Jei iki šiol manėte, jog su kasdieniniu maistu galite gauti visą kiekį mums reikalingo vitamino D kiekio, teks nusivilti, nes taip nėra. Didžiausią vitamino D dozę, net iki 80 procentų, pagamina mūsų oda, kuomet mes būname saulėje, tad ne veltui jis yra vadinamas „saulės šviesos vitaminu“. Nepaisant to, nereikėtų piktnaudžiauti ir neribotai mėgautis saulės voniomis, nors Lietuvoje šiltuoju metų laiku jau būna pakankamai saulėta ir šilta. Reikėtų nepamiršti, kad saulės spinduliai ne tik padeda mūsų odai gaminti mums gyvybiškai svarbų vitaminą, bet ir gali būti mums pavojingi. Ultravioletiniai saulės spinduliai gali padidinti riziką susirgti melanoma ar odos vėžiu, todėl būtina naudoti įvairias apsaugos nuo saulės priemones ir kremus, turinčius SPF filtrus. Kyla klausimas, kas geriau? Ar būti kaitrioje saulėje ir nesitepti apsauginiais kremais, kad pasigamintų pakankamai vitamino D ar teptis kremais ir sumažinti saulės keliamą pavojų, bet tuo pačiu ir sustabdyti šio reikalingo vitamino pasigaminimą. Kiekvienas turėtų pasverti rizikas ir gaunamą naudą ir pasirinkti. Galbūt, geriau kasdien išgerti vitamino D, kuris papildys jūsų mitybos racioną ir aprūpins organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, o būnant saulėje naudoti apsauginius kremus ir nerizikuoti.
Natūraliai vitamino D galima rasti šiuose produktuose: riebioje žuvyje: lašišose, sardinėse, silkėje; menkės kepenėlėse; svieste; kiaušinio trynyje; konservuotame tune; grybuose; karvės piene; sojų piene; apelsinų sultyse; avižose ir kitose grūdinėse kultūrose. Tačiau, tam, kad gautume rekomenduojamą vitamino D paros normą (Lietuvoje ji yra 200 TV (5 mikrogramai)), turėtume šių produktų suvartoti tikrai nemažą kiekį. Atsižvelgti reikėtų ir į tai, kad jie turėtų būti kuo mažiau apdoroti ir ekologiškai švarūs. Be to, priklausomai nuo mūsų fizinės organizmo būklės ir amžiaus, skirtingai pasisavinamos naudingosios medžiagos iš maisto produktų. Kuo esame vyresni, tuo labiau lėtėja metabolizmo procesai, todėl papildai yra vienas veiksmingiausių būdų, papildyti savo organizmą naudingomis maistinėmis medžiagomis.
Vitaminas D padeda mums geriau pasisavinti kalcį ir fosforą, kurie yra ypač svarbūs mūsų kaulams, raumenims, nervų sistemai ir širdžiai. Tad jei trūksta vitamino D, dažnai jaučiamės pavargę, išsekę, neturime jėgų, jaučiamės prislėgti ar net gi apimti depresinės nuotaikos. Tačiau, vien tik šie simptomai negali parodyti vitamino D trūkumo, nes tai gali būti ir chroniškų ar lėtinių ligų šalutiniai požymiai. Geriausia yra kreiptis į šeimos gydytoją ir užsiregistruoti vitamino D tyrimui, kuris ir parodys ar jo trūksta ir kokio dydžio dozėmis ir kiek laiko jums papildomai reikia vartoti vitamino D papildų.
Šis vitaminas labai svarbus besilaukiančioms ir maitinančioms moterims, nes nuo to priklausys kūdikio vystymasis ir raida. Jei mažyliui trūks vitamino D, tuomet jo kaulai ir raumenys bus silpni. Taip pat jis bus labai neramus ir nervingas. Jei vaikystėje ar kūdikystėje vaikui trūksta vitamino D, gali išsivystyti įvairios ligos, tokios kaip rachitas, širdies nepakankamumas, nervų ar imuninės sistemos ligos. Todėl svarbu, kad mama ir pati gautų pakankamai reikalingų mineralų ir maistinių medžiagų, kad vaikas per jos kraujotaką (besilaukiančioms) ar motinos pieną pasisavintų tai, ko jam labiausiai reikia. Kūdikiams yra skiriamas skystas vitaminas D, tad iki 2 metų svarbu, kad jis gautų reikalingą rekomenduotiną paros normą su kasdieniniu racionu.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kuo dažniau išeiti pasivaikščioti su vaikais gryname ore, kas taip pat teigiamai veikia ne tik jo sveikatą, bet ir stiprina imuninę sistemą, atsakingą už atsparumą virusams. Nepamirškite, kad savo sveikata reikia rūpintis kiekvieną dieną, o ne tuomet, kada pasijuntame blogai ar dar blogiau – susirgus ar iškilus rimtoms sveikatos problemoms. Svarbu kasdien skirti laiko aktyviai fizinei veiklai, ramiam pasivaikščiojimui gryname ore, kokybiškam bendravimui su draugais ir artimaisiais, kas ir stiprina mūsų imuninę sistemą ir padeda palaikyti gerą fizinę bei emocinę sveikatos būklę.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę