){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pavasario lygiadienis – para, kai diena ir naktis trunka po dvylika valandų – yra pirmoji tikrojo, ne kalendorinio pavasario diena. Taigi kovo dvidešimtąją jau galėsime drąsiai ištarti – žiema baigėsi.
Pavasario šventės ir festivaliai įvairiose pasaulio šalyse ir kultūrose prasideda ir vyksta visą kovo mėnesį, kai tvarkomasi, valomasi, medituojama, puošiamasi ir džiaugiamasi kartu su artimaisiais, kaimynais, bendraminčiais.
Pakistane pavasaris daugumoje šalies miestų pasitinkamas Basant festivaliu, o senajame Lahoro mieste jis – pats didžiausias ir spalvingiausias. Festivalio svarbiausias akcentas – aitvarai, kuriuos leidžia visi, kas tik nori. Vietiniai ir šalies svečiai renkasi vakarėliuose ant namų stogų, soduose, kurie, kaip ir daugelis kitų miestų vietų, paprastai išpuošti žiedais. Žmonės, siekdami kuo greičiau iš atminties išstumti niūrią žiemą, puošiasi ryškiais drabužiais, mėgstamiausios spalvos – geltona ir žalia.
Tolimajame Irane per lygiadienį pagal persų astronominį kalendorių švenčiama Naujųjų metų pradžia, pavadinimu Noruz, kas reiškia naują dieną. Pasiruošimas šventei ir pats šventimas vyksta dvylika dienų! Noruz šventė simbolizuoja viltį ir atgimimą. Žmonės tvarkosi, remontuoja senus ir sulūžusius daiktus, perdažo namus, juos puošia šviežiomis gėlėmis. Tarp populiariausių – hiacintai ir tulpės.
Naujųjų metų dieną šeimos pasipuošia naujais, šventiniais drabužiais ir beveik dvi savaites truksiančią šventę pradeda susėdę prie stalo, laukdami tikslaus lygiadienio laiko. Tada keičiamasi dovanomis. Vėliau prasideda šeimos ir draugų lankymas. Pirmiausia aplankomi vyriausieji, vėliau likusi šeima ir galiausiai draugai, kaimynai. Vizitai trunka apie pusvalandį (kitaip laiko tiesiog pritrūktų). Būtina pasirūpinti saldumynais, pyragėliais, riešutais svečiams vaišinti. Tikima, kad taip, kaip žmogus elgsis Noruz dieną, jis elgsis ir gyvens visus metus, taigi stengiamasi būti draugiškais, maloniais, nesiginčyti ir nesipykti.
Galiausiai, tryliktąją šventės dieną iraniečiai išeina iš namų ir rengia piknikus lauke.
Japonijoje kovą švenčiama budistų šventė Higan (ji švenčiama ir rudens lygiadienio metu). Jos tradicija siekia aštuntąjį amžių. Kovo mėnesį Japonijoje oras sušvelnėja, tampa malonesnis, taigi seniau žmonės, dirbę laukuose turėjo daugiau laiko įvertinti savo gyvenimą, elgesį ir pasistengti būti geresni budistai. Higan reiškia „kitas krantas“, o savaitę trunkanti šventė simbolizuoja dvasinę kelionę iš pasaulio, pilno kančių, į nušvitimo pasaulį, perplaukiant egzistencijos upę ir pasiekiant Nirvaną. Šiuo metu prisimenami mirusieji, lankomi ir tvarkomi jų kapai. Higan metu meldžiamasi, valgomi ryžių kamuoliukai ir sušiai, sveikinamas pavasaris.
Įdomu tai, kad Vašingtone, JAV, kovo–balandžio mėnesiais taip pat vyksta Japonijos kultūros padovanota nuostabi žydinčių vyšnių šventė, kviečianti džiaugtis ir švęsti atėjusį pavasarį. Daugiau nei prieš šimtą metų Japonija JAV padovanojo įspūdingus vyšnių medžius, kurie kiekvieną pavasarį primena apie gamtos atgimimą. Šventė šiandien yra itin populiari, žmonės į ją plūsta iš visos šalies, organizuojami pasirodymai, koncertai ir tiesiog mėgaujamasi gamta.
Balio saloje pavasario lygiadienis – tai naujųjų metų pradžia, dar kitaip – tylos diena, arba vietine kalba – Nyepi. Ši šventė induistams simbolizuoja apsivalymą pradedant naujus metus, kurie, priešingai nei daugelyje kultūrų, sutinkami ne triukšmingomis šventėmis, o tyloje medituojant. Kiekvienais metais ši šventė pagal Balio kalendorių vyksta skirtingomis dienomis – šiais metais ji minima bus kovo 23-ąją.
Prieš tylos dieną žmonės eina į šventyklas, kur meldžiasi prašydami iš žemės išvaryti piktąsias dvasias ir užkirsti kelią jų piktiems kėslams. Maldos palydimos būgnais ir vietinių šūksmais. Gatvėse galima sutikti žmonių, bėgiojančių su deglais ir taip bandančių sudeginti nepageidaujamas dvasias.
Tylos dieną visi žmonės lieka namuose, niekam negalima išeiti, draudžiamas bet koks darbas, taigi jokios institucijos neveikia. Namuose negalima degti šviesos, kalbėtis, klausytis muzikos. Kitą dieną žmonės, tarsi švęsdami savo sugebėjimą kontroliuoti save, išbūti tyloje visą dieną, renkasi su šeima, draugais ir švenčia.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę