){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vienuoliktus metus Palangoje veikia sveikatos mokykla. Visais metų laikais be jokios pertraukos sveikos gyvensenos čia mokėsi per 25 tūkstančių žmonių. Dalyvių amžius - nuo 3 iki 87 metų. Vyriausias šios mokyklos mokinys buvo 97 metų Pranas Skersis iš Plungės (beje, jis dabar - šios mokyklos mokytojas).
Dainius Kepenis dar dirbdamas Respublikiniame kūno kultūros ir sporto komitete svajojo apie sveikos gyvensenos mokyklos įkūrimą. Kartu su Eduardu Girčiu numatė šios mokyklos pradžią. Prie jų prisijungė respublikoje gerai žinomi sveiko gyvenimo propaguotojai Ksavera Vaištarienė, Mečislova Adomavičiūtė, Laima Budrienė, vėliau - Vincas Dineika, Eugenija Guogienė ir kt. 1990 metais jie išsinuomojo poilsio namus ir įkūrė mokyklą, o 1990 m. spalio 1 dieną atvyko pirmoji žmonių grupė.
1994 m. vasario 19 d. Lietuvos rekordų agentūra “Factum” užregistravo pirmąją grūdinimosi šventę. Spaudžiant septyniems laipsniams šalčio, 1414 vyrų, moterų ir vaikų “pralaužė” Baltijos jūros ledus ir pasinėrė į vandenį. O pajūryje šį “gyvą ledlaužį” stebėjo apie dešimt tūkstančių smalsuolių. Nuo tada atsirado ir įsitvirtino pavadinimas “Palangos ruonis”. Šie žmonės greitai pajuto, kad ledinis vanduo grūdina ne tik kūną, bet teigiamai veikia ir psichiką.
Dainius Kepenis kandžiai pastebėjo, kad valstybei sveikuoliai nenaudingi: nerūko, negeria, mažai vartoja vaistų ir brangių maisto produktų. Tačiau iš tikrųjų jie valstybę remia. Kiekvienas mokyklos dalyvis mokesčių pavidalu atiduoda valstybei apie 150 litų. Sveikuoliai “Sodros” parama naudojasi du kartus rečiau negu eiliniai piliečiai. O kiek žmonių mokykloje pasveiko, tapo darbingi, atgavo gyvenimo džiaugsmą! Tačiau nors faktai akivaizdūs, “Vilniaus rūmuose” visi kalba apie sveikatos apsaugą. Tai nuo ko tą sveikatą reikia saugoti? Juk žmogus turi ne tik kūną, bet ir sielą, dvasią, todėl sveikuoliai ir siūlo sukurti sveikatos išsaugojimo sistemą, kuri vadovaujasi gamtos dėsniais, sveika gyvensena, dvasinės galios stiprinimu (malda, atgaila, meditacija).
Daugelis žmonių sveiką gyvenseną įsivaizduoja labai primityviai - grūdų valgymas ir maudymasis eketėje. Tačiau tai toli gražu ne tiesa. Be sveiko maisto, sporto, maudynių, labai svarbu ir dvasinis žmogaus gyvenimas. Sveikuoliai nepropaguoja vegetarizmo kaip vienintelio teisingo gyvenimo būdo. Anaiptol! Jie siūlo dviejų savaičių organizmo apsivalymo dietą. Po to žmogus pajunta gryno maisto skonį ir sugeba sočiai maitintis be rūkytų, keptų produktų. Šaltas vanduo - tai giluminis žmogaus masažas: susitraukia visi audiniai, kraujagyslės, ir ta banga nueina iki giliausių ląstelių. Tai kūno atnaujinimas. Per visą mokyklos gyvavimo laikotarpį niekas nenukentėjo, nepatyrė traumos ar pan.
Ypatingą vietą sveikatingumo programoje užima Lietuvos sveikatos korifėjų - Vydūno, S.Šalkauskio, V.Sezamano, A.Maceinos, K.Dineikos - teorinio ir praktinio palikimo įgyvendinimas. Visa tai vadinama Sanktija. Tai trejų trejybių sistema, jungianti į darnią visumą žmogaus kūną, sielą ir dvasią ir kviečianti stipriu tikėjimu, darbštumu bei kantrybe grūdinti, sotinti ir apvalyti save. Sanktija pabrėžia ne tiek kūno ugdymą, kiek jo dvasinių galių stiprinimą. Tam padeda malda, atgaila, meditacijos suvokimas ir praktikavimas.
Taip sako Palangos sveikuolių mokyklos absolventai (jų skaičius jau artėja prie trisdešimties tūkstančių), pradėdami šventes. Jie jau suprato, kad sveikatos kalviai yra patys, o laimė būti sveikam įgyjama kasdieninėmis pastangomis.
Sveikuoliai kasmet renkasi prie jūros į keturias tradicines šventes: vasarį vyksta grūdinimosi šventė, gegužę - judėjimo-sporto visiems, rugsėjį - sveiko maisto, o gruodį, prieš Šv. Kalėdas, - šventė, kurios šūkis: “Sveikata - dvasios pergalė!”. Į jas suvažiuoja šimtai žmonių iš 52 aktyviai veikiančių respublikos sveikatos klubų ir daugybė kitų žmonių, norinčių dalyvauti šiuose įspūdinguose renginiuose. O šventės turi savo gilias tradicijas - tai ir bėgimas prie jūros, maudynės, pokalbiai dvasinėmis temomis, meditacijos. Ksavera Vaištarienė, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė gyd. Eugenija Guogienė, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas habil. med. dr. Donatas Vasiliauskas, habil. med. dr. Pranas Šnipas ir daugelis kitų sveikatos judėjimo pradininkų ir jų pasekėjų dalijasi teorinėmis žiniomis ir asmenine grūdinimosi patirtimi, išsklaido abejones tų, kurie abejoja mokyklos teiginiais, ypač maudymusi lediniame vandenyje.
Švenčių svečiais ir sveikuolių dvasiniais rėmėjais yra buvę daug žymių žmonių. Tarp jų alpinistas Vladas Vitkauskas, lakūnas Jurgis Kairys, prof. Jurgis Brėdikis, prof. Vilius Grabauskas ir kt.
Ši mokykla - unikalus mūsų šalies turtas, o sveikuolių judėjimas - tai tikra Dievo dovana (Dainius Kepenis).
Juk ką pamatai ir patiri - tą tikrai supranti.
Daiva iš Vilkaviškio: “Tos dvi savaitės mokykloje padovanojo man kažką nauja ir nuostabaus. Čia pajutau ir supratau, koks nuostabus mūsų gyvenimas”.
Ramutė iš Panevėžio: “Nemaniau, kad kada nors galėsiu išsimaudyti jūroje žiemą, bet pabandžiau. Jausmas buvo nepakartojamas. Nuo tada pradėjau gyventi visai kitaip. Pamiršau visas peršalimo ligas”.
Marytė iš Palangos: “Man Palangos sveikatos mokykla - tai poilsis kūnui ir ramybė dvasiai”.
Česlova iš Panevėžio: “Atvažiavau ir “įklimpau”. Prieš tai dažnai sirgau. Vardinti mano ligas - tai lyg skaityti medicinos enciklopediją. Po mokyklos gyvenimas tapo gražus ir prasmingas”.
Pranas Skersis iš Plungės rajono (seniausias, 97 metų, Lietuvos sveikuolis): “Vaikystėje sunkiai sirgau. Sąnariai, radikulitas, bronchitas, širdis... Sužinojau apie Palangos sveikatos mokyklą 1990 m. Pirmą kartą išsimaudžiau būdamas 87-erių metų. Dabar reguliariai maudausi, sportuoju, grūdinuosi ir kiekvieną dieną dėkoju Dievui, kad dar esu gyvas ir sveikas”.
Valdas iš Kauno: “Žiemos maudynės ypač patinka vaikams. Trejų metų Aistė gruodžio mėnesį maudėsi su tėčiu lediniame Baltijos vandenyje. Kartu su kitais “ruoniais” ji drąsiai pasinėrė į jūrą, o ištraukta iš vandens šaukė, kad dar nori maudytis. Nuo to laiko jai didžiausias malonumas - pasinerti žiemą į eketę. Tokių vaikų matome kiekvienos šventės metu”.
Su vienu iš pikčiausių savo priešų - šalčiu, lediniu vandeniu, sniegu - žmonės susibičiuliavo jau seniai. Tai įrodo istorija:
• Šventose Tibeto išminčių knygose (prieš 7000 m.) šalia gydymo žolelėmis minima ir šalčio terapija.
• Romos legionieriai žiemą Alpių kalnuose maudydavosi ežerų properšose, nuogi voliodavosi sniege.
• Imperatorius Antonijus žiemą ir vasarą maudėsi šaltame vandenyje.
• Šalto vandens maudyklės aprašytos tūkstančius metų turinčiose islandų sagose.
• Amerikiečių tapytojas Rokvelas Kentas, keliaudamas po šiaurės tauteles, išsigydė savo negalavimus. Jis kasdien maudydavosi eketėse. Rokvelas Kentas yra pasakęs: “Žmonės grūdinasi nuo ledynų ir mamutų laikų. Mamutai išmirė, nes jie buvo gauruoti ir nesimaudė, o nuogaliai žmonės išliko”.
• Tarpukario Lietuvoje netrūko mėgstančių maudytis eketėse. Žymiausias iš jų - prof. Viktoras Ruokis. Žiemą ir vasarą jis kasdien bėgiodavo po Ąžuolyną Kaune. Žemės ūkio akademijoje, kur dėstė dirvožemio mokslus, buvo suorganizavęs “Ūdrų“ būrelį. Besimaudančiuosius šaltame vandenyje profesorius vadino ūdromis.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę