Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Nenumokite ranka net į nedaug padidėjusį kraujospūdį

Nenumokite ranka net į nedaug padidėjusį kraujospūdį

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas net šiame naujų technologijų ir mokslinių atradimų amžiuje išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Aukštas kraujospūdis – apgaulinga liga, nes ilgai nepasireiškia jokių simptomų, ir ji dažniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą. Todėl iš visų ligonių, kurių kraujospūdis padidėjęs, tik pusė apie tai žino. Iš žinančiųjų tik pusė gydosi, o iš jų tik 50 proc. gydosi tinkamai.
 

Naujausių tyrimų duomenimis, arterinė hipertenzija diagnozuojama beveik kas trečiam suaugusiam Lietuvos gyventojui, todėl šios ligos problema yra labai aktuali, nes jos kontrolė visuomenėje nepakankamai efektyvi, laiku nepradėjus gydytis, gresia pavojingos sveikatai komplikacijos. Pagrindinius aspektus apie šią ligą sutiko priminti vidaus ligų gydytoja Gražina ŽIEDELIENĖ.
 

Savo kraujospūdį sekti būtina!


Žinoti ir kartą per pusę metų arterinį kraujo spaudimą turi pasimatuoti kiekvienas suaugęs sveikas žmogus. Spaudimo padidėjimą daugelis sergančiųjų jaučia skirtingai, o dažnai, ligai įsisenėjus, nejaučia visiškai. Kad ir kaip gaila, dažnai apie savo padidėjusį kraujo spaudimą neretas sužino tik tuomet, kai jau būna įvykęs insultas arba širdies infarktas. Todėl spaudimą būtina matuoti reguliariai, net nejaučiant jokių simptomų.
Ką reiškia skaičiai 130/80 mmHg? Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis (didesnysis) vadinamas sistoliniu spaudimu. Jis atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą. Antrasis (mažesnysis) vadinamas diastoliniu ir rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. „Optimalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas –120/80 mmHg, tačiau, dirbdami praktikinį darbą, matome, kad tie skaičiukai yra labai individualūs, – pastebi gydytoja G. Žiedelienė. – Jei 18 metų jaunuoliui arterinis kraujospūdis yra 130/80 mmHg – tai jau įspėja, kad jį reikia atidžiau sekti, o toks pats vyresniam pacientui dar nėra pavojinga riba.“
Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus arterinio kraujospūdžio padidėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra normalus vyksmas, o vieną kartą nustatytas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas dar nereiškia, kad žmogus serga arterine hipertenzija, tačiau kiekvienu atveju tai reikia vertinti individualiai.


Kreiptis į gydytoją reikia, jei keletą kartų iš eilės nustatomas didesnis nei 140/90 mmHg arterinis kraujo spaudimas. Diagnozei patvirtinti kraujospūdį reikės pamatuoti dar kelias savaites namuose ryte ir vakare.
 

Priežastys, kurios skatina padidėjusio kraujospūdžio atsiradimą


Gydytoja G. Žiedelienė išvardino svarbiausius rizikos veiksnius. Kuo jų daugiau, tuo labiau didėja tikimybė susirgti susirgti arterine hipertenzija.
· Esate vyresnis nei 60 metų.
· Esate vyras (nesvarbu, kokio amžiaus).
· Esate moteris po menopauzės.
· Šeimoje pasitaikė jaunų žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis.
· Turite antsvorio.
· Rūkote.
· Padidėjęs bendras cholesterolio kiekis.
· Sergate cukralige.
Labai svarbi problema yra hipertenzija nėštumo metu – nuo 1 iki 5 proc. nėščiųjų visame pasaulyje serga šia liga. Lietuvoje šis skaičius yra apie 5 proc. Dėl šios priežasties nėščiosios turi būti stebimos, kad nepablogėtų inkstų funkcija, nenukentėtų vaikelis. Nėščiosioms hipertenzija, taip pat kaip ir visiems, diagnozuojama, kai kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg. Skirtumas tik tas, kad nėščiosioms tokio kraujospūdžio gydyti nereikia. Gydyti rekomenduojama tada, kai kraujo spaudimas viršija 160/110 mmHg.
Kraujo spaudimas didėja dėl arterijų sklerozės, didelės reikšmės šios ligos išsivystymui turi gyvenimo būdas. Mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas, neracionali mityba (pomėgis valgyti riebų, sūrų, aštrų maistą), rūkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas yra pagrindiniai veiksniai, didinantys riziką susirgti hipertenzija. Specialistai pastebi, kad kraujospūdžio problemos yra ypač būdingos energingiems, veikliems ir emocionaliems žmonėms. Ne veltui hipertenzija yra vadinama „skubančiųjų” liga.
 

Kuo padidėjęs kraujospūdis pavojingas nesigydančiam žmogui?


Svarbu žinoti, kad padidėjęs kraujospūdis turi būti gydomas tvarkingai, nuosekliai, visą gyvenimą. Didelė problema yra tai, kad daugelis pacientų, kraujospūdžiui vos susireguliavus, nutraukia gydymą, o tai yra klaida, kadangi vaistų reikia gerti nuolat. Netgi labai smarkiai padidėjusio kraujospūdžio atvejais sudėtingų ir net gyvybei pavojingų komplikacijų grėsmė smarkiai sumažėja, jeigu nuolatos vartojami paskirti vaistai ir reguliariai tikrinamas arterinis kraujo spaudimas.
„Jei žmogus gerai jaučiasi ir nutraukia gydymą arba, pasitaiko ir tokių atvejų, nenori gydytis, tuomet jam gresia tikrai rimtos šios ligos komplikacijos, kurių yra ne mažai“, – tikina gydytoja.
Komplikacijų yra daug ir įvairių, tačiau dažniausiai pasitaiko širdies infarktai ir insultai, taip pat inkstų pažeidimai. Paprašėme gydytojos G. Žiedelienės pakomentuoti tai plačiau.
 

Širdies ir kraujagyslių ligos


Nuo aukšto kraujospūdžio arterijos sukietėja ir sustorėja. Cholesterolis ir riebalai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių – sulėtėja kraujotakos funkcijos, ir žmogų gali ištikti širdies infarktas arba insultas.
 

Širdies infarktas.

Jei žmogus sveikas ir kraujagyslės „neužkimštos“ cholesterolio, kraujas po visą organizmą išnešioja deguonį, tačiau, jeigu širdies kraujagyslės užkimštos, širdies raumuo deguonies negaus pakankamai. Sumažėjus kraujo pritekėjimui į širdį, prasideda krūtinės skausmas – krūtinės angina, pritekėjimui visiškai nutrūkus, ištinka infarktas.
 

Smegenų insultas.

Aukštas kraujospūdis gali pažeisti arterijas, priversdamas jas greičiau susiaurėti, todėl pro jas gali pratekėti mažiau kraujo į smegenis. Jeigu kraujo krešuliukas užkemša arteriją, gali ištikti išeminis insultas. Tačiau insultas gali kilti ir tada, kai dėl labai aukšto kraujo spaudimo plyšta susilpnėjusi smegenų kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis.
 

Širdies nepakankamumas.

Esant aukštam kraujospūdžiui, širdis priverčiama sunkiau dirbti, todėl išsiplečia. Pasekmė – širdies nepakankamumas.
Kojų skausmas. Pažeidus kojų arterijas, mažiau kraujo priteka į blauzdas ir pėdas, todėl vaikštant juntamas kojų raumenų skausmas.
 

Inkstų pažeidimai


Inkstai veikia tarsi filtrai, padėdami organizmui atsikratyti atliekų. Jeigu nuolatos yra aukštas kraujospūdis, inkstų kraujagyslės gali susiaurėti ir sustorėti, todėl jie prafiltruos mažiau kraujo ir atliekos kaupsis kraujyje. Inkstų kraujagyslių pažeidimas laipsniškai pažeidžia ir pačius inkstus, trinka jų funkcija, pablogėja ir kai kurių vaistų šalinimas. Galiausiai gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas.
 

Akių pažeidimai


Labai retai, itin sunkios hipertenzijos atvejais, akių tinklainėje gali atsirasti kraujosruvų. Tokia būklė vadinama piktybine hipertenzija, ja sergant sutrinka regėjimas.
Taigi apsisaugoti nuo arterinės hipertenzijos komplikacijų galima, jei liga nustatoma ir tinkamai pradedama gydyti jau ankstyvų stadijų.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS