Pagrindinė kvėpavimo takų paskirtis – sudrėkinti, sušildyti ir apvalyti patenkantį į juos orą. Žmogaus kvėpavimo sistema yra atspari staigioms oro permainoms, atlieka filtro vaidmenį, apvalydama nuo įvairių infekcijų sukėlėjų, alergenų, aplinkos teršalų. Tačiau šis natūralus gebėjimas silpsta gyvenant užterštoje, prastai vėdinamoje aplinkoje. Virusinės, bakterinės infekcijos, paveikusios kvėpavimo takus, sukelia ryklės perštėjimą, gerklės uždegimą, bronchitą, plaučių uždegimą, sudaro sąlygas astmos išsivystymui. Kokios priemonės lengvina kvėpavimą? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja pulmonologe-alergologe doc. dr. Egle Vaitkaitiene.
Kas padeda stiprinti organizmą, kartu ir kvėpavimo sistemą?
Atėjus rudens ir žiemos sezonui, žmonių imuninė sistema tampa mažiau atspari peršalimo ligoms, todėl jos dažniau kamuoja. Kad šį sezoną pasitiktume stiprūs ir būtume atsparūs virusų gausai, svarbu stiprinti imunitetą.
Būtina 30–40 min. kasdien pasivaikščioti gryname ore, atlikti kvėpavimo pratimus, atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Valgyti reikia visavertį subalansuotą maistą, kuo daugiau žalialapių ir raugintų daržovių, per dieną išgerti po 100–150 ml žalių vaisių ir daržovių kokteilių, kuo daugiau gerti žolelių arbatų.
Taip pat nesirenkite per šiltai, vaikščiodami atkreipkite dėmesį į savo laikyseną. Taisyklinga laikysena ir kvėpavimas užtikrina, kad deguonis geriau pateks į kvėpavimo takus ir plaučius; gerėja viso kūno kraujotaka ir bendroji savijauta.
Kokios priemonės lengvina kvėpavimą peršalus?
Sunku kvėpuoti peršalus, kai skauda gerklę, užsikemša nosis. Praktika rodo, kad ligos pradžioje galima gydytis natūraliomis priemonėmis.
Vaistinių žolių arbatos skystina skreplius, skatina atsikosėjimą, turi antibakterinių savybių. Pavyzdžiui, svilarožė, tūbė, saldymedis turi gleivinę apsaugančių, uždegimą slopinančių, atsikosėjimą skatinančių medžiagų. Beržo lapuose yra medžiagų, turinčių uždegimą slopinančių ir antibakterinių savybių. Gysločio lapų biologiškai veiklios medžiagos skatina atsikosėjimą. Puikiomis kvėpavimo takų būklę gerinančiomis savybėmis pasižymi šalavijo, šalpusnio, šeivamedžio arbatos.
Kvėpavimą palengvina šiltų garų inhaliacijos su minėtų vaistažolių nuoviru, šiltų garų vonelės su pušų, eukalipto, kadagių eteriniais aliejais. Tačiau vaikams inhaliacijas atlikite ypač atsargiai: arbatos nuoviras ar vanduo turi būti pašildytas tik iki 40o C temperatūros (kūdikiams iš viso inhaliacijų atlikti nerekomenduoju).
Dar vienas namų terapijos būdas peršalus – kojų kaitinimas. Šios procedūros nerekomenduojamos mažiems vaikams, o suaugusieji ją turi atlikti ypač atidžiai. Vanduo kojų vonelei taip pat neturėtų būtį karštesnis nei 400C. Galima įberti saujelę Himalajų druskos, įlašinti eterinių aliejų. Po vonelės patartina užsimauti šiltas vilnones kojines.
Daugelis žmonių įpratę peršalę trinti krūtinės sritį, nugarą, kaklą įvairiais eteriniais aliejais, tepalais su bičių produktais, su eukaliptu ir pan. Šios procedūros jokiu būdu nerekomenduoju atlikti mažiems vaikams, nes galimos alerginės odos reakcijos, sauso kosulio priepuolis ir stiprus kvėpavimo takų sudirginimas. Jeigu labai norite mažiems vaikams naudoti vietiškai gydomuosius tepalus, tuomet geriau jais patepkite tik padus ir apmaukite šiltas vilnones kojinaites.
Norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį, kad gydomąsias taures ir garstyčių lapelius dėti ant krūtinės yra nepageidautina – tai praėjusio šimtmečio gydomosios priemonės.
Kaip palengvinti kvėpavimą sergant astma?
Sergant astma būtina atsižvelgti į tai, ar yra nuolatinė vaistais koreguota astma, ar astmos paūmėjimas. Abiem atvejais svarbu užtikrinti, kad visavertiškai dirbtų kvėpavimo takai. Rekomenduojami kvėpavimo mankštos pratimai, pasivaikščiojimas gryname ore, plaukiojimas baseine. Be abejonės, būtina vengti alergiją sukeliančių veiksnių ir sąžiningai vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Sergantiems bronchų astma dažniau nei kitiems reikėtų gerti vaistažolių arbatų (čiobrelių, šalpusnių, šalavijų, rozmarino, levandų, medetkų, pušų pumpurų, saldymedžio), kurios skatina atsikosėjimą, skystina gleives, ramina bronchų gleivinės uždegimą. Jų patarčiau gerti kelis kartus per dieną, o vakarais prieš miegą atlikti pašildyto natūralaus mineralinio vandens inhaliacijas ir nepamiršti gydytojo paskirtų vaistų.
Ar naudingi kvėpavimo pratimai?
Tenka pastebėti, kad kvėpavimo takų ligomis dažniau serga dirbantys sėdimą darbą, neaktyvūs, nesportuojantys ir retai būnantys gryname ore žmonės. Jeigu nėra laiko pasivaikščioti gryname ore, tai rekomenduoju bent kelis kartus per dieną po 10–15 min. atlikti kvėpavimo mankštos pratimus.
Vienas iš pratimų: įkvėpkite pilvu (jį išpūskite kaip balioną) – įkvėpimo trukmę ilginkite nuo 10 sek. iki kiek galite ilgiau, apie 1 minutę sulaikykite kvėpavimą, paskui iškvėpkite. Iškvėpimo trukmė – 10 sek. ir ilgiau.
Kokį arbatos receptą rekomenduotumėte savo pacientams?
Lygiomis dalimis imama siauralapių gysločių, čiobrelių, medetkų, juodųjų serbentų lapų, aviečių lapų, melisos lapų, šeivamedžio lapų ir užplikoma karštu virintu vandenių palaikant apie 10 min. Gerti su citrinos griežinėliu ir medumi.
„Būti sveikam – natūralu, nes mes – gamtos dalis, mes – pati gamta. Gamta stengiasi mus saugoti, nes mes reikalingi jos veiklai“ (E.Habardas).
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę