){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tačiau plačiau įgyvendinti vėžio profilaktiką nepavyksta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tiek gydytojai, tiek visuomenė vis dar netiki, kad vėžio galima išvengti. Iš tiesų – visų piktybinių navikų profilaktika neįmanoma. Būtina nustatyti profilaktikos prioritetus, įvertinus jos reikalingumą ir galimybes. Antra - išlieka klausimas – kas turi vykdyti vėžio profilaktiką - onkologai, šeimos gydytojai ar kas nors kitas. Dar nėra įsisąmoninta, kad piktybinių navikų profilaktika yra visų bendras tikslas ir bendras reikalas. Joje turi dalyvauti ir visuomenė, ir gydytojai, ir valdžios organai.
Piktybiniai navikai, kurių profilaktika yra neabejotinai efektyvi, – tai tokie navikai, kurių pagrindinės priežastys (pvz., rūkymas, kai kurios profesinės kensmingos sąlygos) yra žinomos, arba tie, kuriuos nulemiantys iki vėžiniai pokyčiai išgydomi.
Lietuvoje vyrai dažniausiai suserga plaučių ir prostatos vėžiu, o moterys – krūties ir lyties organų vėžiu. Todėl būtent šių lokalizacijų navikų profilaktika ypač aktuali.
Kaip galėtume ją vykdyti? Keliai įvairių navikų atsiradimui ir plėtrai sulaikyti yra įvairūs.
Nustatyta, kad svarbiausia plaučių vėžio atsiradimo priežastis yra tabako rūkymas. Lietuvoje 90-92 proc. susirgusiųjų plaučių vėžiu yra rūkantieji arba asmenys, kuriems teko „rūkyti pasyviai“, tie, kurie gyveno arba dirbo kartu su daug rūkančiais asmenimis. Pagrindinė kovos su plaučių vėžiu priemonė – nerūkymas, o tai priklauso ne nuo medikų, o nuo kiekvieno žmogaus pasirinkimo. Medikų dalyvavimas plaučių vėžio profilaktikoje apsiriboja visuomenės informacija apie rūkymo žalą ir pagalba asmenims, kurie norėtų, bet negali savarankiškai mesti rūkyti. Tą pagalbą teikia narkologai.
Krūties vėžys dažniausiai atsiranda dėl estrogenų – moters lytinių hormonų balanso sutrikimo, kurį valdyti nėra paprasta. Jis daug priklauso nuo įgimtų ypatybių, seksualinio gyvenimo, kuris taip pat ne visuomet lengvai reguliuojamas. Čia turi būti vykdoma antrinė profilaktika – būtina, kad kiekviena moteris atidžiai sektų savo krūtų pokyčius, kas mėnesį jas pati pasitikrintų apžiūros ir apčiuopos būdu, o atsiradus mažiausiems sustandėjimams ar mazgeliams, kreiptųsi į gydytoją. Jis, panaudojęs atitinkamus tyrimo metodus, nustatys diagnozę ir paskirs gydymą, jei jis reikalingas. Reikėtų nepamiršti, kad krūtyse dažnai būna įvairių nepiktybinių pokyčių.
Ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus lengvai gali atpažinti akušeriai-ginekologai arba bendrosios praktikos gydytojai, šie pakitimai nesunkiai išgydomi. Bet to, moteris ir pati turi žinoti, kad privalo reguliariai (bent kartą per 1-2 metus) pasirodyti ginekologui.
Panašiai rūpestingi savo sveikatos atžvilgiu turėtų būti ir vyresnio amžiaus vyrai. Norėdami išvengti prostatos vėžio, jie, net nejausdami nieko blogo, turėtų kartą per 1-2 metus pasitarti su gydytoju urologu.
Minėtų ligų profilaktika pirmiausia priklauso nuo kiekvieno žmogaus rūpesčio savo sveikata, pastangų vengti tabako rūkymo ir nevengimo bendrauti su medikais. Be abejo, svarbu, kad visi medikai gerai pažintų ir ikinavikinius pokyčius, ir navikus.
Labai svarbus vaidmuo navikų profilaktikoje tenka šeimos gydytojams. Pagal 2000-05-31 sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 301 įvairių rūšių profilaktinius sveikatos tikrinimus turi vykdyti bendrosios praktikos gydytojai. Šiuo įsakymu yra reglamentuota ir neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka, kurioje nurodyti ir šių ligų, tarp jų ir onkologinių, profilaktiniai tikrinimai. Vadovaudamiesi šia tvarka, bendrosios praktikos gydytojai turėtų aktyviai kviesti savo pacientus tikrintis sveikatos. Šie gydytojai turi žinoti, kurie iš jų pacientų visų pirma turi būti tikrinami profilaktiškai, tai reiškia, kad jie privalo žinoti grupes žmonių, kuriems yra didelė rizika susirgti onkologine liga. Deja, dėl lėšų stygiaus šis darbas aktyviai nėra vykdomas. Lietuvoje vis dar trūksta lėšų vykdyti atrankinių grupių sveikatos patikrą (angl. screening) norint nustatyti gimdos kaklelio patologiją bei ankstyvą krūties vėžio stadiją. Atsižvelgdami į tai, medikai privalo nuolat raginti gyventojus profilaktiškai tikrinti savo sveikatą. Žinodami, kad piktybinių navikų tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje sparčiai daugėja, visų specialybių gydytojai privalo nepamiršti onkologinio budrumo. Įtariant vėžinę ligą būtina taip apžiūrėti ir ištirti ligonį, kad galima būtų užtikrintai atmesti arba patvirtinti šį įtarimą.
Siekiant aprėpti visus piktybinių navikų kontrolės aspektus, tarp jų ir profilaktiką, Lietuvoje jau 1990 m. buvo parengta Nacionalinė vėžio kontrolės programa, kuri, atsižvelgiant į onkologinę situaciją bei gydymo įstaigų restruktūrizaciją, yra koreguojama ir papildoma. Tikimės, kad artimiausiu metu Vyriausybė, skirdama ypatingą dėmesį onkologijai, patvirtins šią programą ir skirs jai vykdyti būtinas lėšas. Kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos kovai su vėžiu, būtinas Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos rūpestis. Siekiant užtikrinti profilaktinių tikrinimų efektyvumą turi būti organizuota gydytojų darbo kokybės kontrolė.
Taigi vėžio profilaktika yra visų ir kiekvieno bendras reikalas. Efektyvi ji gali būti tik tuo atveju, kai bus suvienytos gyventojų, medikų bei Vyriausybės jėgos.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę