Judėkite
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad greitas vaikščiojimas bent 20 min. per dieną labai pagerina mokymosi galimybes, dėmesio koncentraciją, abstraktųjį mąstymą ir net 57 proc. sumažina insulto riziką. Kiekvieni papildomai nueiti 2 km per savaitę sumažina pažinimo funkcijos sutrikimo tikimybę 13 proc. Fiziškai aktyvūs žmonės daug rečiau serga depresija ir greičiau nuo jos pasveiksta. Veikimo mechanizmas gana paprastas – fiziniai pratimai gerina smegenų aprūpinimą deguonimi, taip pat didina reikalingų hormonų ir smegenų tonusą palaikančių medžiagų išsiskyrimą.
Vartokite omega 3 riebalų rūgštis
Valgykite žuvį, gerkite žuvų taukus, vartokite linų sėmenų aliejų ar specialius papildus. Omega 3 riebalų rūgštys reikšmingai gerina ir apsaugo smegenų funkcijas (visų pirma gebėjimą pasisavinti ir perdirbti informaciją) įvairaus amžiaus žmonėms, pradedant nuo naujagimių.
Taisyklingai maitinkitės
Venkite greitai pasisavinamų angliavandenių (ypač saldumynų), jie gali žaloti smegenų ląsteles. Keiskite juos lėtai pasisavinamais (avižų, grikių ir kitų grūdų košėmis, vaisiais, „sveika“, daug skaidulų turinčia duona). Naudokite pakankamai baltymų, niekada nepersivalgykite, gerkite žaliąją arbatą, valgykite gausiai vitaminingą maistą.
Mokykitės atsipalaiduoti
Ideali smegenų būklė maksimaliam protiniam pajėgumui yra atsipalaidavimas nuo nereikalingo „informacinio triukšmo“ ir dėmesio sutelkimas tikslingai protinei veiklai vienu metu. Yra daugybė įvairių atpalaiduojamųjų metodų, kai kurių iš jų tenka mokytis mėnesiais, tačiau pastebimą efektą galima gauti labai paprastomis priemonėmis.
Gerai išsimiegokite. Įrodyta, kad nepakankamas miegas, ypač jeigu tai nuolat kartojasi, – vienas iš svarbiausių geros atminties ir intelektualinės veiklos „priešų“.
Atpalaiduokite veido ir kūno raumenis. Taip jūs labai sumažinsite nervinių impulsų, varginančių smegenis, laviną. Pradėkite stebėti savo kvėpavimą. Įsijauskite į kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Sutelkite dėmesį į ritmingus išorės veiksnius, pavyzdžiui, laikrodžio tiksėjimą. Prisiminkite savo būseną tuo metu, kai jautėtės labai ramūs ir atsipalaidavę. Atkartokite kiek galima tuo metu buvusią savo kūno padėtį ir veido išraišką. Siūlomi pratimai padės labai greitai (treniruojantis net per minutę ar greičiau) atpalaiduoti smegenis nuo nereikalingos įtampos ir paruošti jas tikslingai veiklai.
Mokykitės susikoncentruoti
Būkite atidesni. Stenkitės „fiksuoti“ aplink jus esančias detales, pastebėkite jų ypatumus. Mokykitės sukoncentruoti dėmesį į savo kūną (raumenų būklę, kvėpavimą, judesius, savijautą). Toks „nukreipiantis“ dėmesio koncentravimas labai padeda nesutrikti patekus į stresinę situaciją ir, truputėlį palaukus, priimti teisingesnius sprendimus, negu reaguojant vien tik automatiškai. Mokykitės koncentruotis (pavyzdžiui, skaityti knygą) neįprastoje ar trikdančioje aplinkoje. Lavinkite savo dėmesio koncentracijos gebėjimus, stengdamiesi pastebėti kuo smulkesnes kokios nors daikto ar reiškinio detales, į kurias įprastai nekreipiate dėmesio. Pabandykite rašyti gražiu, kaligrafiniu raštu, taip mokysitės ne tik pastebėti, bet ir „kurti“ svarbias smulkias detales.
„Mankštinkite“ smegenis paprastomis priemonėmis
Smegenys pakankamai elastingos ir plastiškos. Net žuvus tam tikrai jų daliai, dažnai gretimos sritys perima „žuvusiųjų“ funkcijas, ką mes neretai matome po traumų ar insultų. Įrodyta, kad kuo didesni intelektualiniai ar psichomotoriniai žmogaus sugebėjimai, tuo lėčiau jie nyksta senstant ar sergant net ir sunkiomis ligomis.
Taigi: stenkitės kuo dažniau vietoje užrašų naudoti savo atmintį, skaitydami tekstą jį mintyse konspektuokite; vizualizuokite (įsivaizduokite ką skaitote vaizdiniais); spręskite kryžiažodžius; žaiskite lavinančius kompiuterinius žaidimus; stenkitės įsiminti vardus pavardes ir telefonų numerius; mokykitės užsienio kalbų ar bent atskirų žodžių (tai labai veiksminga praktinė priemonė net vyresniame amžiuje); mokykitės mintinai, pavyzdžiui, eilėraščius; venkite pasyvaus TV žiūrėjimo (tai bukina). Keliaukite, nes buvimas skirtingose vietose ir aplinkose labai lavina smegenis ir didina jų adaptyvumą. Nesustabarėkite, didinkite adaptyvumą: valgymui, rašymui, braižymui naudokite kitą nei įpratę ranką, taip lavinsite savo psichomotorines funkcijas; vykdami į darbą ar kitas vietas stenkitės vykti vis kitu naudokite kuo daugiau įvairių maršrutų, apsipirkinėkite skirtingose parduotuvėse.
Norint smegenis lavinti visapusiškai, reikia dirbti su visomis svarbiausiomis jų funkcijomis ir tobulinti įvairius savo gebėjimus naudojant kuo daugiau „įrankių“, iš kurių labai svarbūs yra mūsų pojūčiai. Lavinkite juos: regą (naudodami kuo daugiau detalių nupieškite matytą žmogų ar daiktą, stenkitės kuo geriau „pajusti“ matomas spalvas ir formas), uoslę ir skonį (valgydami stenkitės užuosti ir pajusti skonį iš kuo daugiau ingredientų, vis praturtinkite savo gyvenimą naujais kvapais ir skoniais), klausą (bandykite pažinti kuo daugiau žmonių, automobilių ar reiškinių iš jų skleidžiamų garsų, įsiminkite kitas juos charakterizuojančias detales), lietimą (užsimerkę vien tik lytėdami atpažinkite daiktus ir juos naudokite – bandykite užsimerkę rengtis, valgyti, gerti, mylėtis, net rašyti).
a) erdvinius gebėjimus (stenkitės kuo tiksliau „iš akies“ įvertinti daiktų dydžius, apimtis; nusibraižykite anksčiau matytų erdvių ar patalpų planus ir pabandykite tą patį planą nupiešti dar kelis kartus vėliau);
b) gebėjimus struktūruoti (dėliokite dėliones, kuo glausčiau sukonspektuokite perskaitytą tekstą, paėmę ilgesnį sakinį iš bet kokio teksto bandykite iš jo žodžių sudaryti kitą sakinį);
c) loginius įgūdžius (vietoje surašyto norimų pirkinių sąrašo pabandykite mintyse sudėlioti juos į kokią nors loginę seką, pavyzdžiui, kaip maisto patiekalus šventiniam stalui arba pagal pirmą raidę, lentynas parduotuvėje ir pan.; stenkitės pastebėti ar atrasti dėsningumus savo aplinkoje ar elgesyje; žaiskite loginius žaidimus (pavyzdžiui, kortomis, šachmatais ir t.t.);
d) verbalinius (žodinius) sugebėjimus (naudokite anagramas, t.y. raidžių ar skiemenų žodyje pakeitimus, norėdami gauti kitą žodį); trumpai žodžiu apibendrinkite perskaitytus tekstus ar matytus filmus; gražinkite ir įvairinkite savo vartojamą kalbą, praturtinkite ją naujais, literatūriniais žodžiais);
e) atmintį (stenkitės prisiminti skaičius, žodžius, telefonų numerius, pavardes, prekių pavadinimus ir kainas, vis pasitikrinkite, pagal prasmę nesusijusių perskaitytų ar išgirstų žodžių galite atsiminti ir kaip tas įsiminimas mažėja laikui bėgant);
f) vizualizacinius gebėjimus (bandykite kuo aiškiau tai įsivaizduodami „mintyse“ rengtis, valgyti, praustis ir net mankštintis);
g) gebėjimą naudoti kelias funkcijas vienu metu (vienu metu sukaupę visą dėmesį klausykite muzikos ir skaitykite, skaitykite ir uostykite gėlę, girdėkite muziką ir skaičiuokite mintyse);
h) gebėjimą naudoti asociacijas (priskirkite dalykams, kuriuos norite atsiminti, skirtingus vaizdus, kvapus ar garsus, pabandykite jais „pamąstyti“);
i) kūrybiškumą (stenkitės net į žinomus daiktus ar reiškinius pažiūrėti „kitaip“; ieškokite kuo daugiau nestandartinių problemų sprendimų; leiskite sau pasijausti „vaikais“; pasielgti žaismingai, netradiciškai; užduokite „kvailus“ ir „nepatogius“ klausimus, ypač sau).
Darykite psichomotorinius (lavinančius judesių valdymą) pratimus. Lavinkite vairavimo įgūdžius; lankykite šokius ar šokite namuose; kuo dažniau ir kuo ilgiau pastovėkite ant vienos kojos; pamėtykite kamuoliuką iš vienos rankos į kitą; atsikėlę ryte išsitempkite ir pajudinkite atskirai visus rankų ir kojų pirštus, tai labai stimuliuoja ir „prabudina“ smegenis.
Čia aprašyta tik maža dalis galimybių lavinti savo protinę veiklą bei gebėjimus ir išsaugoti ją, o kartu ir protinį darbingumą visą gyvenimą. Pasinaudokite jomis, ir jūsų gyvenimas pradės keistis geresne kryptimi. Greičiausiai pajusite ir betarpišką naujų „atradimų“ džiaugsmą, ir mėgausitės tolimesniais savo pastangų (arba „žaidimų“) rezultatais.
Kitame „Sveiko žmogaus“ numeryje rašysime apie tai, kokius profilaktinius tyrimus ir kada reikia daryti, norint išvengti sveikatos sutrikimų ar net ankstyvos mirties.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę