Šuniškas egzaminas

Šunis įsitaiso senukai ir jaunikaičiai, užsisklendę vienišiai ir savimi atsigėrėti negalintys garbėtroškos. Visų luomų, tautų, rasių vaikai apsiašaroję kone ant kelių klaupiasi maldaudami šunelio ir slepia nuoskaudą, jeigu išmelsti nepavyksta ir tampa aišku, kad baldų ar kilimų saugumas ir švara yra beviltiškai svarbesni už jų svajones, viltis ir sielvartus. Jeigu visą šią tokią margą publiką surikiuosime į vieną koloną, tikrai bus į ką pasižiūrėti, o pasižiūrėję atidžiau pamatysime, kad daugybei be galo skirtingų žmonių kažkodėl atrodo, kad šuo duos tai, ko jiems trūksta - apgins ir apsaugos, užpildys tuštumą namuose ir širdyje, pralinksmins, paguos, privers aplinkinius ne tik skaitytis, bet ir drebėti. Žmonės tikisi, kad šuo - šunelis - šuniukas - šunytis padarys juos laimingesnius. Ir jie teisūs - šuo tikrai visa tai gali.
Prekystaliai lūžta nuo knygų ir vadovėlių. Atrodo, visiems ir viską jau išaiškino profesionalūs šunininkai, tačiau bet kurioje aikštelėje galima pamatyti, kaip žmonės su atkaklumu kartoja tas pačias klaidas, pyksta patys ir varo į neviltį šunis. Žinoma, geriausia atiduoti savo šunį profesionaliems dresuotojams. Tačiau net ir šiuo idealiu atveju šeimininkams reikia patiems pasistengti šio to išmokti. Magnetofoninis įrašas - ir tas išdyla, ką jau kalbėti apie šunišką galvelę, todėl visus mokslus reikia kuo dažniau kartoti.
Šuns auklėjimas gali virsti tikra kankyne jums abiems, o kad taip neatsitiktų, siūlau laikytis keleto paprastų taisyklių, ir pamokos bus viena linksma pramoga.
 

Taisyklė Nr. 1.

Mylėkite savo ŠUNĮ. Jeigu ne kaip patį save, tai bent jau truputėlį labiau nei savo kilimus, baldus ir batus. Jūs turite darbą ir draugus, televizorių, o jūsų šuo teturi jus. Neužmirškite šito nė akimirksniui ir dar neužmirškite kuo dažniau jam savo meilę parodyti. Kai šuo šokinėja aplink jus, glaustosi, vizgina uodegą, gaudo jūsų žvilgsnį, jis prašo dažniausiai ne ėdesio, o jūsų meilės ir glamonės. Todėl šerkite jį pagal instrukciją, kurią rasite bet kuriame vadovėlyje, o mylėkite be jokio grafiko.
Ši pirmoji, svarbiausioji taisyklė galėtų būti ir paskutinė, bet ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Ši taisyklė reikalauja mylėti ne šuns jums suteikiamą malonumą, o patį šunį su visomis jo šuniškomis ypatybėmis. Jūsų šuo ne vien džiugins jus. Kartais jis sirgs ar šiaip bus prastai nusiteikęs, jis neišvengiamai “kvepės” šunimi, jis šersis. Gali nutikti ir taip, kad šuo klausys ne jūsų, o kito šeimos nario, nors jūs ir daugiausia uždirbate, ir pinigus už jį mokėjote, ir ėdesį jam perkate. Ką gi, šunims čekių ir sąskaitų nepateiksi - jie myli fiziškai ir dvasiškai stiprius žmones. Neklysdami juos atpažįsta ir nieko jau čia nepakeisi.Visada, visur ir visiems šuo atsako tuo pačiu - į kaprizus jis atsakys kaprizingumu, į pyktį - pykčiu, į kvailumą - kvailumu ir t.t., be galo. Bet į protingą meilę, rūpestį šuo atsakys taip pat ta pačia moneta - šuniška buhalterija dirba be klaidų.
 

Taisyklė Nr. 2.

Mylėkite savo ŠUNĮ. Ir iš meilės jam užmirškite viską, ką skaitėte apie Lesę ir jos draugus. Galimas daiktas, kad autoriai siekė pačių kilniausių tikslų, versdami gyvulius elgtis žmoniškai, tačiau, man regis, jie tik pataikavo miesčioniškiems sentimentams ir nieko daugiau. Tikras šuo niekuomet nepasielgs kaip ekraninė Lesė. Šuo mąsto tik kaip šuo, jaučia tik kaip šuo ir elgiasi tik kaip šuo. Šuo gyvena visiškai kitame pasaulyje: užuodžia ir girdi tai, ko jūs negirdite, mato ne visai tai, ką matote jūs, ir t.t.
 

Taisyklė Nr. 3.

Mylėkite savo ŠUNĮ. Ir iš meilės jam užmirškite posakį: “šuo - žmogaus draugas”. Draugauti tegali lygus su lygiu. O tarp jūsų ir jūsų šuns - neišmatuojama praraja. Tik meilė gali nutiesti plonytį, labai nepatikimą supratimo siūlelį per bedugnę, skiriančią žmogų nuo bet kokio gyvulio. Siūlelis visuomet liks plonas kaip voratinklis, jį nuolatos teks tikrinti bei atnaujinti ir jo patvarumas priklausys tik nuo jūsų.
 

Taisyklė Nr.4

. Mylėkite savo ŠUNĮ. Ir iš meilės jam pedantiškai laikykitės absoliučiai visų priežiūros ir šėrimo taisyklių, kurias rasite vadovėliuose. Ypač šėrimo! Susvilusią vilną galima nukirpti, blusas ir kitus gyvius išnaikinti per pusvalandį, tačiau nutukusį, vos paeinantį šunį skaudu matyti ir sunku gelbėti. Atminkite taisyklę Nr.1: šuo prašo ne ėdesio, o jūsų meilės, jeigu meilės vietoje jūs kaišiosite jam kąsnelius, jis ir priims juos kaip jūsų dėmesio ženklą.

Taisyklė Nr.5.

Mylėkite savo ŠUNĮ. Ir išmokykite jį padoriai elgtis visur ir visada - namuose, kieme, gatvėje, mašinoje ir t.t. Atminkite, kad dauguma žmonių yra jums ir jūsų šuniui visiškai abejingi, tačiau greta jūsų gyvena likimo vienaip ar kitaip nuskriausti žmonės, kurie šunų nekenčia. Tiesą pasakius, nekenčia jie visai ne šunų, o kažkokių (kiekvienu atveju skirtingų) gyvenimo reiškinių ir kitų dalykų: savo senatvės, ligų ir neturto, o, be to, juos dažniausiai kamuoja nenugalimas pavydas visiems, sugebantiems džiaugtis. Todėl patariu jų paprasčiausiai saugotis, nes tai - jūsų ir jūsų šuns priešai. Jie giliai įsitikinę, kad tai jūsų šuo prigliaudė saulėgrąžų laiptinėje, pridaužė alaus butelių kieme, ir sukėlė uraganą Trapezundo karalystėje.
Išsamią instrukciją, kaip išmokyti šunį tvarkos, drausmės ir paklusnumo, rasite dresūros vadovėlyje, o čia išvardysiu tik pačias dažniausias klaidas ir patarimus, kaip jų išvengti:
1. Nuspręskite, ko jūs norite savo šunį išmokyti ir niekuomet savo sprendimo nekeiskite.
2. Vykdykite savo sprendimą tvirtai, ramiai ir nuosekliai. Jeigu jūsų šuniui negalima kažko daryti, reiškia to negalima visiškai, niekuomet ir jokiomis aplinkybėmis. Jeigu leidimai ir draudimai priklausys nuo jūsų nuotaikos, jūs ne tik prarasite autoritetą savo šuns akyse, bet ir sukelsite jam marias visiškai nereikalingo sielvarto - kodėl gi jam šiandien negalima to, kas buvo leidžiama vakar, ir t.t.
3. Griežtai reikalaukite, kad visus jūsų įsakymus šuo vykdytų tiksliai. Žodis “griežtai” nereiškia, kad jūs privalote nuolat rėkti ant savo šuns. Paprasčiausiai, kai jūs pasakote “eik į vietą”, stebėkite, kad šuo nueitų būtent į vietą, o ne paprasčiausiai pasitrauktų iš ten, kur jis jums trukdo, ir t.t.
4. Jeigu šuo turi ne vieną, o dvi vietas, kiekviena iš jų privalo turėti savo pavadinimą: “vieta”, “kampas”. Reikalaukite, kad išgirdęs “eik į kampą”, šuo eitų būtent į tą kampą, o ne į “vietą”.Toks pedantiškas tikslumas reikalingas tam, kad šuo niekuomet neabejotų jūsų nustatytos tvarkos tikslumu ir tuo, kad bet kurį jūsų reikalavimą būtina įvykdyti iki galo.
5. Reikalaudami tokio besąlygiško paklusnumo niekuomet neužmirškite MYLĖTI savo ŠUNĮ! Pagirkite jį už kiekvieną, netgi menkiausią teisingai įvykdytą paliepimą, o jeigu turite atliekamą sekundę, tai ir paglostykite. Pagirtas ir paglostytas jis kitą sykį įvykdys paliepimą dar greičiau ir geriau.
6. Pačių paprasčiausių komandų (“sėdėk”, “gulk”, “pas mane” ir kt.) geriau mokytis netgi ne aikštelėje, o įprastinėje, ramioje aplinkoje - namuose ar kieme, kai ten mažiausiai triukšmo, trukdančio susikaupti.
7. Kad galėtumėte įteigti šuniui, jog būtina susikaupti, jums patiems reikės sutelkti visą dėmesį, kantrybę ir, žinoma, neužmiršti, kad visa tai jūs darote paties šuns labui - tik tokia nuostata padės jums įveikti visus sunkumus!
8. Niekuomet nepradėkite naujo pratimo tol, kol šuo visiškai tvirtai neįsisavino ankstesniojo! Tai dažniausiai pasitaikanti klaida - nenori šuo sėdėti - jį tempia ant buomo, negula - verčia šokti per kliūtį ir t.t. Šuo susipainios, nusimins ir iš nevilties gali net užpulti tokį “mokytoją”. Neskubėkite - jums prieš akis marios laiko ir džiaugsmo! Todėl naują pratimą pradėkite tik tada, kai ankstesnįjį šuo atlieka lengvai, tiksliai, bet kur, bet kada, o svarbiausia - noriai ir džiugiai. Tai labai svarbu!
9. Kad darbas teiktų šuniui džiaugsmo, skatinkite jį kuo
dažniau ir dosniau! Džiaukitės jo pasiekimais - juk jis stengiasi jus suprasti, dirba jums, dėl jūsų, iš meilės jums. Tik džiaukitės nuoširdžiai, atminkite, kad šunys - telepatai!
10. Atminkite, kad nėra dviejų vienodų šunų - yra kvailių ir narsuolių, lėtapėdžių ir karštakošių, pasitaiko protingų ir kvailučių, ir kiekvienam - savi metodai. Vieną reikia raginti, o kitą - stabdyti ir t.t. Kartais sudėtingus dalykus jūsų mokinys vykdys kuo puikiausiai, o paprastučiai - strigs ir strigs.
11. Mokėkite pasitenkinti mažu! Menkiausią krustelėjimą reikiama kryptimi tučtuojau pastebėkite ir kuo dosniau apdovanokite meiliais žodžiais, gardžiais kąsneliais, glamonėmis arba viskuo iš karto.
12. Kiekviena pamoka turi pasibaigti tuo, kad šuo jums pakluso ir teisingai įvykdė jūsų reikalavimą, todėl neperlenkite lazdos! Šuniui reikia sukaupti visas savo psichikos galias, kad įstengtų jūsų reikalavimus suprasti ir įvykdyti. Tos pastangos jį labai vargina, tiesiog sekina, todėl nesistenkite per vieną pamoką pakartoti visų jau žinomų pratimų ir dar išmokti naują. Kai šuo išmoksta naują pratimą, leiskite jam atsipūsti - kelias dienas ar net savaitę veskitės jį pasivaikščioti ir laiks nuo laiko paprašykite atlikti kokį paprastą reikalavimą.
13. Eidami mokytis naujo pratimo jūs turite būti ypač kantrūs ir dėmesingi abu - ir šuo, ir šeimininkas. Todėl neikite į aikštelę ir nieko naujo nesiimkite, kai prastai jaučiatės.
14. Pradėdami naują pratimą atminkite, kad savo jums reikės pasiekti. Todėl neišvarginkite šuns pirma laiko. Kad jis geriau susikauptų, paprašykite atlikti paprastą ir gerai pažįstamą pratimą, apdovanokite kuo dosniau ir, tiksliai laikydamiesi vadovėlio instrukcijų (kurias privalote mokėti mintinai!), imkitės darbo.
15. Nesitikėkite, kad jūsų šuo vienos pamokos metu atliks viską kaip čempionas! Paleiskite jį tučtuojau, vos tik jis padarys kažką, bent kiek panašaus į reikalaujamą rezultatą, ir džiaukitės pamokomis bei jūsų bendrais pasiekimais!
16. Kitą kartą būkite reiklesni - tegul pakartoja naująjį pratimą tiksliau ir bent du kartus. Darykite pertraukas, kartokite žinomus pratimus ir vėl meiliai, tačiau atkakliai reikalaukite savo.
17. Jeigu reikalai visai prasti ir jūsų šuo tupia, inkščia, urzgia ir nieko nenori girdėti, vadinasi, jūs vis tiek perlenkėte lazdą. Padėtis rimta, bet pataisoma. Jūs pareikalavote per daug, šuo neįstengia jūsų suprasti, jis pavargo ir jaučiasi beviltiškas nevykėlis. Išsklaidykite jo baimes. Tik nepulkite jo tučtuojau glamonėti - jūs suklaidinsite jį. Pasitraukite keletą žingsnių nuo šuns ir įprastu balsu ištarkite lengvą ir gerai pažįstamą komandą. Jeigu jūs nuosekliai ir teisingai mokėte šunį, yra 99,99 proc. tikimybė, kad šuo ją tučtuojau įvykdys. Geriausiai tam tinka tokios komandos, kaip “pas mane, “sėsk”, “gulk”. Vos tik šuo įvykdė reikalavimą, kuo dosniau jį apdovanokite, atlikite dar keletą paprastų veiksmų, galite 10-15 minučių pasivaikščioti, o po to vėl pradėkite nuo pradžios “įstrigusį” pratimą, tik šį kartą dar kantriau ir atsargiau. Paleiskite šunį vos tik jis padarys ką nors panašaus, apdovanokite ir eikite sau laimingi namo. Po tokio nutikimo geriausia porą dienų pailsėti.
18. Jeigu neturite pakankamai patirties, nesiimkite auklėti “rimtų” kovinių ir tarnybinių veislių šunų. Puikiai mokosi pudeliai, dauguma medžioklinių šunų ir paprasčiausi kiemsargiai.
19. Niekuomet nesiliaukite lavinti savo šuns, kad ir kaip
gerai jis viską mokėtų. Nuolatos kartokite pratimus ir būtinai sugalvokite naujų. Tegul peršoka ne tik per kliūtį aikštelėje, bet ir per tvorelę kieme, akmenį, suoliuką ir t.t. Eidami pasivaikščioti raskite jam visokiausių užduočių, neleiskite savo šuniui sustabarėti ir pasenti anksčiau laiko. Jis darysis vis nuovokesnis, klusnesnis ir prieraišesnis sulig kiekviena diena. Ir atminkite, kad ir visiškai pražilusiam šuniui jūsų pagyrimo ir glamonės reikia taip pat, kaip reikėjo tada, kai jis tebuvo jaunas šunytis. Neužmirškite svarbiausios taisyklės - MYLĖKITE SAVO ŠUNĮ, nes jis to tikrai vertas. Jūs abu verti to ir daug daugiau.