){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vos tik suskausta galvą, dantį ar nugarą, skubame gerti vaistų nuo skausmo, kad šis neįsisiūbuotų ir būtų lengviau jį nuslopinti. Dažniausiai vartojame skausmą mažinančius vaistus. Ir ne taip retai pasitaiko, kad, skausmui užsitęsus, nė patys nepastebime, kad jų suvartojame gerokai daugiau nei reikėtų. Būtent tada mūsų organizmui iškyla pavojus, apie kurį kalbamės su farmakologijos profesoriumi Vytautu Budniku.
Kaip veikia analgetikai?
Dažniausiai mūsų vartojami vaistai nuo skausmo yra acetaminofenas (paracetamolis), ibuprofenas, acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) ir anksčiau plačiai vartotas metamizolis (analginas). Visi vaistai pasižymi vienokiu ar kitokiu šalutiniu poveikiu. Iš jau minėtų analgetikų mažiausią šalutinį poveikį turi paracetamolis ir ibuprofenas. O analgino šiais laikais vartoti nerekomenduojama, kadangi jis dažniau nei kiti analgetikai gali pažeisti kraujo gamybą. Dėl tos pačios priežasties anksčiau vartotas analgetikas amidopirinas buvo apskritai uždraustas vartoti.
Populiariausias vaistas nuo skausmo paracetamolis yra skirtas silpnam ir vidutiniam skausmui ir pakilusiai temperatūrai malšinti, tačiau šis populiarus vaistas beveik nemažina uždegimo. Pasak prof. V. Budniko, šis vaistas sėkmingai pakeitė populiaria „bobučių duona“ buvusį fenacetiną (citramoną), nes, ilgiau vartojant didesnes citramono dozes, dažnai tekdavo šauktis nefrologų pagalbos, kadangi šie vaistai pažeisdavo inkstus. Šiuo metu fenacetinas nebevartojamas ir vaistinėse jo neįsigysite.
Kitas populiarus vaistas nuo skausmo – ibuprofenas gerai malšina vidutinį ir stiprų skausmą, pakankamai stipriai mažina pakilusią kūno temperatūrą, tačiau pasižymi silpnesniu uždegimą slopinančiu poveikiu. Šis vaistas veikia skrandžio gleivinę, todėl, norint išvengti neigiamo poveikio, geriau ibuprofeną vartoti po valgio.
Acetilsalicilo rūgštis, arba visiems gerai žinomas aspirinas, anksčiau buvo vartojamas ne tik kaip temperatūrą mažinantis, bet ir kaip uždegimą slopinantis vaistas. Tačiau, atsiradus efektyvesniems ir mažiau nepageidaujamų poveikių keliantiems preparatams nuo uždegimo, šiuo metu kaip vaistas nuo uždegimo beveik nevartojamas. Juo sėkmingai malšinama padidėjusi kūno temperatūra ir silpnas bei vidutinis skausmas. Laiku išgerta aspirino tabletė gali padėti visiškai nuslopinti ką tik prasidėjusį migrenos priepuolį. Be to, aspirinas veiksmingai slopina trombocitų agregaciją, todėl šis vaistas yra plačiai vartojamas infarkto ir insulto profilaktikai.
Kita vertus, piktnaudžiaujant aspirinas gali sukelti skrandžio gleivinės dirginimą, rėmenį. Ilgai vartojant šio vaisto, gali atsirasti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, kraujavimas iš virškinamojo trakto. Siekiant išvengti šio itin nemalonaus šalutinio poveikio, aspiriną būtina gerti po valgio, užgeriant stikline vandens. Dar geriau pasirinkti šnypščiąsias aspirino tabletes, ištirpdžius pusėje stiklinės vandens, jos ir suveiks greičiau, ir ne taip stipriai dirgins skrandžio gleivinę.
Sudėtiniai analgetikai
Yra ir sudėtinių analgetikų, kurie, be pagrindinių, dar turi ir kitų cheminių medžiagų. Pavyzdžiui, be paracetamolio vaisto sudėtyje gali būti acetilsalicilo rūgšties ir kofeino (askofenas). Beje, nustatyta, kad kofeinas sustiprina skausmą malšinantį poveikį.
Uždegimui slopinti gerai tinka diklofenakas – nesteroidinis vaistas, skirtas kovoti su raumenų uždegimu ir sąnarių skausmais. Taip pat indometacinas, kuris labai stipriai slopina uždegimą, šiek tiek silpniau – skausmą ir silpnai veikia karščiavimą. Jis šalina reumato sukeltus simptomus: uždegimą, skausmą, sąnarių patinimą ir stingimą. Menstruaciniams skausmui malšinti dažna moteris renkasi ketorolaką, kuris yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, vartojamas vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti trumpą laiką.
Minėti vaistai geriausiai malšina periferinį – galvos, dantų, raumenų, menstruacijų metu atsiradusį skausmą. O vidaus organų skausmus geriausiai malšina narkotiniai analgetikai (morfinų grupės preparatai), kuriuos griežtai skiria tik gydytojas, ir vaistinėje jų įsigyti galima tik pateikus gydytojo receptą.
Atsargiai – analgetinis skausmas
Kartais taip jau nutinka, kad skausmas neduoda ramiai gyventi net kelias dienas. Dažnai toks ramybės drumstėjas yra stiprus galvos skausmas. Tada atrodo, kad nuo vienos vaisto dozės praėjo kankinamai ilgas laiko tarpas, nes skausmas vėl atsinaujina ir ranka pati siekia naujos tabletės. Taip neretai yra pažeidžiama leistina vaisto paros dozė, ir medikamentų suvartojame daugiau nei leistina. Tai gresia antriniu analgetiniu skausmu, kuris gali išsivystyti dėl per dažno vaistų nuo skausmo vartojimo. Todėl jau minėtų preparatų nuo skausmo nereikėtų vartoti ilgai ir nuolat, nes šie vaistai labiau tinka epizodiniams skausmams malšinti. „Jeigu matote, kad savo pastangomis ir turimais vaistais skausmo niekaip nepavyksta įveikti, nutraukite analgetikų vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba į vaistininką. Skausmas – apsauginė organizmo reakcija, įspėjanti žmogų, kad kažkas jo organizme yra negerai. Todėl beatodairiškai vartojant skausmą malšinančius vaistus galima užmaskuoti tikrąją skausmo priežastį. Tad, jeigu skausmas ilgai nepraeina arba dažnai kartojasi, nereikia imtis savigydos analgetikais, o reikia neatidėliojant kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tikroji ligos priežastis“, – pataria prof. V. Budnikas.
Žala organizmui
Moterys dažniau negu vyrai skuba gerti vaistų nuo skausmo, o taip nuo vienos dozės iki piktnaudžiavimo, žiūrėk, vos vienas žingsnis. Kuo tai gresia mūsų organizmui?
Pasak prof. V. Budniko, nenarkotiniai analgetikai nesukelia fizinės arba psichinės priklausomybės, tačiau noras juos vartoti neretai būna didelis, ir kartais jais gali būti piktnaudžiaujama dažnai juos vartojant. Tai yra rimtas signalas sustoti, nes ir šie vaistai turi šalutinį poveikį, galintį pakenkti mūsų organizmui.
Dažniausias aspirino šalutinis poveikis – skrandžio gleivinės dirginimas, rėmuo. Ilgai jo vartojant, gali atsirasti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, kraujavimas iš virškinamojo trakto ir net alerginė astma. Vartojant dideles šio vaisto dozes, gali atsirasti ūžimas ausyse ir galvos svaigimas. Didelės paracetamolio dozės gali sukelti kepenų pažeidimus. Ibuprofenas gali sukelti virškinamojo trakto dirginimą, kraujavimą, alergines reakcijas. Citramonas gali sukelti pykinimą arba vėmimą, dispepsiją ir pilvo skausmus, taip pat inkstų ir šlapimo takų sutrikimus bei kitų organų pažeidimus.
Taigi piktnaudžiavimas analgetiniais vaistais nuo skausmo gresia įvairiais šalutiniais poveikiais mūsų organizmui – nuo medikamentinės opaligės iki analgetinio skausmo arba analgetinės nefropatijos. Tai žinodami, būkite atsargūs ir pasirūpinkite savo sveikata tinkamai.
Farmakologo patarimai
* Jei kamuoja menstruaciniai skausmai, iš visų analgetikų geriausia rinktis ibuprofeną.
* Jei vargina galvos skausmas, rinkitės paracetamolį arba ibuprofeną. Paracetamolis gali būti ir sudėtinis (pvz., su kofeinu ir kodeinu).
* Dantų skausmo atveju geriau rinktis aspiriną arba ibuprofeną, nes jie ne tik malšina skausmą, bet ir mažina uždegimą.
* Nugaros skausmui malšinti rinkitės ibuprofeną arba aspiriną. Jei nugaros skausmo priežastis yra uždegimas, tada rinkitės nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., diklofenaką).
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę