){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia apsidairykite, kur ir kaip sėdite.
Jūsų darbo stalo aukštis turi būti apie 70–75 cm, atstumas nuo veido iki monitoriaus –40–60 cm, o ekrano centras – tiesiai prieš akis. Geriausias apšvietimas – neryškus. Nepakanka vien stalinės lempos, turi būti įjungtas bendras (viršuje esantis apšvietimas). Higienos specialistai reikalauja, kad prie ekrano apšvietimas būtų 100–250 lx stiprumo, o prie darbo stalo – nuo 300 iki 500 lx. Per didelis kontrastas tarp aplinkos ir fono kenkia akims.
Prie kompiuterio turite sėdėti taip, kad nuo stalo krašto iki kūno būtų ne mažesnis nei 5 cm atstumas. Rankos turi laisvai gulėti ant stalo arba ant kėdės porankių ir turi gulėti abi (!) alkūnės – tuomet visų grupių raumenys būna įtempti tolygiai. Idealus kėdės atlošas – toks, kuris atkartoja nugaros linkį. Dirbdami šiek tiek palinkite į priekį – tai mažina stuburui tenkantį krūvį.
Jei nuo ryto iki vakaro dirbate prie kompiuterio, darykite pertraukėles – 50 minučių dirbate, 5–10 minučių ilsitės. Būtų idealu pertraukėlę pašvęsti pratimams – rankose pagniaužykite guminį rutuliuką arba tiesiog suspauskite rankas ir jas atleiskite. Tai sumažina įtampą ir padidina darbingumą.
Nuolat kontroliuokite savo laikyseną – pečiai turi būti nuleisti, sprando raumenys atpalaiduoti, o galva laikoma tiesiai. Tai labai svarbu, nes nuolat įtempti stuburo, kaklo raumenys ilgainiui sukelia galvos skausmus, didina nuovargį ir pan. Dirbant su klaviatūra arba pele, ranka ties alkūne turi būti sulenkta 90 laipsnių kampu. Pertraukėlių metu padarykite keletą pratimų – rankose pagniaužykite guminį rutuliuką arba tiesiog pagniaužykite kumščius.
Ilgai sėdint prie kompiuterio, pravartu šiek tiek keisti pozą ir prisiminti apie būtinybę atsipalaiduoti. Jei abejojate, ar šiuos priesakus prisiminsite, prie monitoriaus priklijuokite apie tai primenantį lapelį. Save kontroliuoti patariama kas 10–15 minučių, kol taisyklinga laikysena taps įpročiu.
Dirbdami kompiuteriu, mirksime 3 kartus rečiau nei skaitydami knygą ar laikraštį. Tad darbe mūsų akys sausėja, galiausiai jas ima perštėti, skaudėti. Tai vadinama sausų akių sindromu. Tiesa, tokiam negalavimui atsirasti „padeda“ ir patalpose naudojamas oro kondicionierius, kuris itin sausina orą. Jei antroje darbo dienos pusėje pajuntate akių sausėjimą, perštėjimą, atlikite nedidelį testą: užmerkite akis arba keletą minučių nukreipkite žvilgsnį nuo kompiuterio į šalį. Jei regėjimas per pagerėja, vadinasi, jūsų akių negalavimo priežastis – kompiuteris.
Kad nesugadintumėte savo regėjimo, gydytojai pataria kas valandą prie kompiuterio daryti 10 minučių pertraukas ir keletą akių mankštos pratimų. Paprasta ir veiksminga priemonė – dažnai mirksėti. Yra ir sudėtingesnių – užmerkite akis ir lengvai prispauskite akių obuolius, po to vėl juos atleiskite. Taip padarykite keletą kartų iš eilės – pagerinsite akių kraujotaką. Arba tiesiog ramiai pasėdėkite užsimerkę ir pagalvokite apie ką nors malonaus, pasvajokite. Jei tai nepadeda, naudokite dirbtines ašaras. Tai labai geras išradimas šiuolaikiniam žmogui ir tiems, kurie negali dažnai mirksėti. Dirbtinių ašarų vaistinėse yra net kelios formos: geliai, lašai, tepalai.
Per dieną reikia išgerti apie 1–2 litrus vandens – puodelis ar stiklinė jo turi nuolat stovėti jūsų darbo vietoje, kad galėtumėte nuolat gurkšnoti.
Teigiama, kad skausmai sprando srityje kankina apie 30 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių. Kad palengvintumėte savo dalią, dirbdami prie kompiuterio, padarykite keletą pratimų – pasukinėkite galvą į šonus, palankstykite ją aukštyn ir žemyn. Keletą kartų per dieną perbraukite rankomis per galvą nuo kaktos sprando link.
Nuolatinis sėdėjimas ne į sveikatą kojoms. Jei vakarais kojos pasidaro sunkios, maudžia, jos nesušyla ir vilnonėse kojinėse ar po pledu, gali būti kad vystosi venų nepakankamumas. Jei į šiuos simptomus nekreipsite dėmesio, liga ims progresuoti – venos plėsis, susidarys kraujosruvos, o kojas ims skaudėti vis dažniau.
Tad, sėdėdami prie stalo, nelaikykite kojos ant kojos – tai trikdo kraujotaką abiejose galūnėse. Dirbant sėdimą darbą, patariama kojas laikyti šiek tiek pakeltas, pavyzdžiui, ant specialaus pakojo po stalu. Kuo dažniau keiskite kojų pozą, judinkite pėdas, kas valandą ar pusvalandį atsistokite ir pavaikščiokite po kambarį.
Yra dar viena gera venų nepakankamumo profilaktinė priemonė – kompresinės kojinės. Medicininės kompresinės kojinės rekomenduojamos tiek venų ligų profilaktikai, tiek ir joms gydyti. Nuolat dėvimos jos tolygiai apspaudžia koją ir padeda išvengti kraujo sankaupų venose.
Jūsų smegenims geras maistas ne mažiau svarbus nei skrandžiui. Nuo maitinimosi kokybės priklauso atminties galios ir intelektas, taigi ir sėkmė darbe.
Mokslininkų tyrimai parodė, kad atmintį prastina vitamino E stoka. Puikus šio vitamino šaltinis – riešutai, žaliosios salotos, kiaušiniai, rudieji ryžiai ir nesmulkinti grūdai. Geras vitamino K, gerinančio pažintines funkcijas, šaltinis yra brokoliai. Sauja moliūgų sėklų per dieną aprūpins reikiamu kiekiu cinko. Saulėgrąžų, sojų, rapsų, alyvuogių aliejus turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių – jei jų gauname nepakankamai, smegenys dirba prastai. Nesmulkinti grūdai ir pupelės turi nervams ir smegenims būtinų aminorūgščių ir B grupės vitaminų. Tačiau jei visą dieną sėdėsime patogiame krėsle ir galvosime tik apie maistą, tai gan greitai prikaupsime papildomų kilogramų.
Kad taip neatsitiktų, nepamirškite imbiero. Šis prieskoninis augalas turi medžiagų, kurios padeda šalinti šlakus, reguliuoja medžiagų apykaitą ir normalizuoja virškinimą. Karštu vandeniu užpilkite 1 arbatinį šaukštelį smulkinto imbiero šaknies, leiskite prisitraukti ir gurkšnokite tiesiog darbo vietoje.
Ar tinkamai maitinatės visą dieną? Ryte – puodelis kavos, pietums – sumuštinis, vakare – pietūs ir vakarienė iš trijų patiekalų... Tai ydinga, nes prieštarauja jūsų organizmo ciklui – naktį skrandis turi ilsėtis, o ne dirbti. Be to, po tokios vakarienės kitą rytą visiškai neturite apetito. Dėl ydingos mitybos organizmas negali pasisavinti visų su maistu gaunamų medžiagų, silpsta imunitetas, pradeda „lįsti“ įvairios ligos.
Pusryčiams valgykite avižinių dribsnių košės, javainių. Iš liesos varškės ir šlakelio gazuoto mineralinio vandens suplakite kremą ir tepkite jį ant paskrudintos duonelės – išeis nekaloringas užkandis. Vietoj kavos gerkite žaliąją ar juodąją arbatą – joje tiek pat kofeino, kaip ir kavoje, be kurios, atrodo, neprasidėtų darbo diena... Gerti žaliąją arbatą naudinga ir dėl to, kad ji turi nuo vėžinių ligų saugančių antioksidantų ir valo organizmą.
Ką suvalgyti darbo metu, kad jaustumėtės sotūs ir užtektų energijos iki vakarienės? Pietų pagrindas – daržovės, vaisiai, neriebi mėsa arba žuvis. Idealus variantas – gabalėlis virtos jautienos ar vištos krūtinėlės su salotomis. Užkandai tinka įvairių rūšių riešutai be priedų – jų saują galite drąsiai suvalgyti vietoj n-tojo puodelio kavos. Alkį darbe galite malšinti ir džiovintais vaisiais – juose gausu fruktozės, nemažai kalio, magnio ir geležies. Visuomet po ranka turėkite „protingą“ užkandį – obuolį, bananą ar indelį jogurto. Valgykite panašiu metu, kad organizmas priprastų prie režimo ir skrandis tuo metu išskirtų virškinimui reikalingas sultis.
Darbe susikaupusį stresą taip pat galima išvaikyti paprastomis priemonėmis.
Stresas paprastai žmogų verčia susigūžti, suglebti, tad nepasiduokite – ištieskite nugarą, atloškite pečius, pasitempkite, įtraukite pilvą. Atpalaiduokite veidą, burnoje pavartykite liežuvį tarsi gromuliuotumėte kąsnį, paskui aplaižykite lūpas. Tai daryti galima ir sėdint, ir stovint – ta pačia poza, kur jus užklupo stresas.
O jei jūsų niekas nemato, galite pabandyti dar vieną pratimą. Atsisėskite, keletai sekundžių stipriai įtempkite visus kūno raumenis ir staiga juos atpalaiduokite. Stresas nevalingai sukelia visų raumenų įtampą, – darant šį pratimą, jie atsipalaiduos, ir natūraliai nusiraminsite.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę