Sausio mėnesį į pirkinių krepšelį nepamirškite įsidėti
Šie produktai – nebrangūs, o sausį jų rasite visose parduotuvėse
Raugintų kopūstų |
Morkų
|
Džiovintų slyvų |
Cinamono
|
Burokėlių
|
---|---|---|---|---|
Turi mažai kalorijų ir stabdo riebalų kaupimąsi organizme (100 g – apie 13 kcal), padeda mesti svorį
Suteikia sotumo pojūtį, cukrui ir kitiems angliavandeniams neleidžia virsti riebalais
1/3 vitamino C išlieka iki pavasario
Raugintų kopūstų sultys turi daug pieno rūgšties, labai naudingos sergant cukriniu diabetu. |
Beta karotino (vitamino A), maistinių skaidulų ir kalio šaltinis
Mažina vėžio tikimybę, cholesterolio kiekį kraujyje
Stiprina akių tinklainę.
Naudingos sergant inkstų akmenlige, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis
Turi daug jodo, todėl rekomenduojama susilpnėjus skydliaukės funkcijai.
Tarkuotų morkų ir aliejaus salotos su sėklomis gerina žarnyno peristaltiką, valo iš organizmo šlakus, suteikia fizinių, protinių jėgų, stiprina nagus, plaukus, gražina odos spalvą.
|
Turi daug skaidulų, kalio, vitamino A, E, geležies ir nedaug kalorijų.
Turi mineralinių medžiagų, svarbių nervų sistemai, raumenims stiprinti, vandens apykaitai organizme reguliuoti
Gerina virškinimą, skatina žarnyno peristaltiką
Vitaminai (A, C) stiprina regėjimą, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms
Didina darbingumą, mažina nuovargį
|
Padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje
Gerina virškinimą, žadina apetitą, mažina pilvo pūtimą, slopina žarnų spazmus, mažina skrandžio rūgštingumą
Veikia antimikrobiškai
Reguliuoja kraujo krešumą
|
Turi folatų, skaidulų, baltymų, ląstelienos, magnio, jodo, kalcio, kalio, folio rūgšties, vitaminų C, PP, B.
Jodo druska atitolina aterosklerozės tikimybę, gerina skydliaukės funkciją, magnio druskos padeda mažinti kraujospūdį.
Stiprina kraują, rekomenduojama sergantiesiems onkologinėmis ligomis.
Ląsteliena, organinės rūgštys gerina virškinimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą · Naudingi moterims, nes silpnina ciklo sutrikimo simptomus · Pektininės medžiagos storojoje žarnoje naikina puvimo bakterijas · Reguliariai valgant burokėlių rečiau susergama mažakraujyste
|
Dažnos šaltojo sezono ligos
Peršalimas
Sausį, kaip ir kitais žiemos mėnesiais, peršalimas tarsi tyko ant kiekvieno kampo. Jei peršalote, pabandykite gydytis tokia natūralia priemone.
Nuoviras nuo peršalimo
Sumaišykite po 75 g liepžiedžių, avietės lapų ir juodauogio šeivamedžio žiedų. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens (250 ml). Gerkite prieš miegą, galite pagardinti medumi.
Nuolatinis nuovargis
Įsibėgėjusi žiema, tamsa ir vis didėjantis įvairių maisto medžiagų trūkumas daugeliui sukelia nuovargį, ilgainiui išsivystantį į lėtinį. Nuo nuovargio, be kitų priemonių, rekomenduojama saugotis sureguliavus mitybą, daugiau judant. Gali padėti ir šios natūralios priemonės.
Nuovargį mažinanti vonia
Sumaišykite 20 g čiobrelių, 80 g juodųjų serbentų lapų ir 200 g aviečių lapų. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilkite stikline (250 ml) verdančio vandens, uždenkite ir palikite 10–15 minučių pritraukti, tuomet nukoškite ir supilkite į vonią.
Nuovargį mažinantis nuoviras
Sumaišykite po du valgomuosius šaukštus erškėčio ir šermukšnio uogų. Viską užpilkite 2 stiklinėmis (500 ml) verdančio vandens ir pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies. Nuovirą supilkite į stiklainį, uždenkite ir palikite prisitraukti 4 valandas tamsioje ir vėsioje vietoje, nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną.
Sutrikęs virškinimas
Valgant riebesnį, sunkesnį maistą dažnai sutrinka virškinimas. Jeigu skundžiatės šiuo sutrikimu, prieš kreipdamiesi į gydytojus pabandykite gydytis natūraliomis priemonėmis.
Nuo vidurių pūtimo, virškinimui gerinti
Sumaišykite 10 g kmynų vaisių, 10 g valerijono šaknų, 20 g pipirmėtės lapų ir 100 g ramunėlės žiedų. Šaukštą mišinio užplikykite 300 ml verdančio vandens, palaikykite 30 min. ir perkoškite per dvigubą marlę. Gerkite vakare, po stiklinę prieš miegą. Tinka vartoti vidurių pūtimui mažinti, virškinimui gerinti.
Nuo vidurių pūtimo, žarnyno spazmams, sunkumui skrandyje mažinti
Sumaišykite 60 g ramunėlės žiedų, 20 g pipirmėtės, 10 g susmulkintų paprastojo pankolio vaisių, 10 g susmulkintų valerijono šaknų. 2 šaukštus mišinio užplikykite 0,5 litro verdančio vandens ir 2–3 min. pavirkite ant silpnos ugnies. Nuovirą uždengtame inde palaikykite 30–60 min., po to perkoškite per dvigubą marlę. Gerkite su medumi po 0,5–0,75 stiklinės 3 kartus per dieną.
Išbandykite kažką nauja!
Sausio naujovė: kynva (bolivinė balanda)
Kynva yra Pietų Amerikoje, Andų šlaituose, jau daugiau nei 6000 metų augantis augalas, kurio vaisiuose gausu maistinių medžiagų. Kynva nepriklauso javams, bet kulinarijoje yra priskiriama grūdams. Šiandien kynva vis labiau populiarėja ir už gimtinės ribų.
Sveikatos „bomba“
Kynvoje gausu įvairiausių sveikatai naudingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, skaidulų, mineralų. Joje yra puikiai subalansuotos net 9 svarbiausios aminorūgštys, mangano, fosforo, magnio, vario ir geležies, vitaminų E, D, B1, B2. Šiame augale yra ir lizino – retai kur sutinkamos aminorūgšties, skatinančios sėkmingus audinių atsinaujinimo procesus žmogaus organizme, hormonų ir fermentų gamybą bei, kaip kai kur teigiama, efektyvią kovą su vėžinėmis ląstelėmis. Kai trūksta lizino, žmogus tampa mažiau atsparus ligoms, jaučiasi pavargęs, irzlus.
Dėl visų šių medžiagų kynva yra labai tinka sergantiesiems diabetu (glikemijos indeksas yra žemas – 35), ateroskleroze, migrena. Ją į racioną įtraukti turėtų norintieji numesti svorio – kynva yra labai soti. Kynvos kruopas labai pamėgo ir glitimui alergiški žmonės – jo jose nėra.
Kaip gaminti?
Kynvos grūdai būna rudos, juodos, raudonos, gelsvos, baltos, rožinės spalvos. Prieš verdant reikia gerai nuplauti, kad pasišalintų kartokas apvalkalas, nors kartais jis jau būna pašalintas gamintojo. Verdant kynvos ir vandens proporcijos – 1:2. Kynvą galima valgyti kaip košę su daržovėmis, sėklomis, riešutais, ji puikiai tinka dėti į salotas, sriubas. Iš kynvos kruopų gaminami ir makaronai, miltai (su prieskoniais, arba saldžią su riešutais ir vaisiais), galima valgyti šaltą su pupelėmis, moliūgų sėklomis ir žalumynais kaip salotas, dėti į sriubas.
Išsikirpkite
Kynvos (bolivinės balandos) salotos su burokėliais, apelsinais ir granatais
3 vidutinio dydžio burokėliai (apie 400–500 g)
1 granato sėklos
2 puodeliai kynvos kruopų
3 vidutinio dydžio apelsinai
2 puodeliai daržovių sultinio
1 ½ puodeliai vandens
1 valgomasis šaukštas šviežių citrinos sulčių
3 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
Ryšelis petražolių, susmulkintų
½ puodelių susmulkintų datulių
Žiupsnelis druskos, maltų juodųjų pipirų
Burokėlių šaknis ir lapus nupjaukite, šakniavaisius nuplaukite, nusausinkite, kiekvieną atskirai suvyniokite į kepimo foliją ir pašaukite į 180 laipsnių orkaitę. Kepkite apie 1 val. – 1 val. 15 min., priklauso nuo dydžio, kol jie suminkštės.
Į puodą supilkite sultinį, vandenį, druską, kynvos kruopas ir užvirkite. Sumažinkite ugnį, uždenkite ir virkite apie 20 min., kol kruopos sugers skystį. Kruopas suberkite į dubenį.
Sutarkuokite vieno apelsino žievelę, išspauskite sultis. Kitus du apelsinus suplėšykite skiltelėmis ir atsidėkite. Į sultis suberkite tarkuotą žievelę, citrinos sultis, druskos, pipirų, po truputį, maišydami supilkite aliejų ir sudėkite petražoles.
Iškepusius ir kiek praaušusius burokėlius nulupkite ir supjaustykite kubeliais, suberkite į kynvą kartu su datulėmis ir lengvai pamaišykite. Užpilkite padažu ir dar kartą pamaišykite. Galiausiai ant viršaus užberkite apelsinų skilteles, granatų sėklas ir patiekite.
1 porcijoje:
305 kcal, 8 g riebalų, 51 g angliavandenių, 8 g baltymų, 8 g skaidulų, 625 mg kalio, 449 mg natrio, 0 mg cholesterolio, 0 g pridėto cukraus
Tai yra apytikriai:
59 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN) kalcio
28 proc. RPN magnio
25 proc. RPN kalio
16 proc. RPN geležies
16 proc. RPN angliavandenių
16 proc. RPN baltymų
25 proc. RPN skaidulų
30 proc. RPN natrio
13 proc. RPN riebalų
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę