„Mama, kaip nuobodu!“ „Tėte, ką man veikti?“ – tiesiog nuostabu, kaip greitai laimė „nieko neveikti“ tampa nuobodi ir nusidėvėjusi.
Aišku, vaikui (kaip ir suaugusiajam) reikia poilsio nuo pamokų, nuo rutinos, mokyklinės disciplinos, gana griežtų reikalavimų ir pan. Bet atostogos tai nėra poilsis nuo gyvenimo, atsakomybės, pareigų, kasdieninių namų ruošos darbų, naujų žinių ir patirties.
Taigi atostogos – nuo mokyklos, o ne nuo gyvenimo. Vaikas privalo suprasti, kad tam tikri darbai namuose, tam tikros pareigos šeimoje – yra jo tiesioginė atsakomybė. Dažnai tėvai skundžiasi, kad vaikas nieko nenori daryti, esą „jis toks pavargęs“, „jam atostogos“.
Jei paklausite vaikų, ką jie labiausiai mėgsta veikti, dauguma negalvodami atsakytų: „nieko“ arba „žiūrėti televizorių“, arba „žaisti kompiuteriu“.
Mano kolegė, gyvenanti užsienyje, dukrai planuoja gana aktyvias atostogas. Vasarą mergaitė lanko dailės ir baleto pamokas. Iš tolimos šalies ji skraidinama pas giminaičius į Lietuvos kaimą, kad pažintų kitokią aplinką, išmoktų gėrėtis gamta bei ją tausoti, galų gale patirtų kitokį gyvenimo būdą. Draugė abejoja, ar teisingai elgiasi, nes jos 7 m. amžiaus mergaitė, paklausta, ko ji norėtų per atostogas, atsako, jog jos svajonių atostogos: „Gulėti ant sofos, žiūrėti TV, gerti „kolą“ ir valgyti „čipsus“.
Laisvas, nereglamentuotas laikas reikalingas ir dalį dienos jis gali užimti. Bet vaikas taip pat turi turėti tam tikrą suplanuotą laiko dalį, jis privalo dalyvauti namų ruošos darbuose. Atostogų metu vaikams dera suteikti papildomos atsakomybės bei įpareigojimų, atsižvelgiant į amžių ir turimą patirtį. Vaikai jaučiasi saugesni, kai žino, ko iš jų tikimasi ir ko jie gali tikėtis iš kitų. Bet jei vaikas ims galvoti, kad tėvai tokiu būdu nori „atimti“ atostogas, tai su tokiu vaiku gana greitai taps sunku sugyventi šeimoje.
Vasara yra puikus laikas lavinti senus ar mokytis naujų įgūdžių. Nereikia niekur skubėti, nėra mokyklinių užduočių spaudimo. Tad vaikas turi pakankamai laiko išmokti tai, kas nelabai pavyko per mokslo metus, ir gali telktis ties viena užduotimi.
Galima pagerinti matematikos žinias ar skaitymo įgūdžius, išmokti buriuoti, šokti ar plaukti. Atostogų metu galima pagaliau susitvarkyti kolekcijas, namų biblioteką, skirti pakankamai laiko sportui.
Galbūt vaikui reiktų išmokti naudotis stalo įrankiais, gal užsirišti batų raištelius ar įsisiūti sagą? Dabar laiko tam yra pakankamai daug. Reiktų nepamiršti, kad iš tiesų vaikai mėgsta mokytis, būti savarankiški, jaustis atsakingi. Vyresnio amžiaus paauglius verta paskatinti ir padėti įsidarbinti, jaunesnius, jei darbo aplinka leidžia, galima imti su savimi vedant nedideles, nesudėtingas užduotis (pvz., raštų nešiojimą ar aplinkos tvarkymą).
Žinoma, nėra labai sunku pasirūpinti vaikų atostogomis, kai mama nedirba ar yra giminių kaime. Tačiau sunkiai dirbantiems tėvams, gyvenantiems mieste, vaikų atostogos – gana rimtas išbandymas ir neretai papildomi rūpesčiai. Ką vaikai veiks visus 3 mėnesius?
Žinoma, jei mes neskiriame jiems užduočių, nesidomime patys ir neturime ką patarti, nedera piktintis ir stebėtis, jei jie kaip zombiai negali atplėšti akių nuo TV ekranų, arba įnikę į kompiuterinius žaidimus, pamiršta net pavalgyti.
Tėvai iš anksto privalėtų apgalvoti, ką vaikai veiks per vasaros atostogas, kas padėtų jiems augti ir tobulėti dvasia ir kūnu. Ir nevalia teisintis esą, jei dėl pinigų ar laiko stygiaus negalime nuvežti vaikų užsienin ar išsiųsti brangiai kainuojančion stovyklon, tai nepajėgiame suteikti vaikams visaverčio poilsio. Šeimos savaitgalio kelionė dviračiais ar baidarėmis, laužas, dūmais prakvipusi košė ir nakvynė palapinėje pliaupiant lietui dažniausiai suteikia naujų įgūdžių, atskleidžia netikėtų būdo savybių ir neretai palieka kur kas didesnį įspūdį nei apsilankymas brangiausiuose Viduržemio jūros kurortuose ar garsiausiuose Paryžiaus ar Londono muziejuose. Įpareigokite atostogaujančius vaikus suplanuoti šeimos savaitgalių poilsį, nurodydami tam tikrus apribojimus (pvz., finansinius, geografinius), ir būsite maloniai nustebinti savo atžalų kūrybingumo ir išradingumo.
Vaikų vasaros atostogos – tai ne ekstremalių išbandymų metas. Tai galimybė pasitikrinti mokykloje išmoktas žinias ir įgūdžius, kartais pašalinti trūkumus, pasigilinti į dalykus, kuriems nepakako laiko. Tai puikus metas, kai atsiskleidžia dar nepastebėtos charakterio savybės, įgyjama daugiau savarankiškumo, suteikiamos naujos ar papildomos atsakingos pareigos šeimoje, palengvinami tėvų rūpesčiai, o šeima pasiekia naują kokybę.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę