Framingham‘o širdies tyrimu paremta analizė parodė, jog diastolinio kraujo spaudimo sumažinimas 2 mmHg net 17 proc. sumažina AH dažnį, 14 proc. – insultų bei praeinančių išeminių smegenų priepuolių riziką bei 6 proc. koronarinės širdies ligos riziką. Todėl užkirtę kelią AKS padidėjimui, ne tik išvengiame AH bei šios ligos komplikacijų išsivystymo, bet ir sumažiname širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Sveika gyvensena – labai svarbi tiek neleidžiant išsivystyti, tiek ir sėkmingai gydant AH. Tačiau gyvenimo būdo korekcija nepakeičia vaistų, kurių skiria gydytojas AH sergantiems pacientams, ir nesuteikia galimybės savavališkai pertraukti ar koreguoti gydymą. Be to, kuo jaunesniame amžiuje pradedama gyvensenos korekcija, tuo efektyviau išvengiama AH bei su ja susijusių komplikacijų.
Naujausi moksliniai duomenys įrodė šių pagrindinių gyvensenos pakitimų įtaką neleidžiant išsivystyti AH. Tad nedelsdami paskatinkite pacientus:
1. Mažinti svorį
Antsvoris skatina AKS padidėjimą bei AH išsivystymą, todėl kūno masės sumažinimas ne tik sumažina AKS, bet ir turi teigiamos įtakos su antsvoriu susijusiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriams, tokiems kaip rezistencija insulinui, cukrinis diabetas, dislipidemija bei kairiojo skilvelio hipertrofija. Pvz., AH profilaktikos tyrimas įrodė, jog pacientams, sugebėjusiems savo kūno masę sumažinti 4,4 kg ar daugiau, sistolinis kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėjo 5,0 mmHg, o diastolinis kraujo spaudimas vidutiniškai – 7,0 mmHg. Pagal šiuolaikines rekomendacijas siūloma išlaikyti normalią suaugusio žmogaus kūno masę (kūno masės indeksas turėtų būti 18,5-24,9 kg/m2).
2. Mažinti druskos vartojimą
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad druska didina AKS bei AH dažnį populiacijoje. Pvz., suvartojamos valgomosios druskos sumažinimas nuo 10,5 g/d. iki 4,7-5,8 g/d. vidutiniškai 4-6 mmHg ar net daugiau sumažina AKS bei padidina vaistų nuo hipertenzijos efektyvumą. Be to, valgomosios druskos apribojimas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač antsvorio turintiems pacientams. Rekomenduojama sumažinti druskos vartojimą iki 6 g druskos ar 2,4 g natrio per dieną. Todėl reikia vengti sūrių produktų, papildomai nesūdyti jau paruošto maisto, vartoti druskos pakaitalus.
3. Didinti fizinį aktyvumą
Rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą reguliariai atliekant aerobinius pratimus, tokius kaip vaikščiojimas, bėgimas, plaukiojimas. Šie fiziniai pratimai turėtų trukti bent 30-45 minutes nuo 3 iki 4 kartų per savaitę. Įrodyta, jog tokie aerobiniai pratimai gali sumažinti AKS apie 4-8 mmHg. Tuo tarpu izometriniai pratimai, tokie kaip sunkių svorių kilnojimas, turi atvirkštinį, AKS didinantį poveikį, ir jų reikėtų vengti.
4. Apriboti alkoholio vartojimą
Egzistuoja linijinė priklausomybė tarp suvartojamo alkoholio kiekio, AKS dydžio ir AH dažnio populiacijoje. Nuolatinis alkoholio vartojimas sumažina vaistų nuo hipertenzijos veikimą, o ilgalaikiai gėrimai padidina insulto riziką. Rekomenduojama riboti alkoholio vartojimą iki 20-30 ml etanolio ar jo ekvivalentų (300 ml vyno ar 720 ml alaus) per dieną vyrams. Tuo tarpu moterims ar mažo svorio asmenims nerekomenduojama išgerti daugiau nei 15 ml etanolio per dieną.
5. Vartoti daugiau kalio
Klinikiniai tyrimai parodė, jog kalio kiekio padidinimas maiste sumažina AKS tiek AH sergantiems, tiek ir normalų kraujo spaudimą turintiems pacientams. Manoma, jog didesnis kalio vartojimas ypač sumažina daug druskos vartojančių pacientų arterinį kraujo spaudimą. Rekomenduojamas kalio kiekis dienos racione turėtų siekti 90 mmol, arba 3,5 g, kalio chlorido.
6. Sveikai maitintis, nerūkyti
Rekomenduojama vartoti daug vaisių, daržovių, neriebaus pieno produktų bei žuvies. Sočiųjų riebalų, cholesterolio bei bendras riebalų kiekis maiste turėtų būti sumažintas. Pastarųjų metų DASH tyrimas parodė, jog tokia mityba sumažina ne tik AKS, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Metimas rūkyti – bene svarbiausia nemedikamentinė priemonė, padedanti užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, tarp jų ir insultui bei KŠL. Žmonių, kurie iki savo gyvenimo vidurio nerūko, numatoma tokia pat gyvenimo trukmė kaip ir visą gyvenimą nerūkiusiųjų. Nors ilgalaikis nikotino vartojimas nedaug veikia AKS, o metus rūkyti kraujo spaudimas nesumažėja, tačiau bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika rūkant labai padidėja. Todėl AH sergantys bei rūkantys pacientai turi būti skatinami nerūkyti. Be to, yra duomenų, jog rūkymas silpnina kai kurių antihipertenzinių vaistų, tokių kaip beta adrenoblokatoriai, veikimą.
Egzistuoja nemažai priemonių, kurių vaidmuo AH profilaktikoje nėra tvirtai įrodytas. Pvz., apibendrinus klinikinius tyrimus pastebėta, jog papildomas kalcio preparatų vartojimas tik nedaug sumažina AKS, ir šis poveikis pasireiškia tik AH sergantiems pacientams. Rekomenduojama patarti pacientui maitintis taip, kad per dieną suaugęs žmogus gautų 1000-1200 mg kalcio. Yra tyrimų, kurie įrodė reliatyviai didelių dozių polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, esančių žuvų taukuose, kraujospūdį mažinantį poveikį. Remiantis šiais tyrimais, pacientams, kurių kraujo spaudimas normalus, omega 3 riebalų rūgštys labai mažai veikė AKS. Nors žuvų taukai labai menkai veikia AKS, tačiau klinikiniai tyrimai įrodė jų teigiamą poveikį mažinant KŠL bei insultų riziką.
Įvairių augalinių maisto papildų vartojimas pastaruoju metu labai išaugo. Tačiau tik keli klinikiniai tyrimai pagrindžia augalinių papildų naudą AH bei širdies ligų profilaktikai ar gydymui. Pagaliau gydytojas visuomet turi įvertinti galimą vartojamų augalinių maisto papildų bei paciento vartojamų vaistų sąveiką.
7. Susirgus – vartoti vaistus
Gydant jau sergantį AH pacientą būtina ne tik pasiekti visą parą trunkančią normotenziją, bet ir užkirsti kelią organų taikinių pažeidimui, šalinti rizikos veiksnius bei gydyti gretutines klinikines būkles (pvz., cukrinį diabetą). Toks gydymas padeda maksimaliai išvengti AH komplikacijų bei sumažina mirštamumą. Norint užkirsti kelią įvairių AH komplikacijų progresavimui, AH gydoma individualiai. Įrodyta, jog geriausiai diabetinės bei hipertenzinės nefropatijos progresavimą stabdo AKF inhibitoriai; atsiradus širdies nepakankamumui, reikia skirti AKF inhibitorių ir diuretikų. Persirgus miokardo infarktu, sergant krūtinės angina, esant skilveliniams ritmo sutrikimams, vyraujant simpatinei nervų sistemai, geriausiai tinka beta adrenoblokatoriai. Vyresnio amžiaus žmonių hipertenzija gydoma diuretikais ir kalcio kanalų blokatoriais.
Užkirsti kelią AKS padidėjimui bei efektyviau gydyti jau sergančius AH padeda įvairių sveikos gyvensenos priemonių deriniai. Kiekvieno mūsų užduotis yra laikytis sveikos gyvensenos principų net ir tada, kai sveikata nesiskundžiame, o AKS yra normalus.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau