Pavasario sutikimas tolimuose kraštuose

Pavasaris – naujo, gražesnio ir geresnio gyvenimo laikotarpio pradžia. Matydamas po mažu atgimstančią gamtą, pirmuosius žiedelius, lapelius ar tiesiog vis dažniau pasirodančius saulės spindulius, žmogus ir pats pasijunta lyg iš naujo gimęs. Tarsi būtų vienoje pumpurų, kačiukų ir gelsvų šalpusnių draugėje. Pavasario pagerbimas ir šventimas yra vienas iš tų bendrumų net ir skirtingiausiose pasaulio šalyse bei kultūrose.
 

Pavasario lygiadienis – para, kai diena ir naktis trunka po dvylika valandų – yra pirmoji tikrojo, ne kalendorinio pavasario diena. Taigi kovo dvidešimtąją jau galėsime drąsiai ištarti – žiema baigėsi.
Pavasario šventės ir festivaliai įvairiose pasaulio šalyse ir kultūrose prasideda ir vyksta visą kovo mėnesį, kai tvarkomasi, valomasi, medituojama, puošiamasi ir džiaugiamasi kartu su artimaisiais, kaimynais, bendraminčiais.
Pakistane pavasaris daugumoje šalies miestų pasitinkamas Basant festivaliu, o senajame Lahoro mieste jis – pats didžiausias ir spalvingiausias. Festivalio svarbiausias akcentas – aitvarai, kuriuos leidžia visi, kas tik nori. Vietiniai ir šalies svečiai renkasi vakarėliuose ant namų stogų, soduose, kurie, kaip ir daugelis kitų miestų vietų, paprastai išpuošti žiedais. Žmonės, siekdami kuo greičiau iš atminties išstumti niūrią žiemą, puošiasi ryškiais drabužiais, mėgstamiausios spalvos – geltona ir žalia.
Tolimajame Irane per lygiadienį pagal persų astronominį kalendorių švenčiama Naujųjų metų pradžia, pavadinimu Noruz, kas reiškia naują dieną. Pasiruošimas šventei ir pats šventimas vyksta dvylika dienų! Noruz šventė simbolizuoja viltį ir atgimimą. Žmonės tvarkosi, remontuoja senus ir sulūžusius daiktus, perdažo namus, juos puošia šviežiomis gėlėmis. Tarp populiariausių – hiacintai ir tulpės.
Naujųjų metų dieną šeimos pasipuošia naujais, šventiniais drabužiais ir beveik dvi savaites truksiančią šventę pradeda susėdę prie stalo, laukdami tikslaus lygiadienio laiko. Tada keičiamasi dovanomis. Vėliau prasideda šeimos ir draugų lankymas. Pirmiausia aplankomi vyriausieji, vėliau likusi šeima ir galiausiai draugai, kaimynai. Vizitai trunka apie pusvalandį (kitaip laiko tiesiog pritrūktų). Būtina pasirūpinti saldumynais, pyragėliais, riešutais svečiams vaišinti. Tikima, kad taip, kaip žmogus elgsis Noruz dieną, jis elgsis ir gyvens visus metus, taigi stengiamasi būti draugiškais, maloniais, nesiginčyti ir nesipykti.
Galiausiai, tryliktąją šventės dieną iraniečiai išeina iš namų ir rengia piknikus lauke.


Japonijoje kovą švenčiama budistų šventė Higan (ji švenčiama ir rudens lygiadienio metu). Jos tradicija siekia aštuntąjį amžių. Kovo mėnesį Japonijoje oras sušvelnėja, tampa malonesnis, taigi seniau žmonės, dirbę laukuose turėjo daugiau laiko įvertinti savo gyvenimą, elgesį ir pasistengti būti geresni budistai. Higan reiškia „kitas krantas“, o savaitę trunkanti šventė simbolizuoja dvasinę kelionę iš pasaulio, pilno kančių, į nušvitimo pasaulį, perplaukiant egzistencijos upę ir pasiekiant Nirvaną. Šiuo metu prisimenami mirusieji, lankomi ir tvarkomi jų kapai. Higan metu meldžiamasi, valgomi ryžių kamuoliukai ir sušiai, sveikinamas pavasaris.
Įdomu tai, kad Vašingtone, JAV, kovo–balandžio mėnesiais taip pat vyksta Japonijos kultūros padovanota nuostabi žydinčių vyšnių šventė, kviečianti džiaugtis ir švęsti atėjusį pavasarį. Daugiau nei prieš šimtą metų Japonija JAV padovanojo įspūdingus vyšnių medžius, kurie kiekvieną pavasarį primena apie gamtos atgimimą. Šventė šiandien yra itin populiari, žmonės į ją plūsta iš visos šalies, organizuojami pasirodymai, koncertai ir tiesiog mėgaujamasi gamta.
Balio saloje pavasario lygiadienis – tai naujųjų metų pradžia, dar kitaip – tylos diena, arba vietine kalba – Nyepi. Ši šventė induistams simbolizuoja apsivalymą pradedant naujus metus, kurie, priešingai nei daugelyje kultūrų, sutinkami ne triukšmingomis šventėmis, o tyloje medituojant. Kiekvienais metais ši šventė pagal Balio kalendorių vyksta skirtingomis dienomis – šiais metais ji minima bus kovo 23-ąją.
Prieš tylos dieną žmonės eina į šventyklas, kur meldžiasi prašydami iš žemės išvaryti piktąsias dvasias ir užkirsti kelią jų piktiems kėslams. Maldos palydimos būgnais ir vietinių šūksmais. Gatvėse galima sutikti žmonių, bėgiojančių su deglais ir taip bandančių sudeginti nepageidaujamas dvasias.
Tylos dieną visi žmonės lieka namuose, niekam negalima išeiti, draudžiamas bet koks darbas, taigi jokios institucijos neveikia. Namuose negalima degti šviesos, kalbėtis, klausytis muzikos. Kitą dieną žmonės, tarsi švęsdami savo sugebėjimą kontroliuoti save, išbūti tyloje visą dieną, renkasi su šeima, draugais ir švenčia.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai