Jei nuovargis užsitęsęs (jo trukmė 2–7 metai), kartu vargina sąnarių, raumenų, galvos skausmai, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas ir sustiprėja po fizinio darbo, galima įtarti, kad tai lėtinio nuovargio sindromas. Paprastai jis sukelia darbo, mokymosi, socialinio ar asmeninio gyvenimo sunkumų.
Gydytojai jį nustato „atmetimo principu“, t.y. pirmiausiai kruopščiai ištiria, ar žmogus neserga kitomis ligomis, dėl kurių galėtų jaustis pavargęs. Tokių ligų daugybė – infekcinės, psichikos, nervų, kraujo, hematologinės ir kt. Jei nė vienos iš jų nerandama, diagnozuojamas lėtinio nuovargio sindromas.
Pastebėta, kad apie dviem trečdaliams sergančiųjų kartu yra ir ryškių depresijos požymių.
Jei nuovargis išnyksta pailsėjus, tai tiesiog paprastas nuovargis.
Nuovargio sindromas paprastai atsiranda be aiškios priežasties. Jis dažnai išsivysto po infekcinės ligos, taip pat neretai siejamas su fibromialgija, nervinės kilmės hipotenzija, psichogenine-biologine disfunkcija, imuniniais pakitimais ir kt. ligomis.
Įtakos gali turėti nuolatinė įtampa bei pasikartojantys stresai, nuolatinė nemiga ir poilsio stoka, didelis psichologinis ar fizinis krūvis. Jei prie viso to prisideda vitaminų trūkumas, bloga mityba, ligos tikimybė dar padidėja.
Deja, tik apie 20 proc. pacientų yra gydomi. Tam yra ne viena priežastis. Pirmiausia, liga yra sunkiai nustatoma, todėl lieka negydoma. Be to, daugelis dėl jos net nesikreipia į gydytojus. Tad dauguma, jausdamiesi prastai, gydosi patys. Dažniausiai vartojami nuskausminamieji vaistai, hormonai ir kiti. Kadangi tam jie nėra tinkami, jie, aišku, nepadeda, dėl to žmogus būna nepatenkintas ir suirzęs. Nepakankamas jėgų atgavimo po nuovargio trukdo kokybiškai gyventi ir dirbti. Ligonis pradeda vartoti vis daugiau ir bet kokių vaistų, kurie sukelia šalutinių poveikių. O būklė vis tiek nepagerėja.
Išties, kadangi lėtinio nuovargio sindromo, kaip ligos, priežastys tik spėjamos, gydymas yra simptominis. Nustatyta, kad ligos metu išsivysto mikroelementų trūkumas. Todėl ligos požymiai gali būti koreguojami papildant organizmą kai kuriais elementais. Tai palengvina simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę.
Tyrimų metu buvo nustatyta, kad sergančiųjų kraujyje dažnai trūksta magnio. Po ilgesnio magnio vartojimo nuovargio simptomai susilpnėja. Teigiamas magnio gydomasis poveikis nėra tiesioginis. Jis keičia tam tikrus ląstelės procesus, mažina toksinius oksidacijos produktus. Nustatyta, kad svarbesnis simptomų sumažėjimui yra jonizuotas magnis.
Gydyti mėginama ir kitais elementais – cinku, L-triptofanu, L-karnitinu, Q10 faktoriumi ir kt. Pavieniais atvejais gaunamas teigiamas poveikis. Imuninė funkcija pagerėja vartojant folio rūgšties, C vitamino, riebalinių nesočiųjų rūgščių preparatų.
Kadangi, kaip minėta, daugeliui sergančiųjų lėtiniu nuovargiu būna depresinių sutrikimų, būklė pagerėja gydant antidepresantais.
Paprastai tam jo reikia vartoti bent 3 mėnesius po 200–500 mg kasdien. Tik per tiek laiko padidėja magnio įsotinimas audiniuose. Didelei daliai ligonių aiškiai teigiamas magnio terapijos poveikis pasireiškia vartojus magnio preparato ilgiau nei 8 savaites.
Svarbu, kad, vartojant magnio ar kitų minėtųjų mikroelementų, nebūna šalutinių poveikių, bloginančių ligos eigą.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę