){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Baimė nėra perdėta, kadangi statistika rodo, kad kiekvienais metais susirgimų odos vėžiu Lietuvoje padaugėja apie 10 proc., o Australijoje netgi apie 15–20 proc.
Tai būtų galima sieti su tuo, kad žmonės ilgiau gyvena, ilgiau būna saulėje, gyvenimo lygis aukštesnis – didelė dalis žmonių gali sau leisti išvažiuoti į šiltus kraštus.
Reikėtų išskirti 3 pagrindinius odos vėžio tipus – bazoląsetlinį, plokščialąstelinį ir melanomą. Pirmieji du yra epitelinės kilmės navikai ir, nors jie piktybiniai, – gana nesunkiai pagydomi.
Bazoląstelinis vėžys yra dažniausias, tačiau pirmos stadijos po pirmos gydymo procedūros išgydomas 94 proc. Plokščialąstelinis vėžys taip pat nesunkiai gydomas, bet skiriasi tuo, kad gali metastazuoti, t.y. plisti į kitus organus.
Minėtieji epiteliniai navikai sudaro tris ketvirtadalius odos vėžio atvejų, vieną ketvirtadalį sudaro melanoma. Tačiau būtent nuo melanomos miršta trys ketvirtadaliai žmonių.
Epitelinės kilmės navikų atsiradimą daugiausia paskatina saulės, ultravioletiniai A (UVA) ir ultravioletiniai B (UVB) spinduliai. Įrodyta, kad tiek vieni, tiek kiti laikui bėgant gali sukelti piktybinius odos navikus.
Įtakos turi ir genetiniai veiksniai. Jeigu melanoma sirgo pirmos antros kartos giminės, susirgti palikuoniams yra daug didesnė rizika.
Melanomos atsiradimo priežastys nėra aiškios. Žinoma tik tai, kad riziką padidinti gali tie patys veiksniai – saulė, genetika.
Reikia pabrėžti, kad melanoma nebūtinai atsiranda iš apgamo: iš apgamų atsiranda tik apie 30 procentų melanomos, kitais atvejais ji išsivysto ant sveikos odos.
Išvengti jo neįmanoma, o profilaktika paprasta: kuo mažiau būti saulėje, nors dabar įdegis ir madingas. Nuo saulės slėptis nereikia, tačiau išvažiavus į šiltus kraštus į paplūdimį nebūtina vaikščioti kaip į darbą ir jame būti visą dieną.
Yra paprasta šėšėlio taisyklė: jeigu stovint žmogaus šėšėlis trumpesnis už jį, vadinasi, saulė yra labai aukštai ir jos poveikis kenksmingas.
Nuo 10 iki 16 val. saulėje būti nepatartina. Taip pat saulėje reikia būti su drabužiais, po skėčiu arba pasitepus apsauginiu kremu.
Yra nustatyta, kad žmonės po skėčiu arba su drabužiais ir nepasitepę kremu mažiau rizikuoja susirgti melanoma nei žmonės pasitepę kremu, bet be drabužių. Taip yra todėl, kad kremu dažnai tepamasi netaisyklingai arba pasirenkamas netinkamas filtras. Filtrai su faktoriais 4 ar 8 tinkamai neapsaugo, juos reikia tepti dažnai (skaičių ant kremo tūbelės reikia padauginti iš 10 – tiek minučių galima praleisti saulėje), todėl perkant svarbu žiūrėti, kad apsauginis kremo ar losjono faktorius būtų ne mažesnis kaip 30.
Taip pat kiekvieną kartą išsimaudžius vandenyje reikia dar kartą pasitepti, kadangi netgi kremų, pažymėtų „waterproof“ (atsparūs vandeniui) ženklu, poveikis susilpnėja, jau nekalbant apie paprastus.
Apsauginiai kremai yra dviejų tipų: vieni sugeria ultravioletą, o kiti – atspindi, pastarieji turi cinko ir titano oksido, kurie yra kaip veidrodėliai. Būtent šie kremai turi geresnę apsaugą.
Apskritai – tinkamai naudojant kremą su tinkamu filtru, vieną kartą pasitepus, jo užtenka visai dienai.
Tokiu apsauginiu poveikiu pasižymi, pavyzdžiui, Šveicarijos farmacijjos kompanijos „Spirig Pharma“ losjonai su UVA ir UVB filtru.
Atspindintys ir sugeriantys ultravioletinius spindulius filtrai fiksuojasi raginiame odos sluoksnyje.
Apsaugą galima pasirinkti pagal odos tipą ir saulės
aktyvumą.: Daylong 16, 25, 50, MicroBan 30+ ar MicroSun 20.
Nepamirškite ir lūpų bei ausų, nosies, vietų apie akis, apsaugos. Tam tinka Šveicarijos farmacijos kompanijos „Spirig Pharma“ DayLong16 ir MicroBan30+ pieštukai.
Jeigu ant kūno atsirado žaizdelė, šašiukas, spuogiukas, kuris per 2 mėnesius gydomas ar negydomas neišnyksta, žmogus turėtų kreiptis į onkologą-dermatologą. Tai epitelinės kilmės navikai.
Melanomos atveju sudėtingiau, kadangi žmogus dažniausiai turi ne vieną, o daugiau apgamų (žr. lentelę „Melanomos atpažinimo taisyklės“).
Gydymas pradedamas nuo diagnostikos, kuri yra jau gana pažangi. Svarbiausia yra diagnozuoti melanomą pačioje pradžioje. Tam yra sukurti keli tyrimo metodai.
Rutininis tyrimas yra dermatoskopinis tyrimas: jo metu naudojama poliarizuojamoji šviesa, apgamas padidinamas iki 10 kartų ir tada nustatomi pakitimai.
Kitas žingsnis yra siaskopija, kai su siaskaneriu tiriamas pigmentinis darinys iki 2 mm gylio. Juo galima nuskenuoti atskirus odos chromoforus: melaniną, kraujaugyslinius ir kolageninius pakitimus. Tokiu būdu įmanoma anksčiau nustatyti diagnozę.
Galutinė diagnozė nustatoma atlikus histologinį tyrimą – tam naudojamas chirurginiu būdu pašalintas darinys. Šiuo būdu pamatomi ląstelių pakitimai, ir galutinės diagnozės tikslumas yra 99,9 proc.
Pasitvirtinus melanomos diagnozei, atsižvelgiant į naviko peraugimo gylį, skiriamas chirurginis gydymas. Galimi ir kiti, papildomi gydymo metodai, pvz., imunoterapija, chemoterapija, galintys atitolinti ligos progresavimą. Melanoma yra neišgydoma, nebent pačioje pradžioje, tačiau toks navikas aptinkamas labai retai.
Epitelinis navikas gydomas lazeriu, rentgeno spinduliais, chirurginiu būdu.
Dabar Lietuvoje atsiranda ir specialių tepalų, kuriuos naudojant po metų sunyksta 80 proc. naviko. Keista, bet tai yra brangiausias gydymo būdas. Lietuvoje standartiškai taikomas lazeris.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Mano dukrai atlikus galvos kompiuterinę tomogramą buvo aptiktas 2mm darinys,būčiau dėkinga,jei parašytumet,per kiek laiko privaloma atlikti magnetinį rezonansą ir ar gydymas nuo užakinio neurito gali įtakoti jos sveikatos būklei.Būčiau dėkinga už atsakymą