){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Iš visų namuose laikomų gyvūnėlių galima išskirti šunis, kurie žavi savo besąlygišku prisirišimu ir meile. Anot psichologės, šuo rodo didesnį dėmesį negu dauguma žmonių, ir iš šunų to galima pasimokyti bendravimui su partneriu. „Šunys nemoka kalbėti ir nepasako aštrių žodžių, kurie gali įskaudinti. Žinoma, būna, kad šie mieli augintiniai ir sudaužo, ir sukramto ką nors, bet mes jiems dažniausiai atleidžiame. Taip pat juk galėtume atleisti ir partneriui. Bet mes esame žmonės, turintys savo ego, ir nedemonstruojame tokio besąlygiško prisirišimo vieni kitiems“, – teigia specialistė.
„Aš pati devynerius metus laikiau šunį,– teigia E.Žaronaitienė. – Prisimenu daug gražių su juo susijusių akimirkų. Žinoma, būdavo ir sunkesnių momentų, pvz., kai reikia kur nors išvažiuoti ir surasti, kas gyvūną prižiūrėtų. Bet jis yra nelyg šeimos narys, ir visada randi išeitį“.
Psichologės nuomone, šuo duoda labai daug teigiamų emocijų. Vien jau jų džiaugsmas tau parėjus namo. Ir nesvarbu, ar esi blogos, ar geros nuotaikos, šuo vis tiek džiaugsis tavęs sulaukęs.
Bet pasidžiaugti galima ne vien tik šuneliu – ir papūgėle, ir katinu ar triušiu, bet kuo, jie irgi moka sukurti tą džiaugsmingą aplinką, atitraukiančią nuo rūpesčių.
Gyvūnėliai labai padeda esant depresijai. Kai žmogus skęsta savo liūdnose mintyse, jam viskas rodosi juoda, gyvūnėlis prablaško, suteikia švelnumo, atitraukia nuo blogų minčių. Žmonės patys dėl depresijos paprastai atsiriboja, jiems nesinori bendrauti, nieko veikti, o gyvūnas, kaip sako E.Žaronaitienė, tarsi priverčia turėti nors tą vieną kontaktą, išeiti su juo pasivaikščioti ar tiesiog pabūti kartu.
„Žiūrėkit, kiek daug pensininkų laiko šunelius, – sako psichologė. – Jie mažina vienišumo jausmą.“
Katinai nedemonstruoja tokios besąlygiškos meilės kaip šunys, ne taip parodo savo džiaugsmą, bet jie užburia švelnumu, gražumu. Ir katinas, kai jam gera nuotaika ir jis patenkintas, savo užburiančiu murkimu gali atlikti terapinę funkciją, atitolinti nuo depresyvių minčių. Jo švelnus kailis, glaustymasis apie kojas sukuria teigiamą psichologinę atmosferą. Beje, katinai taip pat nepaprastai prieraišūs. Būna, kad, kai šeimininkai išvažiuoja, katinus prižiūrintieji pastebi, kad gyvūnas neėda, guli vienoje vietoje – liūdi dėl išvažiavusių šeimininkų.
„Gyvūnėlių atžvilgiu egzistuoja ir sužmoginimo faktorius“, – teigia E.Žaronaitienė. Nors šunys ar katinai žmonių kalba nešneka, bet kiek daug šeimininkų šnekina savo augintinius! Ir šunys ar katės per dešimt ar daugiau metų, „pagauna“ šeimininko įgūdžius ir netgi supranta kai kuriuos jo žodžius. Ir ne vien tik kalbos atžvilgiu šuo gali „sužmogėti“ –galima pamatyti, kaip jis guli šeimininko lovoje, galvą padėjęs ant pagalvės ir atsivertęs ant nugaros – tai irgi rodo, kad jis perima šeimininko įpročius.
Pasak psichologės, yra atliktas tyrimas, kuriuo parodyta, kuo skiriasi kačių ir šunų šeimininkai. Buvo apklausta apie 4 tūkstančius žmonių, suskirstytų į kačių ir šunų mylėtojų grupes. Kaip parodė rezultatai, kačių augintojai nuo šunų skiriasi keliais aspektais.
Kačių augintojai yra spontaniškesni, impulsyvesni, nerimastingesni už šunų mylėtojus. Jie atviresni naujovėms, labiau mėgsta netradicines idėjas, yra lakesnės vaizduotės, smalsesni, labiau pasineria į nuotykius, meniškesni. Dvigubai dažniau gyvena bute, yra drovesni ir ne tokie agresyvūs nei šunų augintojai.
Tuo tarpu šunų augintojai yra socialesni, sukalbamesni, labiau linkę leistis į kompromisus nei kačių mylėtojai. Jie labiau mėgsta planuoti, pasižymi geresne savikontrole, konservatyvesni, puoselėjantys tradicines vertybes. Didesnė tikimybė, kad šunų augintojai turi vaikų ir gyvena name, jie labiau užsispyrę, pasitikintys savimi, mažiau manipuliuoja kitais.
Psichologė pasakojo, kad naminiai gyvūnai pradėti taikomi ir gydymo tikslams. Pastebėta, kad jie yra puikūs kompanionai ligoniams, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis. Pirmoji prieglauda, kurioje gyvūnai buvo naudojami terapijos tikslais, buvo Anglijoje. Joje buvo laikomi triušiai ir naminiai paukščiai, kuriais rūpinosi sergantieji psichinėmis ligomis.
Gyvūnai neretai įtraukiami į įvairias terapines sistemas. Pvz., hipoterapija, kitaip jodinėjimas arkliais, dažniausiai taikoma judėjimo sutrikimus turintiems asmenims, jų fizinei ir psichologinei būsenai paveikti. Nustatyta, kad žirgas atkuria žmogaus eisenos judesius, didina jų amplitudę, mažina funkcinius raumenų simetrinius pakitimus, žadina teigiamas emocijas.
Daug kur taikoma delfinų terapija. Nuo pat seniausių laikų delfinai stebino ir žavėjo žmogų. Pastebėta, jog delfinai su suaugusiais bendrauja gana atsargiai, su vaikais – drąsiai, o su neįgaliu ar sergančiu vaiku – ypač dėmesingai. „Šie gyvūnai gydymo tiklais tinka dar ir dėl to, kad jų skleidžiamo ultragarso poveikis sukelia teigiamus žmogaus organizmo pokyčius,“ – teigia E. Žaronaitienė. Delfinų terapija taikoma esant vaikų smegenų paralyžiui, vaikų autizmui, dėmesio sutrikimams dėl hiperaktyvumo, nedideliam protiniam atsilikimui, neprigirdėjimui, neurozėms, atminties sutrikimams, mokymosi problemoms. Delfinai autizmu sergantiems vaikams padeda tapti atviresniais ir reaguojančiais į aplinką. Jei terapijoje dalyvauja ir tėvai, stiprina emocinį tėvų ir vaiko ryšį.
Šunys sėkmingai naudojami aklųjų, turinčių klausos sutrikimų ir sėdinčių invalido vežimėlyje žmonių gyvenime. Specialiai išmokyti jie suteikia šiems ligoniams daugiau savarankiškumo ir judėjimo laisvės. Jų laikymas pagerina neįgalių žmonių dėmesio kokybę.
Deja, į gyvūnų terapiją dažnai žiūrima su nepasitikėjimu ir skepticizmu. Specialistės nuomone, daugelis tyrimų parodo, kad žmonės, kurie turi pozityvų požiūrį į gyvūnus, tikrai gauna iš jų fiziologinės ir psichologinės naudos. Nors vienkartinis poveikis minimalus, bet dažnesnis gali virsti reikšmingu gyvenimo kokybei gerinti ir stresinėms situacijoms apriboti.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę