Kūno ir dvasios sveikuoliai

Išvydus televizoriaus ekrane iš eketės išlipusį garų apsuptą sveikuolių renginio dalyvį, kartais pagalvojama: “Ir iš kur tie sveikuoliai, kai vargai spaudžia, kai nepritekliai kamuoja? Jau geriau skanesnį kąsnį nusipirkti nei į tokią tolybę belstis…”. Tačiau taip galvoja ne visi, jeigu pajutote, kad jus užvaldė smalsumas, nesustokite - domėkitės, klausinėkite, dalyvaukite. Neabejokite - tapsite tikru sveikuoliu ne tik kūnu, bet ir siela. Apie šaltą vandenį, maistą (“grūdų lesiojimą”), dvasinius ir materialius dalykus prie arbatos puodelio kalbamės su Dainiumi KEPENIU, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu, Palangos sveikatos mokyklos vadovu.
 

Palanga - sveikuolių sostinė


Vienuoliktus metus Palangoje veikia sveikatos mokykla. Visais metų laikais be jokios pertraukos sveikos gyvensenos čia mokėsi per 25 tūkstančių žmonių. Dalyvių amžius - nuo 3 iki 87 metų. Vyriausias šios mokyklos mokinys buvo 97 metų Pranas Skersis iš Plungės (beje, jis dabar - šios mokyklos mokytojas).
 

Pirmieji žingsniai sveikatos mokyklos link


Dainius Kepenis dar dirbdamas Respublikiniame kūno kultūros ir sporto komitete svajojo apie sveikos gyvensenos mokyklos įkūrimą. Kartu su Eduardu Girčiu numatė šios mokyklos pradžią. Prie jų prisijungė respublikoje gerai žinomi sveiko gyvenimo propaguotojai Ksavera Vaištarienė, Mečislova Adomavičiūtė, Laima Budrienė, vėliau - Vincas Dineika, Eugenija Guogienė ir kt. 1990 metais jie išsinuomojo poilsio namus ir įkūrė mokyklą, o 1990 m. spalio 1 dieną atvyko pirmoji žmonių grupė.
 

Grūdinimosi šventė “Palangos ruoniai”


1994 m. vasario 19 d. Lietuvos rekordų agentūra “Factum” užregistravo pirmąją grūdinimosi šventę. Spaudžiant septyniems laipsniams šalčio, 1414 vyrų, moterų ir vaikų “pralaužė” Baltijos jūros ledus ir pasinėrė į vandenį. O pajūryje šį “gyvą ledlaužį” stebėjo apie dešimt tūkstančių smalsuolių. Nuo tada atsirado ir įsitvirtino pavadinimas “Palangos ruonis”. Šie žmonės greitai pajuto, kad ledinis vanduo grūdina ne tik kūną, bet teigiamai veikia ir psichiką.


 

Valdžios požiūris


Dainius Kepenis kandžiai pastebėjo, kad valstybei sveikuoliai nenaudingi: nerūko, negeria, mažai vartoja vaistų ir brangių maisto produktų. Tačiau iš tikrųjų jie valstybę remia. Kiekvienas mokyklos dalyvis mokesčių pavidalu atiduoda valstybei apie 150 litų. Sveikuoliai “Sodros” parama naudojasi du kartus rečiau negu eiliniai piliečiai. O kiek žmonių mokykloje pasveiko, tapo darbingi, atgavo gyvenimo džiaugsmą! Tačiau nors faktai akivaizdūs, “Vilniaus rūmuose” visi kalba apie sveikatos apsaugą. Tai nuo ko tą sveikatą reikia saugoti? Juk žmogus turi ne tik kūną, bet ir sielą, dvasią, todėl sveikuoliai ir siūlo sukurti sveikatos išsaugojimo sistemą, kuri vadovaujasi gamtos dėsniais, sveika gyvensena, dvasinės galios stiprinimu (malda, atgaila, meditacija).
 

Sveikuoliai ne vien “lesa grūdus” ir maudosi eketėje


Daugelis žmonių sveiką gyvenseną įsivaizduoja labai primityviai - grūdų valgymas ir maudymasis eketėje. Tačiau tai toli gražu ne tiesa. Be sveiko maisto, sporto, maudynių, labai svarbu ir dvasinis žmogaus gyvenimas. Sveikuoliai nepropaguoja vegetarizmo kaip vienintelio teisingo gyvenimo būdo. Anaiptol! Jie siūlo dviejų savaičių organizmo apsivalymo dietą. Po to žmogus pajunta gryno maisto skonį ir sugeba sočiai maitintis be rūkytų, keptų produktų. Šaltas vanduo - tai giluminis žmogaus masažas: susitraukia visi audiniai, kraujagyslės, ir ta banga nueina iki giliausių ląstelių. Tai kūno atnaujinimas. Per visą mokyklos gyvavimo laikotarpį niekas nenukentėjo, nepatyrė traumos ar pan.
Ypatingą vietą sveikatingumo programoje užima Lietuvos sveikatos korifėjų - Vydūno, S.Šalkauskio, V.Sezamano, A.Maceinos, K.Dineikos - teorinio ir praktinio palikimo įgyvendinimas. Visa tai vadinama Sanktija. Tai trejų trejybių sistema, jungianti į darnią visumą žmogaus kūną, sielą ir dvasią ir kviečianti stipriu tikėjimu, darbštumu bei kantrybe grūdinti, sotinti ir apvalyti save. Sanktija pabrėžia ne tiek kūno ugdymą, kiek jo dvasinių galių stiprinimą. Tam padeda malda, atgaila, meditacijos suvokimas ir praktikavimas.
 

“Mano sieloj šiandien šventė!”


Taip sako Palangos sveikuolių mokyklos absolventai (jų skaičius jau artėja prie trisdešimties tūkstančių), pradėdami šventes. Jie jau suprato, kad sveikatos kalviai yra patys, o laimė būti sveikam įgyjama kasdieninėmis pastangomis.
Sveikuoliai kasmet renkasi prie jūros į keturias tradicines šventes: vasarį vyksta grūdinimosi šventė, gegužę - judėjimo-sporto visiems, rugsėjį - sveiko maisto, o gruodį, prieš Šv. Kalėdas, - šventė, kurios šūkis: “Sveikata - dvasios pergalė!”. Į jas suvažiuoja šimtai žmonių iš 52 aktyviai veikiančių respublikos sveikatos klubų ir daugybė kitų žmonių, norinčių dalyvauti šiuose įspūdinguose renginiuose. O šventės turi savo gilias tradicijas - tai ir bėgimas prie jūros, maudynės, pokalbiai dvasinėmis temomis, meditacijos. Ksavera Vaištarienė, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė gyd. Eugenija Guogienė, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas habil. med. dr. Donatas Vasiliauskas, habil. med. dr. Pranas Šnipas ir daugelis kitų sveikatos judėjimo pradininkų ir jų pasekėjų dalijasi teorinėmis žiniomis ir asmenine grūdinimosi patirtimi, išsklaido abejones tų, kurie abejoja mokyklos teiginiais, ypač maudymusi lediniame vandenyje.
Švenčių svečiais ir sveikuolių dvasiniais rėmėjais yra buvę daug žymių žmonių. Tarp jų alpinistas Vladas Vitkauskas, lakūnas Jurgis Kairys, prof. Jurgis Brėdikis, prof. Vilius Grabauskas ir kt.
Ši mokykla - unikalus mūsų šalies turtas, o sveikuolių judėjimas - tai tikra Dievo dovana (Dainius Kepenis).
Juk ką pamatai ir patiri - tą tikrai supranti.
 

Dėkoju Dievui, kad esu gyvas ir sveikas


Daiva iš Vilkaviškio: “Tos dvi savaitės mokykloje padovanojo man kažką nauja ir nuostabaus. Čia pajutau ir supratau, koks nuostabus mūsų gyvenimas”.
Ramutė iš Panevėžio: “Nemaniau, kad kada nors galėsiu išsimaudyti jūroje žiemą, bet pabandžiau. Jausmas buvo nepakartojamas. Nuo tada pradėjau gyventi visai kitaip. Pamiršau visas peršalimo ligas”.
Marytė iš Palangos: “Man Palangos sveikatos mokykla - tai poilsis kūnui ir ramybė dvasiai”.
Česlova iš Panevėžio: “Atvažiavau ir “įklimpau”. Prieš tai dažnai sirgau. Vardinti mano ligas - tai lyg skaityti medicinos enciklopediją. Po mokyklos gyvenimas tapo gražus ir prasmingas”.
Pranas Skersis iš Plungės rajono (seniausias, 97 metų, Lietuvos sveikuolis): “Vaikystėje sunkiai sirgau. Sąnariai, radikulitas, bronchitas, širdis... Sužinojau apie Palangos sveikatos mokyklą 1990 m. Pirmą kartą išsimaudžiau būdamas 87-erių metų. Dabar reguliariai maudausi, sportuoju, grūdinuosi ir kiekvieną dieną dėkoju Dievui, kad dar esu gyvas ir sveikas”.
Valdas iš Kauno: “Žiemos maudynės ypač patinka vaikams. Trejų metų Aistė gruodžio mėnesį maudėsi su tėčiu lediniame Baltijos vandenyje. Kartu su kitais “ruoniais” ji drąsiai pasinėrė į jūrą, o ištraukta iš vandens šaukė, kad dar nori maudytis. Nuo to laiko jai didžiausias malonumas - pasinerti žiemą į eketę. Tokių vaikų matome kiekvienos šventės metu”.
 

Gauruoti mamutai išmirė, o pliki žmonės išliko


Su vienu iš pikčiausių savo priešų - šalčiu, lediniu vandeniu, sniegu - žmonės susibičiuliavo jau seniai. Tai įrodo istorija:
• Šventose Tibeto išminčių knygose (prieš 7000 m.) šalia gydymo žolelėmis minima ir šalčio terapija.
• Romos legionieriai žiemą Alpių kalnuose maudydavosi ežerų properšose, nuogi voliodavosi sniege.
• Imperatorius Antonijus žiemą ir vasarą maudėsi šaltame vandenyje.
• Šalto vandens maudyklės aprašytos tūkstančius metų turinčiose islandų sagose.
• Amerikiečių tapytojas Rokvelas Kentas, keliaudamas po šiaurės tauteles, išsigydė savo negalavimus. Jis kasdien maudydavosi eketėse. Rokvelas Kentas yra pasakęs: “Žmonės grūdinasi nuo ledynų ir mamutų laikų. Mamutai išmirė, nes jie buvo gauruoti ir nesimaudė, o nuogaliai žmonės išliko”.
• Tarpukario Lietuvoje netrūko mėgstančių maudytis eketėse. Žymiausias iš jų - prof. Viktoras Ruokis. Žiemą ir vasarą jis kasdien bėgiodavo po Ąžuolyną Kaune. Žemės ūkio akademijoje, kur dėstė dirvožemio mokslus, buvo suorganizavęs “Ūdrų“ būrelį. Besimaudančiuosius šaltame vandenyje profesorius vadino ūdromis.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai