kūnas. Norint normalizuoti kūno temperatūrą, reikia pašalinti vidinę šilumą, tad į odą priteka daugiau kraujo, kartu mažiau jo lieka raumenyse, vidaus organuose, smegenyse. O tai savo ruožtu verčia dažniau plakti širdį. Jei dar yra didelė oro drėgmė, tai sukelia papildomą stresą mūsų organizmui, nes prakaitas nepakankamai greitai išgaruoja – tai dar labiau kelia kūno temperatūrą. Normaliomis aplinkybėmis mūsų oda, kraujagyslės ir prakaitavimo lygis prisitaiko prie aplinkos temperatūros. Tačiau šios natūralios organizmo vėsinimo sistemos gali sutrikti, jei pernelyg ilgai būsime karštoje ir drėgnoje aplinkoje.
Sergant tam tikromis ligomis ar vartojant kai kurių vaistų, šilumos smūgio rizika gerokai padidėja. Šilumos apykaitą gali pabloginti bet kokios lėtinės ligos, tačiau jomis sergantys asmenys neretai to tiesiog nieko nežino. Dažnai dėl šilumos smūgio pas gydytojus patenka cukriniu diabetu, širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis sergantys pacientai.
To būtų galima išvengti, jei žmonės žinotų, ką daryti.
Šilumos smūgio riziką didina daug ligų:
• Širdies ligos. Kai karšta, širdis susitraukinėja dažniau. Tačiau sergant širdies ligomis ji gali neįstengti susitraukinėti reikiamu ritmu. Tuomet organizmui nepavyksta tinkamai atvėsti. Dažnai sergantieji širdies ligomis vartoja diuretikus (šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus). Tačiau pastarieji mažina skysčio kiekį organizme. Taigi patariant tokiems ligoniams gerti daugiau skysčių, esant karštam orui, galima gauti visiškai priešingą rezultatą – skystis gali susikaupti plaučiuose ir pasunkinti kvėpavimą. Arba, vartojant beta blokatorius, širdis gali neįstengti susitraukinėti reikiamu dažnumu. Visa tai savo ruožtu blogina kūno sugebėjimą atvėsti.
• Aukštas kraujo spaudimas. Esant tokiam sutrikimui, padidėja širdžiai tenkantis krūvis. Be to, daugeliui patartina vartoti mažai druskos. O, esant jos trūkumui, šilumos smūgis gali ištikti daug greičiau.
• Cukrinis diabetas. Kai blogai kontroliuojamas cukraus kiekis, kūnas dehidratuojasi, o tai susilpnina prakaitavimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Sergantieji diabetu dažnai į tai nekreipia dėmesio.
• Nutukimas. Jis pats savaime sudaro prielaidas įvairiems sveikatos sutrikimams, sukelia papildomą krūvį širdžiai. Tačiau reikia nepamiršti, kad daug sveriančiam žmogui sunkiau išskirti nereikalingą šilumos kiekį, nes jo sava vėsinimo sistema neveikia pakankamai greitai.
Pirmuosius perkaitimo sukeltus simptomus svarbu laiku pastebėti ir įvertinti. Tai:
• Svaigulys ar alpimas
• Stiprus prakaitavimas
• Raumenų spazmai
• Šalta ir lipni oda
• Galvos skausmas
• Greitas širdies plakimas
• Pykinimas
Pajutus šiuos požymius, tuoj pat reikia ieškoti pavėsio, gerti daug vandens, sulčių ir kreiptis į medikus.
Nesiimant priemonių, perkaitimas gali pereiti į šilumos smūgį, o tai jau neatidėliotinos medicinos pagalbos reikalaujanti būklė. Šilumos smūgis gali ištikti ir tuos, kurie neužsiima aktyvia veikla, bet paprasčiausiai pernelyg ilgai užsibūna karštoje aplinkoje.
• Greitas širdies plakimas
• Sumišimas ar delyras (sąmonės sutrikimo būsena)
• Karšta, sausa oda (nes kūnas daugiau nebepajėgia prakaituoti)
• Stiprus galvos skausmas
• Kūno temperatūra viršija 40 laipsnių Celsijaus
• Traukuliai ar raumenų trūkčiojimas
• Sąmonės netekimas
• Mirtis
Perkaitimas ir šilumos smūgis nėra vienintelės karščio sukeliamos grėsmės sergant tam tikroms ligoms. Dėl visai kitų priežasčių karštu vasaros metu paūmėja ir kiti sutrikimai:
• Astma. Tiesiogiai karštis astmos eigos nepablogina. Tačiau vasaros oras kupinas įvairiausių dirgiklių (dulkių, žiedadulkių), kurie gali išprovokuoti priepuolius. Taip pat reikia atsiminti, kad kai kurie astmai gydyti skirti vaistai pasunkina prakaitavimą.
• Išsėtinė sklerozė. Daugeliui ligonių šiluma sukelia simptomų pablogėjimą. Šiltu metų laiku jiems reikia imtis papildomų apsaugos priemonių.
• Vilkligė. Beveik 70 proc. sergančiųjų buvimas saulėje pablogina simptomus. Todėl jiems reikia dėvėti tinkamus rūbus, kepures ir naudoti apsauginį tepalą.
Alkoholis bei narkotinės medžiagos taip pat priklauso riziką didinančių medžiagų grupei. Viena vertus, alkoholis sukelia dehidrataciją, kita vertus, sutrikdo teisingą padėties ar buvimo saulėje laiko vertinimą, aplinkos suvokimą.
Dėl minėtų kraujotakos ypatumų karštą vasaros dėl nepakankamos kraujotakos, o kartu deguonies bei gliukozės trūkumo gali imti svaigti galva. Norėdami apsaugoti galvos smegenis nuo tokių karščio pasekmių, galite vartoti vinpocetino. Vinpocetinas – augalinės kilmės vaistas (žiemės (lot. Vinca major) sėklų ekstraktas), gerinantis galvos smegenų medžiagų apykaitos procesus, plečiantis galvos smegenų kraujagysles, gerinantis smegenų kraujotaką, smegenų aprūpinimą deguonimi ir gliukoze. Greta to, vinpocetinas pagerina smegenų ląstelių deguonies bei gliukozės pasisavinimo procesus, aktyvina smegenų energinius procesus, net deguonies trūkumo sąlygomis. Vaistas mažina smegenų ląstelių jautrumą deguonies stokai, taip apsaugodamas jas nuo pažeidimo. Taigi vinpocetinas gali padėti ir karštomis vasaros dienomis. Vaistas vartojamas daugiau kaip 40 metų, tad visos jo gydomosios savybės gerai žinomos. Tai saugus preparatas, neturintis sunkesnių šalutinių poveikių. Svarbu tai, kad vinpocetinas nesukelia alerginių reakcijų, prie jo nepriprantama, jis nekeičia kraujo ir šlapimo formulių bei neveikia gliukozės koncentracijos kraujyje, todėl jo saugiai gali vartoti ir sergantieji cukralige.
Buvimas lauke, fizinis aktyvumas tinka beveik visiems, nesvarbu, kokia sveikatos būklė. Tačiau, esant didesnei kūno temperatūros reguliavimo problemų atsiradimo rizikai, reikia imtis papildomų atsargumo priemonių. Norint išvengti šilumos sukeliamų ligų, patartina:
• neiti į lauką karščiausiu dienos metu,
• praleisti laiką vėsioje patalpoje (apsilankyti vėsiame muziejuje ar bibliotekoje),
• gerti daugiau vandens (jei gydytojas nepataria kitaip), vengti alkoholio ir gėrimų su kofeinu,
• dėvėti laisvus medvilninius drabužius,
• sekti oro prognozes ir iš anksto planuoti savo laiką.
Taip pat nedera pamiršti savo vyresnių giminaičių ar draugų, ypač sergančių perkaitimo riziką didinančiomis ligomis. Pasirūpinkite, kad jie neperkaistų karštomis dienomis. Sergantiems lėtinėmis ligomis, patartina pasitarti su savo gydytoju ir sužinoti ar šiluma nekelia jiems didesnės rizikos ir kaip nuo to apsisaugoti.
Gali pakakti kelių paprastų priemonių norint saugiai mėgautis vasaros teikiamais malonumais.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę