Netinkamai naudojamos medžiagos gali sukelti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai. Trumpalaikis poveikis dažniausiai pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan. Pakeitus aplinką ar baigus remonto darbus, paprastai šie požymiai dingsta. Kur kas pavojingesnis ilgalaikis kenksmingų apdailos medžiagų poveikis sveikatai – silpsta imuninė sistema, vystosi onkologinės ligos, galimi nervų sistemos pažeidimai. Labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės – mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia buityje, o jų imunitetas jautriausias.
Kasmet ar net dažniau atsiranda vis naujų butų apdailai naudojama medžiagų, kurių bent jau ilgalaikis poveikis sveikatai nėra pakankamai ištirtas. Dažniausiai, kaip rizikingos sveikatai, įvardijamos formaldehidinės ir epoksidinės dervos, klijai, lakai, sintetinės, ypač minkštos, grindų dangos, presuotos – klijuotos drožlių plokštės, įvairios polimerinės apdailos medžiagos. O pagrindinės medžiagos, kurių kenksmingumas sveikatai jau įrodytas – tai formaldehidas, radonas, švinas ir, dėl netinkamo patalpų mikroklimato, kurį lemia ir apdailai panaudotos medžiagos, atsiradęs pelėsis (grybas). Neigiamas poveikis sveikatai pasireiškia ir dėl polimerinių medžiagų susidarančio elektrostatinio lauko. Kadangi įsirengti butą tik iš ekologinių medžiagų praktiškai neįmanoma, tai būtina sutelkti visas pastangas ir įsirengti efektyvią ventiliacijos sistemą bei nepamiršti reguliariai vėdinti patalpas ir natūraliu būdu. Kokybiškas patalpų vėdinimas prilygsta dezinfekavimo efektui.
Įsigijus nelegalius, nesertifikuotus gaminius (dažus apdailai, plastikines apdailos detales ir pan.), rizikuojama dėl galimo švino junginių poveikio sveikatai. Švino junginiai dažniausiai į organizmą patenka su dulkėmis. Tai kancerogeninės medžiagos (galinčios sukelti vėžį), be to, švino junginiai priskiriami toksiškų medžiagų sąrašui, gali pakenkti negimusiam vaisiui. Yra užregistruota atvejų, kai švinu žmonės apsinuodijo nuo paveikslų, tapytų dažais su švinu, bei dėl to, kad lauko apdailai skirtas dailylentes panaudojo vidaus apdailai. Todėl nereikėtų savo gyvenamojo būsto paversti muziejumi su be saiko paveikslais nukabinėtomis sienomis. O senų paveikslų geriau nekabinti ten, kur praleidžiama daugiausia laiko – miegamuosiuose, vaikų kambariuose ir t. t.
Netinkamai, ne pagal paskirtį panaudotos apdailos medžiagos neleidžia būstui „kvėpuoti“, formuojasi palankios sąlygos pelėsiui atsirasti. Ilgą laiką nenaikinamas pelėsis nuodija aplinką, žmogų pradeda kankinti alerginė sloga, kosulys, dusulys, patogeniniai mikroorganizmai gali išprovokuoti sunkiai medikamentais įveikiamą pneumoniją. Todėl labai svarbu laiku pastebėti gyvenamosiose patalpose atsiradusį pelėsį ir nedelsiant jį panaikinti.
Dar vienas gana dažnai ignoruojamas veiksnys, atsirandantis buityje panaudojus daug polimerinių apdailos detalių, sintetinės grindų dangos, – tai elektrostatinis laukas. Tai gana stiprus faktorius, didinantis alergijos riziką – organizmo gleivinės įelektrintoms dalelėms tampa lyg įžemintojas, atsiranda alerginės odos reakcijos, dažniausiai veido, rankų srityje, kamuoja alerginė sloga, peršti akis, nosiaryklę.
Dažniausiai ir greičiausiai alergija pasireiškia turintiems paveldimą polinkį žmonėms. Labai skirtinga gali būti ir trukmė, per kurią pasireiškia alergija į vieną ar kitą alergeną – vieniems žmonėms tai gali trukti keletą metų, o kitiems pasireiškia staigi alerginė reakcija. Kai kuriems žmonėms kartais pasireiškia trumpos epizodinės alerginės reakcijos, kitiems organizmas stipriai ir ilgam pasidaro jautrus. Todėl alergenų gyvenamosiose patalpose būtina kiek įmanoma vengti – nenaudoti polimerinių gaminių, ypač sintetinės minkštos grindų dangos (tai dulkių – alergenų talpyklos), pasirūpinti kasdieniu drėgnu patalpų valymu, efektyvia ventiliacija. Bet kokiu atveju prisiminti, kad labai svarbu stiprinti organizmo imunitetą.
Prieš pradedant remontą būtina pasirūpinti jautriausių bet kokiam aplinkos poveikiui: vaikų, kūdikio besilaukiančių moterų, pagyvenusių žmonių bei sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikata. Todėl geriausia remontuoti būstą, prieš tai susiradus laikiną buveinę. Pagrindiniai rizikos veiksniai remonto metu – tai dulkės, triukšmas, dideli temperatūros svyravimai, pavojingų sveikatai medžiagų patekimas į aplinką, be to, reali traumų tikimybė. Todėl būtina naudoti bendras priemones, apsaugančias aplinką nuo remonto keliamos taršos: drėgnos užuolaidos, triukšmą mažinantys patiesalai. Remontuojant namus savarankiškai, būtina pasirūpinti ir respiratoriumi bei darbui skirta apranga.
Formaldehidas – tai kancerogeninė vėžį sukelianti medžiaga. Ji naudojama plastikinių gaminant apdailos medžiagas, baldus iš medžio plokščių bei kai kurias izoliacines medžiagas. Tai bespalvės dujos, skleidžiančios specifinį nemalonų kvapą. Nauji gaminiai, kurių sudėtyje yra formaldehido, jo garus bei specifinį nemalonų kvapą skleidžia net keletą metų. Butuose, kur nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras, formaldehido koncentracija dar labiau padidėja. Tai gali sukelti akių gleivinės dirginimą bei dirginti viršutinius kvėpavimo takus. Susidarius ilgalaikio poveikio sąlygoms, atsiranda tikimybė išsivystyti onkologinėms ligoms.
Radonas – radioaktyvios inertinės dujos, kurių skilimo produktai, patekę giliai į kvėpavimo takus, gali išprovokuoti plaučių vėžio vystymąsi. Radono daugiausia yra grunte, tačiau net 21 proc. išsiskiria iš statybinių medžiagų. Efektyvus patalpų vėdinimas žalingą radono poveikį sumažina iki minimumo.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę