Siekiant užkirsti kelią arterinei hipertenzijai

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) net ir šiame naujų technologijų ir mokslinių atradimų amžiuje išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Šiuolaikinis mokslas nuolat ieško galimybių užkirsti kelią kraujo spaudimo padidėjimui bei arterinės hipertenzijos (AH) išsivystymui. Kokios naujausios, mokslo įrodymais pagrįstos rekomendacijos padeda užkirsti kelią kraujo spaudimo padidėjimui bei sumažinti AKS asmenims, kurių kraujo spaudimas aukštas normalus, ir tiems, kurie jau serga AH?
 

Framingham‘o širdies tyrimu paremta analizė parodė, jog diastolinio kraujo spaudimo sumažinimas 2 mmHg net 17 proc. sumažina AH dažnį, 14 proc. – insultų bei praeinančių išeminių smegenų priepuolių riziką bei 6 proc. koronarinės širdies ligos riziką. Todėl užkirtę kelią AKS padidėjimui, ne tik išvengiame AH bei šios ligos komplikacijų išsivystymo, bet ir sumažiname širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Sveika gyvensena – labai svarbi tiek neleidžiant išsivystyti, tiek ir sėkmingai gydant AH. Tačiau gyvenimo būdo korekcija nepakeičia vaistų, kurių skiria gydytojas AH sergantiems pacientams, ir nesuteikia galimybės savavališkai pertraukti ar koreguoti gydymą. Be to, kuo jaunesniame amžiuje pradedama gyvensenos korekcija, tuo efektyviau išvengiama AH bei su ja susijusių komplikacijų.
Naujausi moksliniai duomenys įrodė šių pagrindinių gyvensenos pakitimų įtaką neleidžiant išsivystyti AH. Tad nedelsdami paskatinkite pacientus:
1. Mažinti svorį
Antsvoris skatina AKS padidėjimą bei AH išsivystymą, todėl kūno masės sumažinimas ne tik sumažina AKS, bet ir turi teigiamos įtakos su antsvoriu susijusiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriams, tokiems kaip rezistencija insulinui, cukrinis diabetas, dislipidemija bei kairiojo skilvelio hipertrofija. Pvz., AH profilaktikos tyrimas įrodė, jog pacientams, sugebėjusiems savo kūno masę sumažinti 4,4 kg ar daugiau, sistolinis kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėjo 5,0 mmHg, o diastolinis kraujo spaudimas vidutiniškai – 7,0 mmHg. Pagal šiuolaikines rekomendacijas siūloma išlaikyti normalią suaugusio žmogaus kūno masę (kūno masės indeksas turėtų būti 18,5-24,9 kg/m2).
2. Mažinti druskos vartojimą
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad druska didina AKS bei AH dažnį populiacijoje. Pvz., suvartojamos valgomosios druskos sumažinimas nuo 10,5 g/d. iki 4,7-5,8 g/d. vidutiniškai 4-6 mmHg ar net daugiau sumažina AKS bei padidina vaistų nuo hipertenzijos efektyvumą. Be to, valgomosios druskos apribojimas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač antsvorio turintiems pacientams. Rekomenduojama sumažinti druskos vartojimą iki 6 g druskos ar 2,4 g natrio per dieną. Todėl reikia vengti sūrių produktų, papildomai nesūdyti jau paruošto maisto, vartoti druskos pakaitalus.
3. Didinti fizinį aktyvumą
Rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą reguliariai atliekant aerobinius pratimus, tokius kaip vaikščiojimas, bėgimas, plaukiojimas. Šie fiziniai pratimai turėtų trukti bent 30-45 minutes nuo 3 iki 4 kartų per savaitę. Įrodyta, jog tokie aerobiniai pratimai gali sumažinti AKS apie 4-8 mmHg. Tuo tarpu izometriniai pratimai, tokie kaip sunkių svorių kilnojimas, turi atvirkštinį, AKS didinantį poveikį, ir jų reikėtų vengti.
4. Apriboti alkoholio vartojimą
Egzistuoja linijinė priklausomybė tarp suvartojamo alkoholio kiekio, AKS dydžio ir AH dažnio populiacijoje. Nuolatinis alkoholio vartojimas sumažina vaistų nuo hipertenzijos veikimą, o ilgalaikiai gėrimai padidina insulto riziką. Rekomenduojama riboti alkoholio vartojimą iki 20-30 ml etanolio ar jo ekvivalentų (300 ml vyno ar 720 ml alaus) per dieną vyrams. Tuo tarpu moterims ar mažo svorio asmenims nerekomenduojama išgerti daugiau nei 15 ml etanolio per dieną.
5. Vartoti daugiau kalio
Klinikiniai tyrimai parodė, jog kalio kiekio padidinimas maiste sumažina AKS tiek AH sergantiems, tiek ir normalų kraujo spaudimą turintiems pacientams. Manoma, jog didesnis kalio vartojimas ypač sumažina daug druskos vartojančių pacientų arterinį kraujo spaudimą. Rekomenduojamas kalio kiekis dienos racione turėtų siekti 90 mmol, arba 3,5 g, kalio chlorido.
6. Sveikai maitintis, nerūkyti
Rekomenduojama vartoti daug vaisių, daržovių, neriebaus pieno produktų bei žuvies. Sočiųjų riebalų, cholesterolio bei bendras riebalų kiekis maiste turėtų būti sumažintas. Pastarųjų metų DASH tyrimas parodė, jog tokia mityba sumažina ne tik AKS, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Metimas rūkyti – bene svarbiausia nemedikamentinė priemonė, padedanti užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, tarp jų ir insultui bei KŠL. Žmonių, kurie iki savo gyvenimo vidurio nerūko, numatoma tokia pat gyvenimo trukmė kaip ir visą gyvenimą nerūkiusiųjų. Nors ilgalaikis nikotino vartojimas nedaug veikia AKS, o metus rūkyti kraujo spaudimas nesumažėja, tačiau bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika rūkant labai padidėja. Todėl AH sergantys bei rūkantys pacientai turi būti skatinami nerūkyti. Be to, yra duomenų, jog rūkymas silpnina kai kurių antihipertenzinių vaistų, tokių kaip beta adrenoblokatoriai, veikimą.
Egzistuoja nemažai priemonių, kurių vaidmuo AH profilaktikoje nėra tvirtai įrodytas. Pvz., apibendrinus klinikinius tyrimus pastebėta, jog papildomas kalcio preparatų vartojimas tik nedaug sumažina AKS, ir šis poveikis pasireiškia tik AH sergantiems pacientams. Rekomenduojama patarti pacientui maitintis taip, kad per dieną suaugęs žmogus gautų 1000-1200 mg kalcio. Yra tyrimų, kurie įrodė reliatyviai didelių dozių polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, esančių žuvų taukuose, kraujospūdį mažinantį poveikį. Remiantis šiais tyrimais, pacientams, kurių kraujo spaudimas normalus, omega 3 riebalų rūgštys labai mažai veikė AKS. Nors žuvų taukai labai menkai veikia AKS, tačiau klinikiniai tyrimai įrodė jų teigiamą poveikį mažinant KŠL bei insultų riziką.
Įvairių augalinių maisto papildų vartojimas pastaruoju metu labai išaugo. Tačiau tik keli klinikiniai tyrimai pagrindžia augalinių papildų naudą AH bei širdies ligų profilaktikai ar gydymui. Pagaliau gydytojas visuomet turi įvertinti galimą vartojamų augalinių maisto papildų bei paciento vartojamų vaistų sąveiką.
7. Susirgus – vartoti vaistus
Gydant jau sergantį AH pacientą būtina ne tik pasiekti visą parą trunkančią normotenziją, bet ir užkirsti kelią organų taikinių pažeidimui, šalinti rizikos veiksnius bei gydyti gretutines klinikines būkles (pvz., cukrinį diabetą). Toks gydymas padeda maksimaliai išvengti AH komplikacijų bei sumažina mirštamumą. Norint užkirsti kelią įvairių AH komplikacijų progresavimui, AH gydoma individualiai. Įrodyta, jog geriausiai diabetinės bei hipertenzinės nefropatijos progresavimą stabdo AKF inhibitoriai; atsiradus širdies nepakankamumui, reikia skirti AKF inhibitorių ir diuretikų. Persirgus miokardo infarktu, sergant krūtinės angina, esant skilveliniams ritmo sutrikimams, vyraujant simpatinei nervų sistemai, geriausiai tinka beta adrenoblokatoriai. Vyresnio amžiaus žmonių hipertenzija gydoma diuretikais ir kalcio kanalų blokatoriais.
Užkirsti kelią AKS padidėjimui bei efektyviau gydyti jau sergančius AH padeda įvairių sveikos gyvensenos priemonių deriniai. Kiekvieno mūsų užduotis yra laikytis sveikos gyvensenos principų net ir tada, kai sveikata nesiskundžiame, o AKS yra normalus.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai