Nėštumo pradžioje padidėja hormono progesterono kiekis kraujyje, o tai turi įtakos arteriniam kraujospūdžiui, nes atpalaiduojami smulkiųjų arterijų lygieji raumenys. Dėl to sumažėja arterijų tonusas, jų spindis šiek tiek padidėja, o kraujo spaudimas – sumažėja. Nėštumo metu kinta hemodinamika: didėja kraujo plazmos, eritrocitų kiekis, bendrasis kraujo tūris, dažnėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, sistolinis kraujo spaudimas bei kraujagyslių pasipriešinimas.
Yra moterų, kurioms pirmaisiais nėštumo mėnesiais kraujo spaudimas lieka toks pat arba net nukrinta. Tada jos jaučia mieguistumą, lengvą galvos svaigimą, greitai pavargsta. Kai kurioms spaudimas šiek tiek nukritęs būna net iki 20 savaitės. Per mažas kraujospūdis pavojaus nekelia, jis tik slopina.
Tačiau jeigu nėštumo pradžioje kraujospūdis nesumažėja ir lieka normalus, didesnė arterinio kraujospūdžio padidėjimo vėlesniu nėštumo laikotarpiu rizika. Šiuo atveju moterims pas ginekologą tenka lankytis dažniau, atidžiau stebima jų sveikatos būklė. Padidėjęs kraujospūdis, baltymas šlapime ir tinimai rodo, kad prasidėjo gilesni medžiagų apykaitos sutrikimai.
Kai nėščiosios kraujospūdis didėja, tenka pradėti gydyti, kad būtų išvengta didesnių komplikacijų.
Nėštumo metu arterinė hipertenzija diagnozuojama pagal absoliutų arterinio kraujospūdžio dydį 140/90 mmHg ir daugiau bei reliatyvų jo padidėjimą, palyginti su buvusiu iki nėštumo. Hipertenzijos klasifikacija nėštumo metu nulemia, kaip bus gydoma bei kokiai rizikos grupei nėščioji priskiriama.
Jeigu iki nėštumo buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, nėštumo metu arterinis kraujo spaudimas ir toliau išlieka padidėjęs. Todėl jau planuojant nėštumą būtina nuolat lankytis pas gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų. Nėštumo metu moteris ypač stebima, kad dar labiau nepablogėtų jos sveikatos būklė ir nebūtų grėsmės vaikelio gyvybei.
Jei iki pastojimo moters arterinis kraujospūdis buvo normalus ir didėja nuo pirmųjų nėštumo dienų, tai vadinama nėščiųjų hipertenzija. Ji diagnozuojama, kai sistolinis kraujospūdis nėštumo metu pakyla per 25 mmHg, diastolinis – per 15 mmHg, palyginti su buvusiu iki nėštumo arba su pirmojo trimestro kraujospūdžiu. Po gimdymo kraujospūdis paprastai grįžta į normos ribas. Per kiekvieną konsultaciją moteriai matuojamas arterinis kraujospūdis, sekamas jo padidėjimas bei moters ir vaikelio sveikatos būklė, o, iškilus arterinės hipertenzijos grėsmei, skiriamas gydymas.
Preeklampsija (tai su nėštumu susijusi motinai ir vaikui pavojinga būklė po 20 nėštumo savaitės, kuriai būdingas daugelio organizmo sistemų pažeidimas, hipertenzija ir proteinurija (baltymas šlapime) ) suserga maždaug 6 proc. moterų, kurioms nebuvo arterinio kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 proc. nėščiųjų, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema. Dažniausiai preeklampsija pasireiškia po 30 nėštumo savaitės, tačiau gali ir anksčiau.
Jei reikia, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklampsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir gyvybei bei mamos sveikatai.
Jei forma lengva, į ją vis tiek negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė – eklampsija, kuriai būdingi traukuliai ir net koma.
Nėščiosios turi būti stebimos, kad nepablogėtų inkstų funkcija, nenukentėtų vaikelis. Jei tai nedidelė arterinė hipertenzija – keičiamas gyvenimo būdas, darbo ir poilsio, mitybos režimas. Jeigu liga nepasiduoda, gali nukentėti ar net žūti vaisius, moteriai gali išsivystyti širdies nepakankamumas, sutrikti inkstų funkcija.
Daugelis gydytojų pritaria nuomonei, kad nėščiųjų hipertenziją reikia gydyti jau tuomet, kai arterinis kraujospūdis siekia 140/90 mmHg. Gydymas nėštumo metu prasideda nemedikamentiniais metodais, bet, jei rizika didelė, skiriama ir vaistų.
Esant kraujo spaudimui 160/100 mmHg, beveik visada būtina pradėti gydyti medikamentais, net ir tuo atveju, jei nėščioji fiziškai nejaučia kraujospūdžio padidėjimo. Diastoliniam kraujospūdžiui esant didesniam nei 110mmHg, padidėja placentos funkcijos sutrikimo bei vaisiaus vystymosi atsilikimo rizika. Arterinei hipertenzijai gydyti nėštumo metu skiriami saugūs vaistai, kuriuos reikia vartoti pagal gydytojų rekomendacijas. Kai kurių labai veiksmingų medikamentų, kuriais gydoma arterinė hipertenzija, nėščiosioms skirti negalima.
Labai svarbu laiku pastebėti ir gydyti nėštumo metu išsivysčiusią hipertenziją, nes negydant ši liga, kaip minėta, gali komplikuotis eklampsija, kurios metu kraujospūdis tampa nekontroliuojamas, išsivysto traukuliai, dažnai pažeidžiamas vaisius. Net, jei negalavimai atrodo visai nedideli, į juos nereikėtų numoti ranka. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, atsiranda spazmai, todėl vaisius nepakankamai aprūpinamas deguonimi, padidėja ir kraujo klampumas, organizme kaupiasi skystis. Vaisius nepakankamai aprūpinamas jam reikalingomis maisto medžiagomis, dėl to gali sulėtėti jo vystymasis. Aukštas arterinis kraujospūdis padidina ir placentos atsisluoksniavimo riziką, kuri gali sukelti ir motinai, ir vaikeliui pavojingą kraujavimą.
Tyrimų rezultatai parodė, kad nėštumo metu yra galimybė sumažinti arterinio kraujospūdžio padidėjimo riziką.
Pirma, rekomenduojama vengti per didelio kūno masės padidėjimo, tačiau laikytis dietų taip pat nepatartina. Jei smarkiai svyruoja svoris, patartina keisti mitybos įpročius, koreguoti valgiaraštį.
Nėštumo metu sumažinto druskos kiekio dieta netinka, nes šiuo laikotarpiu didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, jei su maistu nėščioji gaus per mažai natrio, kurio pagrindinis šaltinis – druska, organizmas patirs jo stoką. Žinoma, per didelis kiekis druskos taip pat nenaudingas. Kalcio papildai mažina kraujospūdžio padidėjimo tikimybę nėštumo metu. Šis metodas gali būti taikomas tuomet, kai moteris vartoja nepakankamai kalcio turinčių maisto produktų arba yra padidėjusi nėštumo sukeltos hipertenzijos rizika. Tačiau nerekomenduojama vartoti kalcio papildų nepasitarus su gydytoju.
Žinoma, reikia laikytis darbo ir poilsio režimo, nevartoti alkoholio, nerūkyti, nebūti užterštose vietose, vengti nervinių sukrėtimų, nepervargti, pakankamai pailsėti ir išsimiegoti.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau