){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šis terminas vartojamas nuo 1970 metų neindustrinės paskirties pastatams, kurių gyventojai patiria įvairius negalavimus (akių gleivinės dirginimą, galvos skausmus, nuolatinį nuovargį, odos niežėjimą, pleiskanojimą, paraudimą ir kt.), apibūdinti.
„Nesveikų pastatų“ sindromas neretai būdingas patalpoms, kuriose naudojama centrinė ventiliacijos sistema ir oras cirkuliuoja „uždaro rato“ principu. Tačiau, atlikus tyrimus, nenustatyta nė vienos medžiagos, kurios koncentracija galėtų sukelti minėtus negalavimus. Manoma, kad taip gali būti dėl nedidelių tabako dūmų, aldehidų, formalino, tirpiklių koncentracijų, taip pat mikroorganizmų, grybelių bei jų gyvybinės veiklos produktų uždarose ventiliacijos sistemose. Kiekvieno organizmo reakcija į juos yra individuali. Atsparumas aplinkos taršai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Pažeidžiamiausi yra vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai iki 10 metų. Kuo mažesnė vaiko kūno masė, tuo jautriau jis reaguoja į aplinkos taršą. Įtakos turi ir imuninė sistema, medikamentų vartojimas, lėtinės ligos.
Iš aplinkos į namus patenka dulkių, kieto kuro dalelių, automobilių išmetamųjų dujų, augalų žiedadulkių, sporų, įvairių mikroorganizmų. Miestiečiui atverti langą kartais yra pavojingiau nei gyventi nevėdinant namų.
Vis dėlto daugiausiai teršalų į namus patenka ne iš išorės, o sukuriama juose: ruošiant maistą (ypač – dujinėmis viryklėmis), kūrenant židinius, dažant sienas ar grindis, naudojant įvairias buitinės chemijos priemones, purškiamuosius dezodorantus ir kitas kosmetikos priemones.
Žmogaus organizmas jautrus ne tik aplinkos oro fiziniams veiksniams (temperatūrai, drėgmei), bet ir deguonies, anglies dvideginio bei kitų medžiagų koncentracijos pokyčiams. Kad patalpose būtų normali anglies dvideginio ir deguonies koncentracija, per valandą vienam žmogui reikia 50 kubinių metrų oro. Pavyzdžiui, jei 25 kubinių metrų patalpoje dirba vienas žmogus, per valandą oras turėtų pasikeisi du kartus.
Iš dalies tai vyksta dėl natūralaus vėdinimo, orui cirkuliuojant pro atvirus langus, orlaides, ventiliacines angas, duris bei langų ir durų plyšelius. Natūrali oro kaita vyksta dėl slėgio skirtumų, kuriuos lemia temperatūrų skirtumai. Kai patalpoje temperatūra yra didesnė nei aplinkos, šiltas oras kyla į viršų ir šalinamas pro ventiliacines angas arba langus. Į apatinę patalpų dalį oras skverbiasi iš lauko ar iš laiptinės. Šiltuoju metų laiku, kai patalpų oro temperatūra yra žemesnė nei aplinkos, cirkuliacija vyksta atvirkščiai. Kai temperatūrų skirtumo nėra, natūrali ventiliacija vyksta silpnai.
Viena iš išeičių – patalpų orą valyti specialiu įrenginiu, pavyzdžiui, „Therapy Air“. Jis veikia biologiškai – prisodrina orą ozonu, bei chemiškai – naikina bakterijas, pelėsio grybelius, virusus. Prietaisas ne maskuoja kvapus, o juos neutralizuoja. Tai įrenginys, pripildantis erdvę ozonu – labai stipriu oksiduojamuoju elementu, kuris skaido daug organinių aplinką teršiančių junginių. Taip valomose patalpose tampa lengva kvėpuoti. Patalpose, kai labai sumažėja dulkių, tabako dūmų, žiedadulkių, židinių, aerozolių, gyvūnų kailio dalelių ir kitų taršos šaltinių, labai pagerėja sergančiųjų alerginėmis ligomis ir astma būklė. Kaip rodo bandymų rezultatai, sistema „Therapy Air Plius“ valo taip, kad viename kubiniame metre oro lieka: 1 µg dulkių (įprastai būna 20–100 µg), 1 ng alergenų (įprastai būna 10–50 ng). Prietaisas veikia tyliai, jį galima naudoti ir kvapų tarapijai.
75–80 proc. namuose esančių dulkių sudaro negyvos odos ląstelės. Per parą nuo žmogaus nubyra vidutiniškai 1,5 g negyvos odos. Kai jos išdžiūsta, gali sklandyti ore ar nusėsti ant daiktų paviršių. Šiomis dalelėmis minta dulkių erkutės. Jos yra iki 0,3 mm dydžio, balkšvos spalvos, neturi akių ir kvėpavimo sistemos, kūnas apaugęs šereliais. Viename grame dulkių gali būti iki 500 erkučių. Pavyzdžiui, apie 20 proc. plunksnų ar pūkų pagalvės svorio sudaro gyvos bei negyvos dulkių erkutės.
Alergiškiems žmonėms dulkių erkutės gali sukelti kvėpavimo takų ir odos alergijas bei ligas (astmą, rinitą, egzemą, išbėrimus ir pan.). 10–15 proc. žmonių alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, 20 proc. – dulkių erkių baltymams (erkių oda pasklinda patalpoje mažyčiais gabaliukais ir patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą).
Dulkes reikia valyti ne tik nuo grindų ir baldų, bet nuo užuolaidų, radiatorių, gėlių lapų, sienų. Keletą kartų per metus būtina valyti dulkes ir nuo horizontalių, ir nuo vertikalių paviršių, langų, šviestuvų, durų, ir tai atlikti naudojant kuo mažiau cheminių preparatų. Išskalbiamos staltiesės, užuolaidos, minkšti žaislai. Saugantis erkučių, lovos skalbinius reikia keisti ne rečiau kaip kartą per savaitę, patalynę vėdinti atvirame ore, saulės atokaitoje.
Kilimas turėtų būti natūralaus pluošto, kuo trumpesnio plauko. Sintetiniai kilimai yra elektrostatinio lauko šaltinis (traukia dulkes). Verta įsigyti plaunantį dulkių siurblį, nes išvalius patalpas įprastiniu siurbliu, jose dar kelias valandas sklando dulkės.
Kambariuose turi būti kuo daugiau šviesos, nes saulė naikina mikrobus.
Jeigu namuose yra alergiškų žmonių, reikia atsisakyti kiliminių dangų, sunkių užuolaidų arba įrengti žaliuzes ar užuolaidas iš antistatinių audinių.
Geriausia, jeigu namuose yra medinės grindys, parketas ar laminato danga. Kad sienos „kvėpuotų“, nereikėtų jų dengti plastikinėmis dailylentėms.
Žmogaus organizmas jautrus ne tik aplinkos oro fiziniams veiksniams (temperatūrai, drėgmei), bet ir deguonies, anglies dvideginio bei kitų medžiagų koncentracijos pokyčiams. Kad patalpose būtų normali anglies dvideginio ir deguonies koncentracija, per valandą vienam žmogui reikia 50 kubinių metrų oro. Pavyzdžiui, jei 25 kubinių metrų patalpoje dirba vienas žmogus, per valandą oras turėtų pasikeisi du kartus.
Iš dalies tai vyksta dėl natūralaus vėdinimo, orui cirkuliuojant pro atvirus langus, orlaides, ventiliacines angas, duris bei langų ir durų plyšelius. Natūrali oro kaita vyksta dėl slėgio skirtumų, kuriuos lemia temperatūrų skirtumai. Kai patalpoje temperatūra yra didesnė nei aplinkos, šiltas oras kyla į viršų ir šalinamas pro ventiliacines angas arba langus. Į apatinę patalpų dalį oras skverbiasi iš lauko ar iš laiptinės. Šiltuoju metų laiku, kai patalpų oro temperatūra yra žemesnė nei aplinkos, cirkuliacija vyksta atvirkščiai. Kai temperatūrų skirtumo nėra, natūrali ventiliacija vyksta silpnai.
Viena iš išeičių – patalpų orą valyti specialiu įrenginiu, pavyzdžiui, „Therapy Air“. Jis veikia biologiškai – prisodrina orą ozonu, bei chemiškai – naikina bakterijas, pelėsio grybelius, virusus. Prietaisas ne maskuoja kvapus, o juos neutralizuoja. Tai įrenginys, pripildantis erdvę ozonu – labai stipriu oksiduojamuoju elementu, kuris skaido daug organinių aplinką teršiančių junginių. Taip valomose patalpose tampa lengva kvėpuoti. Patalpose, kai labai sumažėja dulkių, tabako dūmų, žiedadulkių, židinių, aerozolių, gyvūnų kailio dalelių ir kitų taršos šaltinių, labai pagerėja sergančiųjų alerginėmis ligomis ir astma būklė. Kaip rodo bandymų rezultatai, sistema „Therapy Air Plius“ valo taip, kad viename kubiniame metre oro lieka: 1 µg dulkių (įprastai būna 20–100 µg), 1 ng alergenų (įprastai būna 10–50 ng). Prietaisas veikia tyliai, jį galima naudoti ir kvapų tarapijai.
75–80 proc. namuose esančių dulkių sudaro negyvos odos ląstelės. Per parą nuo žmogaus nubyra vidutiniškai 1,5 g negyvos odos. Kai jos išdžiūsta, gali sklandyti ore ar nusėsti ant daiktų paviršių. Šiomis dalelėmis minta dulkių erkutės. Jos yra iki 0,3 mm dydžio, balkšvos spalvos, neturi akių ir kvėpavimo sistemos, kūnas apaugęs šereliais. Viename grame dulkių gali būti iki 500 erkučių. Pavyzdžiui, apie 20 proc. plunksnų ar pūkų pagalvės svorio sudaro gyvos bei negyvos dulkių erkutės.
Alergiškiems žmonėms dulkių erkutės gali sukelti kvėpavimo takų ir odos alergijas bei ligas (astmą, rinitą, egzemą, išbėrimus ir pan.). 10–15 proc. žmonių alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, 20 proc. – dulkių erkių baltymams (erkių oda pasklinda patalpoje mažyčiais gabaliukais ir patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą).
Dulkes reikia valyti ne tik nuo grindų ir baldų, bet nuo užuolaidų, radiatorių, gėlių lapų, sienų. Keletą kartų per metus būtina valyti dulkes ir nuo horizontalių, ir nuo vertikalių paviršių, langų, šviestuvų, durų, ir tai atlikti naudojant kuo mažiau cheminių preparatų. Išskalbiamos staltiesės, užuolaidos, minkšti žaislai. Saugantis erkučių, lovos skalbinius reikia keisti ne rečiau kaip kartą per savaitę, patalynę vėdinti atvirame ore, saulės atokaitoje.
Kilimas turėtų būti natūralaus pluošto, kuo trumpesnio plauko. Sintetiniai kilimai yra elektrostatinio lauko šaltinis (traukia dulkes). Verta įsigyti plaunantį dulkių siurblį, nes išvalius patalpas įprastiniu siurbliu, jose dar kelias valandas sklando dulkės.
Kambariuose turi būti kuo daugiau šviesos, nes saulė naikina mikrobus.
Jeigu namuose yra alergiškų žmonių, reikia atsisakyti kiliminių dangų, sunkių užuolaidų arba įrengti žaliuzes ar užuolaidas iš antistatinių audinių.
Geriausia, jeigu namuose yra medinės grindys, parketas ar laminato danga. Kad sienos „kvėpuotų“, nereikėtų jų dengti plastikinėmis dailylentėms.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę