Atsargiai – jonizuojamoji spinduliuotė!

Turbūt jums kilo klausimas, kas ta jonizuojamoji spinduliuotė. Buitinėje kalboje jonizuojamoji spinduliuotė turi kitą pavadinimą – tai radiacija. Specialistų teigimu, Lietuvos gyventojų vidutinė metinė gamtinės apšvitos dozė yra kiek mažesnė nei pasaulio gyventojams tenkantis vidurkis. Tačiau ar žinote, kad radioaktyvias medžiagas jūs greičiausiai naudojate kasdien? Ir ką jūs darytumėte, jei kiltų radiacijos pavojus?
 

Žiūrėdami, kiek valandų, būkite atsargūs


Ugniagesių gelbėtojų mokyklos prie Vidaus reikalų ministerijos vyresnysis specialistas Denis Senin teigia, kad radioaktyvios medžiagos yra naudojamos ir buityje, tiesa, labai ribotai. „Visus buitinius prietaisus, kuriuose yra naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, reikėtų skirstyti į pagamintus paskutinįjį dešimtmetį ir senesnius“, – teigia D. Senin. Pasak jo, naujų technologijų panaudojimas leido sukurti ir serijiniu būdu gaminti buitinius prietaisus, kurių neigiamas poveikis vartotojui visiškai panaikintas arba sumažintas iki minimumo. „Pavyzdžiui, senojo tipo priešgaisriniai dūmų jutikliai yra labai radiotoksiški. Naujieji pagaminti kur kas kokybiškiau“.
Kita radioaktyvių prietaisų grupė – tai įvairūs prietaisai su švytinčiomis skalėmis ir paviršiais. „Visų pirma reikia paminėti laikrodžius“, – išskiria Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas. – Senuose laikrodžiuose dar galima aptikti skalių, kurių švytėjimą sukelia radžio, fosforo radionuklidai“. Gana reikšmingas apšvitos šaltinis – senas televizorius vamzdiniu kineskopu, ypač spalvotas. „Veikiant senam televizoriui, jo kineskopas skleidžia rentgeno spinduliuotę. Naujuosiuose aparatuose rentgeno spinduliuotės poveikis yra labai sumažintas. Griežti reikalavimai taip pat yra keliami ir naujiems kompiuterių monitoriams“. Šiuolaikinių kineskopų skleidžiamos rentgeno spinduliuotės lygis yra daug mažesnis už galiojančių norminių dokumentų leistinuosius lygius.
„Jeigu vis dėlto radote kokį nors daiktą, pažymėtą radioaktyvumo ženklu, laikykitės šių saugos reikalavimų: nelieskite jokių daiktų įvykio vietoje, laikykitės nuo jo kuo toliau, perspėkite kitus, kad prie jo nesiartintų, kuo skubiau informuokite specialiąsias tarnybas“, – pataria specialistas.


 

Atpažįstame radiaciją


„Akivaizdžių požymių, kad žmogus gavo apšvitos dozę, nėra, – sako D. Senin. – Žmogus neturi jutimo organų, kuriais galėtų justi jonizuojamąją spinduliuotę, todėl radioaktyvias medžiagas galima įkvėpti, praryti, visiškai to nejaučiant“. Jonizuojamoji radiacija turi latentinį (slaptą) periodą, kai įvairūs negalavimai, odos pažeidimai atsiranda ne iš karto, o po tam tikro laiko. Gavus dideles apšvitos dozes (daugiau nei 0,5–1Sv) visam kūnui, gali pasireikšti tokie požymiai, kaip pykinimas, silpnumas, o, jei dozė gauta lokaliai įvykus kontaktui su radioaktyvia medžiaga (ją liečiant ir pan.), po kurio laiko (gali būti iki kelių dienų) pasireiškia apšvitintos vietos odos, audinių ir organų pažeidimai.
Žmogaus apšvita gali būti dvejopa: vidinė ir išorinė. Išorinė apšvita susidaro, kai radioaktyvios medžiagos ar jų dalelės veikia žmogų, būdamos ore, iškritusios ant žemės paviršiaus ar nusėdusios ant žmogaus kūno paviršiaus. „Saugantis nuo išorinės apšvitos slepiamasi slėptuvėse ar priedangose, žmonės evakuojami arba visiškai iškeldinami iš užterštos teritorijos, kontroliuojamas patekimas į zoną ir išėjimas iš jos, stebima ir kontroliuojama aplinka“, – vardija specialistas. Pasak jo, yra trys pagrindiniai būdai apsisaugoti nuo išorinės apšvitos: atstumas, laikas, uždanga. Nuo radioaktyvaus šaltinio reikia būti kuo toliau, kuo trumpiau ar apsisaugoti uždanga.
Dėl šių trijų būdų daug pavojingesnė vidinė apšvita, kuri atsiranda, kai radioaktyvių medžiagų dalelės patenka į žmogaus organizmą kvėpuojant arba vartojant radioaktyviomis medžiagomis užterštą maistą, vandenį. Jei nuo išorinės apšvitos galima apsisaugoti trimis minėtais būdais, vidinės apšvitos atveju radioaktyvios medžiagos pakliūva į organizmą, ir tai būna nuolatinis mūsų apšvitos šaltinis, nuo kurio jau niekur nepasislėpsi. „Aišku, daug kas priklauso nuo radioaktyvios medžiagos, patekusios į organizmą, – atskleidžia D. Senin. – Vieni radionuklidai lengvai pašalinami iš organizmo, kiti sunkiai ir jų pusėjimo trukmė yra ilgesnė už žmogaus gyvenimo trukmę net ir dešimčia tūkstančių metų, tokios radioaktyvios medžiagos liks organizme visam gyvenimui“. Jeigu vis dėlto buvote apšvitintas, reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nes, kaip rodo radiacinių avarijų patirtis, laiku suteikta medicinos pagalba vaidina svarbų vaidmenį gydant jonizuojamosios spinduliuotės poveikio padarinius.
 

Ką daryti?! Radiacijos pavojus!


„Įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, gyventojai būtų informuoti sirenų kauksmu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis“, – sako Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas. Pasak jo, valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju. Pagrindinis reikalavimas – naudoti kvėpavimo organų apsaugos priemones. „Šiam tikslui tinka visų rūšių dujokaukės ir respiratoriai, tačiau galima naudoti ir paprasčiausias savos gamybos apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų“, – pataria D. Senin. – „Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito audinio viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio“.
Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad šios apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka. Kūnui apsaugoti yra įvairiausia speciali apsauginė apranga, tačiau ją paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.
„Jeigu gavote nurodymą likti namuose, pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia“, – pataria specialistas. „Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių. Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis“.
Vienetinės spinduliavimo dozės apšvitos sukeliami poveikiai:
0 iki 0,25 - nėra pastebimų poveikių
0,25 iki 0,50 - Nedidelis baltųjų kraujo kūnelių mažėjimas
0,50 iki l - žaizdos, smarkus baltųjų kraujo kūnelių mažėjimas
1 iki 2 - šleikštulys, vėmimas, plaukų iškritimas
2 iki 5 - kraujoplūdis, opos, galima mirtis
5 + - mirtis
Tokias dozes galima gauti tik avarinės apšvitos atveju. Pavyzdžiui 0,5 Sv dozę dėl gamtinės apšvitos, apie 0,002 Sv iš žmonių veikloje naudojamų šaltinių apšvitos (apie 0,001 Sv), su kuria susiduria gyventojai, galima surinkti tik per 167 metus.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Jonas
2015-04-13 16:20
Apsiprotinau, dabar žinosiu!:)
SAUGUMIETIS
2011-03-15 19:26
Padejo si informacija tikrai gerai parengta medziaga :)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai